Kultūrinių išteklių panaudojimas turizmui
Kultūros išteklių panaudojimas turizmui yra efektyvi kultūros vertybių išsaugojimo ir propagavimo priemonė, tačiau nereglamentuojamo turizmo poveikis, ypač kultūros paveldo vertybių pritaikymas turistų aptarnavimui, neretai susijes su šių vertybių žalojimu. LR Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymas ir poistatyminiai aktai specialiai nereglamentuoja turistinės veiklos paveldo apsaugos požiūriu. Kita vertus, nemažai istorijos ir architektūros pastatų dabar nenaudojami ir pasmerkti sunykimui. Taigi, siekiant juos išsaugoti, konservacijos priemonių nepakanka.
Kultūros vertybių panaudojimas galimas tokiais tikslais:
ekspoziciniais tikslais: muziejams, galerijoms, parodoms, kultūriniams renginiams, kompleksinėms ekspozicinėms programoms;
pritaikant turizmo paslaugų infrastruktūrai: apgyvendinimui, maitinimui, kultūriniams centrams, konferencijų ir renginių centrams, mokymo centrams, gyvajai etnokultūrinei veiklai ir pan.;
kompleksinio pobūdžio priemonėms;
netiesioginio pobudžio priemonės – šalies ir turizmo įvaizdžio formavimo priemonėse (leidiniuose, video medžiagoje ir pan.);
tyrimų tikslais;
Ekspozicinei funkcijai gali būti panaudojami objektai, turintys didelę vertę, maksimaliai išsaugoje savo interjero ir eksterjero autentiškumą bei aplinkos savitumą. Tai vertingiausi istorijos, architektūros bei urbanistikos paminklai.
Infrastruktūros plėtrai gali būti panaudojami objektai, smarkiai ar visai prarade autentiškas savybes, bet turintys ryškius kultūrinės vertės požymius arba jau turintys infrastruktūrinę paskirtį.
Kompleksiniam panaudojimui tinkami tie objektai, kurių vaizdo ir struktūros autentiškumas yra dalinai pakeistas ar dalinai sunykes. Tai didžiulė grupė įvairių architektūros paveldo objektų.
Architektūros paveldo kultūrinė vertė geriausiai išsaugotų pritaikius:
· pilis ir rūmus – reprezentacinėms, mokslo, kultūros, švietimo reikmėms (muziejams, bibliotekoms, švietimo įstaigoms ir renginiams);
· buvusių dvarų sodybas – turizmo, poilsio, mokslo ir administravimo įstaigoms,
· neveikianč· ius vienuolynus ir kitus sakralinės paskirties pastatus – viešbuciams, moteliams, poilsio ir gydymo įstaigoms;
· gyvenamuosius pastatus pagal tą pač· ią funkciją.
Populiariausias nekilnojamųjų kultūros vertybių panaudojimas – įvairaus pobūdžio muziejų steigimas nenaudojamuose objektuose. Tai taip pat viena iš paveldo objektų išsaugojimo formų. Atlikus tyrimus, pastebėta, kad šiuo metu kultūros paveldo objektų, kurie yra panaudojami įvairioms muziejų būstinėms, fizinė būklė yra žymiai geresnė už nenaudojamų šioje srityje. Taip pat dėl pastatuose esamo muziejaus, šie kultūros paveldo objektai yra įtraukiami į daugelį turistinių maršrutų.
Muziejų steigimui dažniausiai yra naudojami architektūrinę, istorinę ar memorialinę vertę turintys pastatai, kuriuose dažniausiai eksponuojami vietinės reikšmės su ten gyvenusiais asmenimis susije daiktai, teikiama informacija apie juos pačius, taip pat apie netoliese vykusius istorinius įvykius. Druskininkų mieste kultūros paveldo objektuose įsikūre keturi muziejai – Druskininkų miesto muziejus (buvusi vila „Linksma”), Ž. Lipšico muziejus (buvusi Markeviciaus vila), M. K. Čiurlionio muziejus (M.K.Čiurlionio tėvų namai, nors šis pastatas dar nėra įtrauktas į Kultūros paveldo centro kultūros vertybių registrą), kraštotyros muziejus viename iš buvusio dvaro pastatų.
Kita iš Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse esančių kultūros paveldo panaudojimo formų – pritaikymas turizmo infrastruktūrai. Kultūros paveldo objektai gali būti pritaikomi ne tik ekspozicijoms, renginiams, apžiūrejimui, bet ir pagrindinėms apgyvendinimo, maitinimo ir kt. paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, Druskininkuose, Maironio gatvėje esančiose buvusiose vilose šiuo metu įsikūres centras „Dainava”, teikiantis visa kompleksa kurorto paslaugų. Kol kas daugelis kultūros vertybių Druskininkų mieste yra neprižiūrimos ir nyksta. Atsižvelgiant į jų blogą fizinę buklę, leista jas kardinaliai rekonstruoti pritaikant apgyvendinimo paslaugų – viešbučių plėtrai. Kaip pavyzdys galėtu būti apleisti pastatai (įtraukti į architektūrinių vertybių sarašą) netoli Druskininkų gydyklų, centriniame parke. Šiuo metu planuojama juos rekonstruoti ir įkurti modernų viešbuti, o T. Kosčiuškos gatvėje buvusią vilą ir šalia esantį pastatą įsigijo viešbutis „Regina” ir ketina panaudoti jį savo plėtrai.
Kai kurių kultūros paveldo vertybių panaudojimo forma yra kiek kitokia, visų pirma atsižvelgiant į jos kultūrinę vertę ir visuomeninę reikšmę bei į išlikusį autentiškumo laipsnį. Tokio pobūdžio nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms galima taikyti tik reprezentacinę funkcija. Kaip pavyzdį analizuojamoje teritorijoje galima pateikti dauguma Merkinės, Liškiavos architektūrinę ir archeologinę vertę turinčių kompleksų (Merkinės bažnyčia, buvusi miesto rotušė, piliakalnis; Liškiavos piliakalnis ir pilies bokštas, Liškiavos bažnyčia ir vienuolynas), kurie šiuo metu yra įtraukti į daugelį siūlomų turistinių
maršrutų.
Siekiant formuoti reprezentacinį Druskininkų regiono įvaizdį būtina išnaudoti visą galimų priemonių kompleksą. Buve dvarai ir palivarkai – tai ypatingos kultūrinės vertės objektai. Senoji Lietuvos bajoriška kultūra, turinti įdomios Vakarų Europos idejų ir madų, susieta su lietuviškos pasaulejautos ir kultūros šaknimis, šiandien protingai restauruojant minima epocha ir išmintingai papildant lietuvišku etninės kultūros paveldu, jau atneše gerų ir idomių rezultatų (pvz. Burbiškio dvaras). Turistas yra išsiilges erdvės, specifiškos ir kitokios informacijos, kitokių pojučių ir nelinkes pasitenkinti sostinių ar didesnių miestų siūlomais tradiciniais išgyvenimais. Todėl, visų pirma, labai svarbu Leipalingio dvarą ir dvaro parką “prikelti” kaip naujam gyvenimui, ir pristatyti kaip Dzūkijos regioninį kultūros centrą. Viename iš dvaro pastatų dabar įsikūres kraštotvarkos muziejus, kuriam būtinas remontas, kituose – biblioteka, mokykla, medžio dirbtuves. Rekonstruotame dvare galėtu įsikurti svečių namai, konferencijų salės, atsirastų daug pramoginės veiklos – pasivažinėjimai karieta, jodinėjimas žirgais, vyktų koncertai pastatytoje vasaros estradoje. Sutvarkytame dvaro parke atsirastų pėsčiųjų takai, puošti gėlynais, palapinių miestelis, laužavietės. Dvaras galėtų tarnauti ir kaip jaunimo užimtumo centras. Puiku būtų atstatyti Semeniškės ežero Baltajį tiltą.
Įvertinant tai, kad šiandien turistai vykdami į kitą šalį jos kultūrinio identiteto ieško kultūros pavelde, reikia ypač didelį dėmesį skirti į jo reprezentatyvų pristatymą. Natūralu, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių lankymas yra populiaresnis tuomet, kai juose ar jų aplinkoje vyksta mišrūs kultūriniai – pramoginiai renginiai arba siauresnio pobudžio teminiai renginiai susije, su tam tikro objekto istorija bei pristatymu.
Kitas iš būdų pritraukti į regiona daugiau vietinių ir užsienio turistų, o tuo pačiu ir propaguoti esamą regiono kultūros paveldą – kulturinių renginių organizavimas. Renginių turizmas Lietuvoje vis dar mažai išnaudojamas.