Kulturos istorija
5 (100%) 1 vote

Kulturos istorija

MESOPOTAMIJA

Ankstyviausioji upės slėnių civilizacija atsirado šumerų dėka. Ji suklestėjo derlingoje lygumoje tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Graikai tą kraštą pavadino Mesopotamija, t.y teritorija tarp šių upių.

Šumerai vieni pirmųjų senovės pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrė raštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose, moksle. Jų laimėjimus perėmė ir tobulino kitos Mesopotamijos tautos – akadai, asirai, babiloniečiai. Čia susikūrė pirmosios imperijos.

Mesopotamijos civilizacijos įtaka žmonijai nepaprastai svarbi. Dėl to šis kraštas net vadinamas žmonijos lopšiu. Šiandien ši teritorija priklauso Irako valstybei.

Gyvenvietės Mesopotamijoje aptinkamos jau viduriniame paleolite. Pirmųjų gyventojų etninė priklausomybė yra nežinoma. Seniausieji gyventojai, kuriuos mini rašytiniai šaltiniai, buvo šumerai – pietuose ir akadai – šiaurėje. Akadų kalba priklausė semitų-chamitų kalbų šeimai,o šumerų kalbos sąsajos su kitomis kalbomis nėra nustatytos.

Hamurabio įstatymai (XVIII a. pr. Kr.) – pirmasis rašytinės teisės kodeksas, kuriame surašyti baudžiamosios teisės, teismo proceso, nuosavybės teisių pažeidimo, karių teisių straipsniai. Baudžiamojoje teisėje vyravo atpildo principas:“Akis už akį, dantis už dantį“. Hamurabio įstatymai – dantiraščiu iškalti bazalto stulpe. „Babilu“ iš akadų kalbos – „Dievo vartai“. Babilono iškilimo priežastys: 1) Patogi vieta, nes kryžiavosi karavanų keliai; 2) Valdovai sudarydavo savitarpio pagalbos sutartis; 3) Užkariautojai į miestą žiūrėjo su pagarba.

IV tūkst. pr. Kr. Šumero ir Akado teritorijoje atsiranda seniausi miestai (Uras, Lagašas, Urukas). Miestuose gyveno iki 50 000 žmonių.

Visa žemė aplink miestą buvo laikoma dievų nuosavybe. Žyniai valdė dievų vardu ir reikalaudavo iš valstiečių duoklės grūdais. Miestuose žyniai grūdais mokėdavo atlyginimą valstybės pareigūnams, amatininkams, pirkliams.

Miesto centre stovėdavo šventykla – zikuratas, laiptuotas bokštas su aikštele viršuje, skirtas kulto reikalams. Jis simbolizavo laiptus, jungiančius žemę ir dangų. Zikuratai buvo dangaus stebėjimo vieta, ūkio centras. Jame laikydavo grūdus, padargus.

Valstybes valdė karaliai. Apie 3500 m. pr. Kr. šumerų Uruko mieste atsirado raštas – dantiraštis.

Mokslas

Šumerai sukūrė Mėnulio kalendorių, kuriame Mėnulio apsisukimą apie Žemę apskaičiavo taip tiksliai, jog paklaida siekė daugiausia 4 sekundes. Šumerai skirstė valandas ir minutes į 60 dalių, dalijo apkritimą į 360 laipsnių, metus – į 12 mėnesių. Skaičiavo šešiasdešimtaine sistema. Mokėjo sudėti, atimti, dauginti, dalinti, kelti laipsniu, skaičiuoti plotą, tūrį, procentus.

Pagrindinis šumerų ir akadų mokslas – astrologija. Jie stebėjo žvaigždes, planetas, jų judėjimą. Davė pavadinimus žvaigždynams.

Išradimai :

Ratas, plūgas, drėkinimo sistemos, žiedžiamasis ratas, stiklo gamyba, litavimas, raižymas, burlaivis. Pirmieji sulydė varį su alavu ir gavo bronzą.

Architektūra :

Babilone buvo du iš septynių pasaulio stebuklų: 1) Babelio bokštas; 2) Karaliaus rūmai su „kabančiais sodais“.

EGIPTAS

 Maždaug 3100 metų pr. Kr. Karalius Menes (Narmer arba Hor-Aha) suvienijo Egipto žemes ir įsteigė sostinę Memfyje.

 Maždaug tuo pat metu kaip ir valstybės atsiradimas, Egipte atsirado raštas ir prasidėjo didelio masto statybos.

Senoji karalystė (2700-2200 pr. Kr.)

 3, 4, 5 ir 6 dinastijų valdymo laikotarpis

 Jos įkūrėju laikomas Džoseris

 Egiptiečiai pradėjo mumifikuoti mirusiuosius

 Pradėdama statyti piramides

Vidurinioji karalystė (2000-1800 pr. Kr.)

 11, 12, 13 ir 14 dinastijų valdymo laikotarpis

 Sostinė perkeliama i Tėbus

 Pagyvėjo prekyba

 Egiptiečiai keliaudavo i Kretą, Siriją, Palestiną

 Pradėtas statyti Karalių slėnio kompleksas

Naujoji karalystė (1500- 1100 pr. Kr.)

 21, 22, 23, 24 ir 25 dinastijų valdymo laikotarpis

 Žymiausias valdovas Ramzis II

 Pati turtingiausia ir stipriausia iš visų trijų karalysčių

 Egiptiečiai pradėjo gaminti stiklą

 Pirmas pasaulyje geologinis ir topografinis žemėlapis

Egiptiečių pasiekimai:

 Mokėjo atlikti visus 4 veiksmus

 Mokėjo skaičiuoti trupmenomis

 Manoma kad iš žemės matavimo meno atsirado geometrija

 Dangaus kūnų stebėjimas padėjo egiptiečiams nustatinėti Nilo potvynius

 Turėjo tikslų kalendorių

 Cheopso piramidės šonai tiksliai nukreipti į rytus, pietus, vakarus ir šiaurę

 Įgijo daug žinių apie kūno anatomiją ir vidaus organus

 Aprašė įvairias ligas ir jų gydimą

 Nustatė širdies reikšmę kraujo apytakos sistemoje

 Entuziastingas pastabumas ir tikslus realaus gyvenimo bei gamtos vaizdavimas, griežtas atitikimas taisyklėm susijusioms su trijų matmenų vaizdavimu sukūrė senovės Egipto meno charakterį ir stilių.

 Egiptiečiai dažniausiai vaizdavo dievus ir faraonus

 Kadangi Egipte trūko medienos, tai pagrindinėmis statybinėmis medžiagomis buvo akmenys ir molio plytelės

 Daugumos senovės Egipto miestų nebeliko, nes jie būdavo statomi prie Nilo ir su laiku potvyniai juos sunaikino

 Pagrinde liko tiktai religiniai monumentai

 Senovės Egipto architektūra turėjo įtakos ir
viduramžių Europos architektūrai.

 17 amžiaus pradžioje renesanso projektuotojai naudodavo Egiptietiškus elementus dekoruodami pilis ir kitus pastatus

Egipto menas turi sąsajų su šiandienos menu, nes senovės graikai mokėsi iš egiptiečių, o visa Europa – iš graikų.

Taigi jau senovės Egipte prasideda meno kaip nenutrūkstamos kūrybinės pastangos pradžia. Kaip tradicija, kurią meistras perduoda pameistriui, pameistrio – mokiniui ar kopijuotojui.

Piramidė tiek karaliams, tiek pavaldiniams turėjo praktinės reikšmės. Karalius buvo laikomas juos valdančia dieviškos prigimties būtybe, kuri, palikusi žemę, vėl kils pas dievus. Piramidė gali padėti jam pakilti, o taip pat apsaugoti karaliaus kūną nuo suirimo. Egiptiečiai tikėjo, kad jei siela turi gyventi aname pasaulyje, tai kūnas turi būti išsaugotas. Todėl jie neleisdavo kūnui nykti, balzamuodavo ir vyniodavo į drobę. Karaliaus kūnas būdavo padedamas pačiame piramidės centre, aplink kriptą būdavo užrašomi burtažodžiai ir užkeikimai, padėsiantys mirusiajam keliauti į kitą pasaulį.

Egiptiečių tikėjimas skelbė, kad negana išsaugoti tik kūną, o tam, kad karalius gyventų amžinai, reikia išsaugoti ir jo atvaizdą. Todėl skulptoriams buvo liepiama iš granito iškalti karaliaus galvą ir ją padėti kapavietės kampe tam, kad ji padėtų sielai likti gyvai. Skulptorius – „tas, kuris palaiko gyvybę“.

Senosios karalystės IV dinastijos PIRAMIDŽIŲ PORTRETAI: jie įspūdingi dėl vaizdavimo paprastumo, įsigilinimo į pagrindines galvos fomas, geometriškumo, detalių atsisakymo, taisyklingumo.

Kapaviečių tapyba ir reljefai: buvo skirti mirusiesiems, jų tikslas „palaikyti gyvybę“, vaizdavo mirusio karaliaus artimuosius ir pavaldinius, nes buvo tikima, kad sielą kitame pasaulyje reikia aprūpinti pagalbininkais.

TIKROVĖS VAIZDAVIMAS – kitos nei suprantamas dabar. Svarbiausia ne grožis, bet išsamus objekto pavaizdavimas. Dailininko užduotis buvo viską įamžinti kuo aiškiau ir kuo ilgesniam laikui. Todėl buvo piešiama iš atminties pagal griežtas taisykles, kurios garantavo, kad viskas būtų aiškiai matoma. PVZ. žmogaus galva geriausia matoma profiliu, todėl ją vaizduodavo pasuktą, tačiau akis geriausiai matoma iš priekio. Todėl tokia akis būdavo piešiama į veido profilį.Viršutinė kūno dalis geriausiai matoma iš priekio, nes taip lengviausia suprasti, kaip rankos prijungtos prie liemens. O rankų ir kojų judesiai raiškesni iš šono. Taip pat jie abi kojas vaizdavo iš vidinės pusės, nes buvo aiškesnis jos kontūras. Egiptiečiai laikėsi taisyklės, kad reikia pavaizduoti viską, kas žmogaus figūroje atrodo svarbu.

Egipto dailė remiasi ne tuo, ką dailininkas galėtų pamatyti tam tikrą akimirką, bet tuo, ką jis žino esant būdingiausia vaizduojamam asmeniui ar scenai. (pvz. svarbus karalius – ir vaizduojamas didesnis). Taip vyro figūra buvo tapoma tamsia, moters – šviesia spalva. Tą skirtumą rodo tai, kad vyrai dirbdavo lauke, o moterys – namuose. Panašus prasminis ryšys pastebimas ir vaizduojant figūrų kojas – moters jos suglaustos, o vyrų visuomet išskėstos, nes vyrai socialiniame gyevenime vaidino kur kas aktyvesnį vaidmenį nei moterys.

Perspektyva: kūrinį menininkai suskirstydavo į kelias juostas ir jose išdėstydavo pasakojimo scenas. Apatinė juosta buvo bazinė, į kurią remdavosi sukomponuotos figūros. Judančios figūros būdavo išdėstomos aukščiau linijos, tai reiškė, kad jos yra tolimesniame plane.

Egipto meno stilių sudarė griežtų taisyklių rinkinys, kurį kiekvienas menininkas turėdavo išmokti nuo pat vaikystės. Sėdinčios figūros būtinai turėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, mokėti tiksliai vaizduoti dievus (Horas-saulės dievas – sakalo pavidaas ar sakalo galva, Anubis – mirties dievas – kaip šakalas). Taip pat menininkas būtinai turėjo išmanyti dailyraščio meną. Geriausiu menininku buvo laikomas tas, kuris gebėjo iškalti skulptūras, panašias į visų susižavėjimą keliančius meno paminklus. Todėl per daugiau nei tris tūkstančius metų Egipto menas mažai pakito.

KINIJA

Tai viena seniausių pasaulio civilizacijų, susiformavusi 2 tūkst. pr. kr. Chvangches (Geltonosios) ir Jangdzės (Mėlynosios) upės slėniuose.

Išradimai:

• Kompasas

• Parakas

• Popieriaus gamyba

• Spausdinimas

• Skaičiuotuvas

• Akupunktūra

• Ketus

• Kinų kalendorius

• Kinų maistas: lakštiniai makaronai

• Fejerverkai, raketos

• Degtukai

• Popieriniai pinigai

• Aitvaras

• Porcelianas

• Seismografas

• Šilkas

• Balno kilpa

• Tai Chi Chuan – kovos menai

• Arbata

• Tradicinė kinų medicina

• Skėtis

• Karutis

• Vėduoklė

• Karšto oro balionas

• Parašiutas

SEN. AMERIKA

Ispanų užkariautojai Amerikoje susidūrė su dviem didžiosiom civilizacijom:

 1.Vidurio Amerikoje (Mezoamerika) šią teritoriją valdė actekai ir majai.

 2.Pietų Amerikoje viešpatavo inkai

Iki 1519 m. klestėjo “Aukštosios Kultūros” kurios išsiskyrė iš kitų kaimyninių tautų nes:

 Buvo statomos įspūdingos piramidės ir šventyklos

 Turėjo didžiulius turgus

 Kamuolio žaidimą

 Šventąjį kalendorių

 Hieroglifų raštą

 Politeistinę religiją

 Dievam aukojo žmones

Olmekų civilizacija klestėjo

nuo 1200 – 200 m. pr. Kr . Kitos Vidurio Amerikos kultūros paveldėjo plokščiaviršūnius pilkapius, kamuolio žaidimo aikštes ir hieroglifų raštą. Olmekų dirbinių rasta daugelyje vietų. Jų menas natūralistinis ir simbolinis.

MAJAI turėjo tris, tarpusavyje susietus kalendorius

 Pirmajame metus sudarė 260 dienų , o mėnesį – 20

 Antrajame metai buvo sudaryti iš 365 dienų

 Trečiasis kalendorius buvo naudingas ilgiems laiko periodams

 Jis skaičiuodavo laiką 5152 metų blokais

 Kalendorius buvo paremtas Veneros judėjimu

 Nukrypimas buvo tik 14 sekundžių per metus

Toltekų civilizacija suklestėjo 900 – 1187

 Sostinė Tula

 Toltekai buvo architektūros ir meno meistrai

 Karingo charakterio

 Turėjo įtaką majų žemėse (tai rodo skulptūrų panašumai)

ACTEKAI-Klajoklių gentis

 Vėliau apsistojo Meksikos slėnyje

 Įkūrė Tenočitlano miestą , kuris plėtėsi ir tapo galingos Actekų imperijos sostine

 Tenočitlanas įkūrtas 1325 m. arba 1345 m..Dabar šioje vietoje stovi Meksikas.

 Visuomenė buvo skirstoma į dvi klases:

 Macehualli (žmonės valstiečiai)

 Pilli (aukštuomenė)

 Dėl religinių įsitikinimų Actekai Dievam aukojo žmones

 Actekų miestai

 Tenočitlanas-actekų sostinė,jame galėjo gyventi nuo 300 000 iki 700 000 gyventojų

 Tlatelolkas-pagal svarbą – antrasis miestas ,nes turėjo pagrindinį uostą ir didžiausią turgų

 Teškokas-Trečias pagal svarbumą actekų miestas, gaunantis apie 2/5 visos duoklės

 Čolula – antrasis pagal didumą, bet politiškai tik penktasis valstybės miestas, turėjęs apie 100 000 gyventojų

INKŲ pirmosios visuomenės susidarė apie 1800 m. pr. Kr

 Nuo to laiko iki inkų pasirodymo XV a. viduryje nuolat iškildavo įvairios kultūros ir pamažu tapdavo klestinčiomis civilizacijomis.

 Inkų imperija tapo galingiausia valstybe Anduose,kai nukariavo žemes aplink Kusko miestą ir padarė jį savo sostine

 Inkų kultūros pagrindus padėjo daugybė Andų kultūrų.

 Inkai buvo labai talentingi žmonės ir puikūs statybininkai

 Neturėjo rašto

 Vyravo politeistinė religija

 Svarbiausias Dievas-Saulė

 Kaip ir actekai inkai Dievam aukodavo žmones

 Žmonės buvo aukojami šventyklose arba kalnų viršukalnėse

 Aukojimai vykdavo atsitikus kokiai nelaimei ar ypatingam įvykiui

 Dauguma aukų buvo skiriama saulės, žemės ir lietaus dievams

 Per kai kurias religines pareigas actekai valgydavo žmogieną

SENOVĖS GRAIKIJA

Graikijos istorija skirstoma į keletą raidos etapų:

 Kretos – Mikėnų (3000 – 1200 m.pr.Kr)

 Tamsieji amžiai (1200 – 800 m.pr.Kr)

 Archainė epocha (800 – 600 m.pr.Kr)

 Atėnų ir Spartos epocha (600 – 323 m.pr.Kr)

 Helenistinė epocha (323 – 146 m.pr.Kr)

Seniausias stilius – dorėninis. Jo pastatai pasižymi formų paprastumu.

V a.pr.Kr įsigali puošnesnis ir grakštesnis stilius – jonėninis.

IV a. pr. Kr paplito korintinis stilius, ilgesnės kolonos, kapitelis puošiamas akanto lapais.

Vienas žymiasių graikų skulptorių – Fidijas. Garsiausi jo kūriniai:

 Olimpijoje sukūrė soste sėdintčio Dzeuso Olimpiečio statulą

 Panteone stovėjo deivės Atėnės skulptūra

 Aleksandrijos švyturys

 Atėnų akropolis

 IX – VIII a. pr. Kr sukurtas raštas

 VI a. pr. Kr atsirado pirmosios bibliotekos

 Hezoidas parašė du kūrinius: “Teogoniją” bei “Darbus ir dienas”

 Homeras parašė dvi garsias poemas “Iliadą” ir “Odisėją”

 Garsiausias pasakėčių autorius Ezopas

 Graikijoje suklestėjo teatras. Būdavo vaidinama komedijos ir tragedijos. Vaidinimai Atėnuose buvo populiarūs juos vienu metu žiūrėdavo 14000 žmonių. Neturtingi piliečiai gaudavo pinigų bilietams.

 VI – V a. pr. Kr Atėnuose gyveno ir kūrė šie autoriai:

 Eschilas, garsiausia jo sukurta tragedija “Prikaltasis Prometėjas”

 Sofoklis, jo tragedijose išryškinamas likimo, žmogaus lemties motyvas. Geriausi kūriniai “Antigonė”, “Karalius Edipas” ir kiti.

 Euripidas, jo kūryboje teikiamas dėmesys žmonių jausmams. Garsiausi jo dramos “Kiklopas”, “Medėja”

 Garsiausias graikų komedijų autorius – Aristofanas. Jo kūrinių tema buvo skirta kaimo gyventojams (“Taika”, “Debesys”, “Varlės”)

TEATRO SCHEMA

Asmenybės:

 Pitagoras (VI – V a. pr. Kr) matematikas, įvedė filosofijos ir kosmoso terminus.

 Archimidas (III a. pr. Kr) išrado sraigtą, pavadino žemynus Europa ir Azija.

 Anaksimandras – sudarė pirmąjį žemėlapį, sukonstravo saulės laikrodį.

 Solonas (594 m. pr. Kr) įvedė mėnulio ciklu grindžiamą kalendorių.

Graikija garsėjo kaip filosofų tėvynė. Jie suprato, kad žėmė – erdvėje pakibęs rutulys.

 Sokratas – domėjosi moralės ir valstybės klausimais.

 Platonas – parašė veikalą “Valstybė”, kuriame pateikė idealios valstybės valdymą.

 Aristotelis parašė valstybės valdymo mokslo vadovėlį “Politika”.

 Herodotas parašė knygą “Istorija” apie Babilono, Egipto ir Graikijos kolonijas.

 Tukididas aprašė Peloponeso karų istoriją.

 Hipokratas – medicinos tėvas.

Olimpinės žaidynės

 776 m. pr. Kr prasidėjo Olimpinės žaidynės, kurios trukdavo penkias
ė prasidėdavo religinėmis apeigomis,paskui būdavo žaidynės.

 Nugalėtojus apipildavo dovanomis, atleisdavo nuo mokesčių, nemokamai maitindavo.

 Jos vyko iki 393 m, paskui buvo atgaivintos 1896 metais ir vyksta iki šiol.

SEN. ROMA

Romos miesto atsiradimas siejamas su legenda apie brolius dvynius Romulą ir Remą, Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, karaliaus Numitoro vaikaičius. Nedoras karaliaus brolis Amulijus paleido naujagimius pintinėje į Tiberio upę. Tačiau kūdikiai išsigelbėjo, kelias dienas juos žindė vilkė, o paskui juos rado ir išaugino piemuo. Įkūręs Romą, Romulas nužudė brolį Remą ir tapo pimuoju karaliumi. Po Romulo buvo dar šeši karaliai.

Taigi, Roma įsikūrė ant septynių kalvų: Palatinas, Aventinas, Kapitolijus, Kvirinalė, Eskvilinas, Celijus, Viminalė.(753 pr.m.e)

ŽYMIOJI ARCHITEKTŪRA

• Akvedukas

• Didysis cirkas

• Didysis forumas

• Marso šventykla

• Jupiterio šventykla

• Koliziejus

• Diokletiano, Karakalos termos

• Katakombos – požeminės Romos kapinės- slaptavietės, ankstyvųjų krikščionių slapta rinkimosi vieta. Pamaldos katakombose nebuvo laikomos

• Marso laukas – žemuma, esanti už senovės Romos miesto ribos, Tiberio upės kairiajame krante. Čia buvo svarbiausia Marso dievo šventykla ir aikštė, kurioje vykdavo karinės apžiūros bei prasidėdavo triumfo eisenos

• Triumfo arkos – specialus statinys su lanko pavidalo perdengimu. Romoje pro jį triumfo metu pravažiuodavo triumfaratorius – karvedys arba imperatorius

• Panteonas – šventykla, skirta dievams

• Romėnų keliai

• Trajano kolona

• Kloakos

• Limas

• Koliziejus-didžiausias Romoje amfiteatras. Koliziejus statytas nuo 75 iki 80 m.e.m. valdant imperatoriu Vespasianui, Flavijų dinastijos pradininkui.

• Koliziejuje vykdavo gladiatorių kovos tarpusavyje bei su laukiniais žvėrimis.

• 404 m.e.m. gladiatorių kautynės ir kankinimai paskelbti nelegaliais. Nuo to laiko iki 523 m.e.m. Koliziejuje vyko tik medžioklės.

1)Augusto epocha – Romos kultūros klestėjimo laikotarpis (suklesti poezija, literatūra, iškyla poetai).

2) Klesti gladiatorių kovos, kurie dabar yra dažni veikėjai filmuose.

3) Pirmuoju romenų poetu laikomas Livijus Andronikas, išvertęs į lotynų kalbą Homero „Odiseją“.

Didžiausias romėnų laimėjimas-Romos teisė (pagrindiniai šios sistemos principai egzistuoja ir mūsų dienomis, Europos teisė formavosi romėnų teisės pagrindu. Romėnų teisė atsirado Va.pr.Kr.-Dvylikos lentelių įstatymų rinkinys).

• Romėnai pirmieji sukūrė nuolatinę profesionalią kariuomenę.

• Didžiulis romėnų pasiekimas-romėnų keliai, pirtys, akvedukai, vandentiekis.

• Romos civilizacija davė pasauliui krikščionybę, vieną iš trijų pasaulinių monoteistinių religijų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2644 žodžiai iš 8784 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.