Kultura ir civilizacija
5 (100%) 1 vote

Kultura ir civilizacija



Kultūros ir civilizacijos sampratų

analizė

(Oswald Spengler, Arnold Toynbee)




Įvadas

Tyrimo problema šiame darbe – ,,civilizacijos’’ ir ,,kultūros’’ sąvokų supratimas ir jų taikymas. Ar šios sąvokos grynai vakarietiškas išradimas? Ar šias sąvokas galima taikyti ir kitoms pasaulio tautoms ir viskam ką jos sukuria? Prancūzijoje išsikristalizavęs civilizacijos sąvokos reikšmių spektras, apimantis visuomeninio elgesio normas, dvasines vertybes, tam tikrą kultūros stilių ir technologijos laimėjimus, pasitelkiamas ir Anglijos mastytojų. Taigi prancūzų ir anglų švietėjų veikaluose civilizacijos sąvoka tvirtai siejama su konkrečios visuomenės kultūros pakopa. Civilizacijos ir kultūros sąvokos XIX a. plačiai paplinta humanitariniuose moksluose, įgauna naujų prasmių ir atspindi įvairius socialinius ir kultūrinius pasaulio procesus. Vakarų ekonominės galios stiprėjimas skatina kolonializmą ir europocentrizmo ideologiją. Švietėjų iškelta civilizuojančios pasaulį europinės kultūros misijos idėja XIX a. pradžioje įgauna naują ekspansionistinę prasmę ir teoriškai pagrindžia europocentristinę kolonializmo ideologiją. Plintant Vakarų ekspancijai į kitus žemynus, civilizacija aiškinama kaip visai žmonijai būdingas protingas absoliutas, prie kurio turi jungtis visos skirtingose socialinės raidos pakopose esančios pasaulio tautos. Vakarų civilizacija tapatinama su ,,civilizacijos’’ sąvoka apskritai. Ar tikrai jos sutampa?

Darbo tikslas – išanalizuoti didžių mąstytojų – O.Spenglerio ir A.Toinbee’o kultūros civilizacijos sampratas, jas palyginti, išskirti panašumus ir skirtumus. Reikia pažymėti, kad šie autoriai yra kartu labai panašūs ir tuo pačiu labai skirtingi. Tačiau abu jie nagrinėja kultūrų ir civilizacijų atsiradimo, jų raidos žlugimo priežastis.

O. Spenglerio civilizacijos samprata

Pradedant kalbėti apie civilizacijas, manau, reikėtų išsiaiškinti kas tai yra civilizacija. Paprastai civilizacijos sąvoka siejama su labai skirtingais faktais – technikos lygiu, elgesio būdu, mokslinio žinojimo išsivystymu, religinėmis idėjomis, papročiais.Taip pat gali būti siejama su gyvenimo būdu. Tačiau iškilus pagrindiniam klausimui, kokia iš tiesų yra bendroji civilizacijos sąvokos funkcija, kokio bendrumo siekiant visos šios skirtingos žmogaus laikysenos ir pasiekimai vadinami civilizuotais, pirmiausia randama kažkas labai paprasta – ši sąvoka tiesiog išreiškia Vakarų savimonę. Galima pasakyti, kad sąvoka ,,civilizacija’’ apskritai yra vakarietiškas išradimas.Vakarietiškoji visuomenė pastarąja sąvoka apibūdina būtent savo originalumą ir tai, kuo ji dabar didžiuojasi – savo technikos lygiu, savo elgesio kultūra, savo mokslinio pažinimo ar pasaulėžiūros raida ir dar daug kuo kitu. Civilizacijos sąvoka apima absoliučiai viską, kuo paskutiniųjų dviejų ar trijų šimtmečių vakarietiškoji visuomenė yra pralenkusi ankstesniąsias ir dabartines ,,primityviąsias’’ visuomenes.

Reikėtų pabrėžti, kad skirtingų Vakarų Europos tautų ,,civilizacijos’’ samprata yra skirtinga. Pasak Norberto Elias’o, visų pirma egzistuoja didžiulis skirtumas tarp vienokios angliškos ir prancūziškos šio žodžio vartosenos ir kitokios vokiškos – pirmuoju atveju ši sąvoka išreiškia pasididžiavimą savųjų tautų reikšmingumu Vakarų ir žmonijos progresui. O vokiškoje kalbinėje vartosenoje ,,civilizacija’’ reiškia tai kas tikrai naudinga, bet vis dėlto yra antrarūšė vertybė, būtent tai kas apima tik išorinį žmogaus pasaulį, žmogaus būties paviršių. Žodis, kuris vokiečių kalboje tinka savęs interpretavimui, kuris išreiškia pasididžiavimą savais pasiekimais ir savo esme, yra ,,kultūra’’.Čia reikėtų įžvelgti skirtingų žodžių tam pačiam reiškiniui apibūdinti vartojimą, o ne skirtingą to paties reiškinio suvokimą. Tiek ,,civilizacija’’, tiek ,,kultūra’’ atsiranda bendrų visuomenės išgyvenimų pagrindu. Išgyvenimų, kurie auga ir keičiasi kartu su bendruomene, kurią jie išreiškia. Jie atspindi jos situaciją, istoriją. Bet jie lieka blankūs ir niekuomet nėra pilnavertiškai gyvybingi tiems, kuriems neteko išgyventi to paties, kurie kalbėdami nesiriamia ta pačia tradicija ir ta pačia situacija. ,,Kultūrą’’ ir ,,civilizaciją’’ formuoja ištisos tautos arba iš pradžių bent jau tam tikri tų tautų sluoksniai. Tačiau daugeliu atvejų jiems galioja tai, kas ir specifiniams mažesniųjų grupių žodžiams – pirmiausia jais kalba žmonės su konkrečios tradicijos ir konkrečios situacijos žmonėmis. Čia reikėtų pradėti kalbėti apie O.Spenglerį, vokiečių filosofą, kuriam vakarietiška iki tol vyravusi ,,kultūros’’ ir ,,civilizacijos’’ samprata buvo absoliučiai svetima. Visų pirma reikia pažymėti, kad, anot O.Spenglerio, kauzalinis principas istorijos ir kultūros interpretacijai yra nepritaikomas, kadangi, skirtingai nuo priežastingumo valdomo pasaulio-kaip-gamtos, pasaulis-kaip-istorija yra valdomas virš jo pakibusio likimo. Vokiečių filosofas atveria kokybiškai naują civilizacijų lyginamųjų studijų etapą. Čia pereinama nuo optimistinių prie pesimistinių istoriosofinių civilizacijos
koncepcijų. O.Spenglerio idėjos formuojasi kaip reakcija į vienpusiškas tiesines progresistines, pozityvistines ir evoliucionistines civilizacijos teorijas. Visos jo nuorodos buvo į tai, kad senka Vakarų civilizacijos kūrybinė energija. O.Spenglerio mąstyme tradicinė vokiečių filosofinė metafizika, savitai susipina su visuotinės civilizacijų istorijos teoretiko intencijomis.

Knyga ,,Vakarų saulėlydis’’, anot A.Andrijausko, buvo savotiškas atsakas į tragiškai išgyvenamas visuotinio nusivylimo ir katastrofos nuotaikas, kurios vyravo Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusioje Vokietijoje. Iš tikrųjų galima teigti,kad krizė tuometinėje Vakarų Europoje vokiečių galėjo būti suvokta kaip neišvengiama Vakarų civilizacijos lemtis.

Vakarų saulėlydis Spenglerio koncepcijoje iškyla kaip tam tikros erdvės ir laiko fenomenas, filosofiškai apimantis didžiuosius būties klausimus. Vakarų žūtis jo nuomone, reiškia nei daugiau, nei mažiau, o būtent civilizacijos problemą. Čia tiesiog susiduriama su istorijos klausimu. Pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, kas yra civilizacija, suvokiama kaip organiškai logiška pasekmė, kaip kultūros baigtis. Spenglerio kultūros suvokimo pagrindinės nuostatos artimos ,,gyvenimo filosofijos’’ tradicijai. Remdamasis romantiniais, iracionalistiniais ir ,,gyvenimo filosofijos’’ principais, jis ne tik paneigia švietėjiškajį racionalizmą, tačiau lyg ir užbaigia vokiškąją, į metafizinius apmąstymus linkstančią romantinę ir iracionalistinę civilizacijų lyginamųjų studijų tradiciją. Blaivus protas, racionalios mastymo schemos, pasak Spenglerio, visiškai netinka kultūros vertinimui, jie skaido vientisus tikrovės reiškinius ir galop sunaikina pažinimą, suteikdami jam sustabarėjusį pavidalą. Iš Nietche’s Spengleris perima racionalaus proto reikšmės nuvertinimo, iš ,,valios galiai’’ kylantį vitalizmą, biologizmą, nihilizmą, istoriosofinių motyvų sampratą, cikliškumo teoriją ir ,,amžinojo gryžimo’’ mitologiją. Spengleris taip pat perima iš Nietche’s kritinį požiūrį į naujausias Vakarų kultūros raidos tendencijas, ,,Europos dekadanso’’ idėją, kurią pavadina ,,Vakarų saulėlydžiu’’, neigiamą požiūrį į masių kultūros apraiškas, dėmesį Rytų kultūroms, kultūrų tipologijos principus, mokymus apie apoloniškosios, faustiškosios ir magiškosios kultūrų užuomazgas. Konkretus kultūros tipas siejamas su žmogaus egzistencine pozicija, savitu jo santykiu su gamta. Jau minėjau, kad Spenglerio kultūros suvokimas yra priešingas iki tol Vakarų Europoje vyravusiai nuostatai. Spenglerio kultūros filosofija nukreipta prieš Vakarų Europos civilizacijos teoretikų ir racionalistinės istorijos filosofijos šalininkų veikaluose vyravusią vieningo tiesinio istorijos srauto idėją. Jam istorija nėra nenutrūkstamas, o diskretiškas, netolydžiais šuoliais besirutuliojantis ciklinis procesas. Istorijos cikliškumo, nutrūkstamo ir daugybės ekvivalentiškų vienodai vertingų civilizacijų egzistavimo idėjos yra pamatinės ,,Vakarų saulėlydžio’’ nuostatos. Spengleris klibino tradicinę tiesinę civilizacijų raidos sampratą, kurioje europietiškoji kultūra buvo laikoma pasauline. ,,Vakarų saulėlydis’’ – pirmas ryškus savotiško europocentrizmo kracho dokumentas, suteikęs impulsą naujoms koncepcijoms.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1236 žodžiai iš 3823 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.