Kūdikio vystymosi fiziologija ir individualių savybių plėtotė
5 (100%) 1 vote

Kūdikio vystymosi fiziologija ir individualių savybių plėtotė

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

Vaikystės pedagogikos referatas

Kūdikio vystymosi fiziologija ir individualių

savybių plėtotė

Klaipėda, 2004

TURINYS

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………3

2. Fiziologinis kūdikio vystymasis……………………………………………………………….4

2. 1. Naujagimio jutimo organai……………………………………………………………….4

2. 2. Besąlyginiai refleksai……………………………………………………………………….4

2. 3. Sąlyginiai refleksai…………………………………………………………………………..5

2. 4. Funkcinės sistemos…………………………………………………………………………..5

2. 5. Specifinės vaikų amžiaus ypatybės……………………………………………………..6

3. Individualūs skirtumai……………………………………………………………………………..8

4. Išvados…………………………………………………………………………………………………..9

5. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………………………..10

ĮVADAS

Suaugę žmonės per 1 – 2 savo gyvenimo metus nedaug tepasikeičia. Kartais pasikeičia jų figūra, kūno masė, kartais sunkūs išgyvenimai palieka žymes jų veido bruožuose, laikysenoje. Tačiau ir keletą metų nematytą pažįstamą sutikę lengvai pažinsite. O mažylį, kuriuo jūs rūpinotės, kai jis buvo vos kelių savaičių, leidote prie jo bemieges naktis, po kelerių atskirai praleistų metų vargu ar atpažinsite. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas labai pasikeičia, nes tobulėja jo protas, kalba, emocijos.

Vaikai ateina į šį pasaulį, nieko apie jį nežinodami. Tačiau greitai išryškėja įgimti refleksai, jutimai, įgimtas smalsumas. Jau vienerių metų vaikas yra susipažinęs su daugybe jo aplinkoje esančių daiktų. Jis žino, kad vieni objektai yra valgomi, kiti – kelia triukšmą, vienus malonu liesti, o prie kitų priartėti pavojinga, nes sukelia skausmą. Vaikas taip pat žino, kad vieni žmonės yra artimi, o kiti – svetimi ir ima jų vengti. Be to, vaikas jau turi ir įvairios veiklos patirtį. Vienerių metų vaikas jau moka bendrauti, apie savo norus ir jausmus pranešti kitiems gestais, garsais, pavieniais žodžiais.

Mūsų referato tikslas: išanalizuoti kūdikio vystymosi fiziologiją ir nusakyti jo individualias savybes.

Tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:

1. Aptarti naujagimio jutimo organus;

2. Nusakyti besąlyginius ir sąlyginius refleksus;

3. Aprašyti funkcines sistemas;

4. Charakterizuoti specifines vaikų amžiaus ypatybes;

5. Išanalizuoti individualias kūdikio savybes;2. Fiziologinis kūdikio vystymasis

2. 1. Naujagimio jutimo organai

Gimus vaikui, jo smegenys yra pilnai susiformavusios, naujų ląstelių nebeatsiranda. Tad negalima pamiršti, jog galvos smegenų nervinės ląstelės labai lengvai suyra, bet nebeatsistato. Todėl labai svarbu saugoti jas, stengtis, kad vaikas būtų ramus, nepervargtų, ypač vengti nervinio sukrėtimo.

Galvos smegenų funkcijos nėra įgimtos. Smegenų didžiųjų pusrutulių žievės funkcijos ne paveldimos, o susidaro gyvenimo procese veikiant išoriniams ir vidiniams dirgikliams, kuriuos priima receptoriai.

Organizmas sąveikauja su aplinka nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Naujagimis reaguoja į daugelį išorės dirgiklių. Pavyzdžiui, stipri šviesa priverčia raukytis, merktis, jis jaučia skausmo dirgiklius, atskiria kartų ir sūrų (skonio dirginimas). „Taigi vaiko jutimo organai reaguoja į dirgiklius ir funkcionuoja nuo pirmų gyvenimo dienų. Tačiau visos naujagimio reakcijos turi ne diferencijuotą, o generalizuotą pobūdį. Vieno ar kito receptoriaus sudirginimas pasireiškia ne lokalizuota (vietine), o paskleista reakcija“(A. Saveljeva, 1977). Pavyzdžiui, sudirginus ranką, mažylis ne tik atitraukia ją, bet ir neramiai juda, mosuoja rankomis, kojomis. Tiesa, jutimo organai ne itin tiksliai reaguoja. Pavyzdžiui, ką tik gimęs vaikas skiria šviesą nuo tamsos, mato daiktus, bet jautraus regėjimo neturi: „neišvystyta akomodacija ir konvergencija “ (D. G. Myers, 2000).

Naujagimiai girdi ne tik stiprius, bet ir vidutinius garsus. Krūpčioja garsiai suplojus, surikus. Į vidutinius garsus reaguoja pakitusiu kvėpavimo ritmu, tačiau į garsus erdvėje nereaguoja. Kiti pojūčiai – skonio, uoslės, lytėjimo – išsivystę geriau.

2. 2. Besąlyginiai refleksai

Vaiko organizmas kaip sistema egzistuoja aplinkoje dėl to, kad reaguoja į dirgiklius. Tai įgimtos reakcijos – besąlyginiai refleksai. Pavyzdžiui, vaikas kosti, pašaliniams kūnams patekus į kvėpuojamąją gerklę, verkia sušlapęs ar sušalęs.

Besąlyginiai refleksai yra dviejų rūšių:

1. Apsauginiai, gynimosi – vaikas merkiasi prie ryškios šviesos, apsaugodamas akių tinklainę nuo šviesos pertekliaus, mirksi, jei pučia stiprus vėjas, prilietus, bakstelėjus atitraukia ranką ir kt.

2. Puolamieji refleksai – vaikas puola, griebia, ima, čiumpa visa, kas prisiliečia prie jo lūpų. Labai stiprus griebimo refleksas – padavus
pagaliuką ar pieštuką, taip įsikimba, kad kybo ant jo, stiprus orientacinis refleksas.

„Besąlyginius refleksus organizuoja požieviniai centrai. Požievis sąlygoja sujaudinimo židinius galvos smegenų žievėje, nes kūdikių reakcijoms būdinga iradiacija. Į dirginimus naujagimis atsiliepia išplėsta daugiaplane reakcija. Pavyzdžiui, sušukus jis ne tik timpčioja lūpomis, bet ir smarkiai juda. Vadinasi jaudinimas pasiekia ne tik klausos centrą, jis net užvaldo žievėje esančią judėjimo sritį. Sujaudinimo iradiacija rodo nervų sistemos netobulumą“ (A. Saveljeva, 1977).

2. 3. Sąlyginiai refleksai

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 731 žodžiai iš 2234 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.