Kultūros istorija1
5 (100%) 1 vote

Kultūros istorija1

LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETO

VALSTYBINIO VALDYMO FAKULTETO

FILOSOFIJOS KATEDRA

Mokymo teminė programa

LIETUVOS KULTŪROS ISTORIJA

Kiekvienai tautai būdinga specifinė ir nepakartojama kultūra. Studentui būtina pažinti kultūros procesą nuo seniausių laikų iki šių dienų. Tai įgalintų jį suvokti lietuvių tautos ir kultūros santykį, pažinti jos dvasinės ir materialinės kultūros paveldą, europietišką kultūros pobūdį, o istorinė patirtis padėtų perprasti šiuolaikinę kultūros būklę, jos raidos perspektyvas. Studijų dalykas padeda plėsti studentų akiratį, praturtina ir apibendrina studentų žinias, ugdo humanitarinę kultūrą. Drauge tai yra savotiškas įvadas tolesnėms pasaulio kultūros, civilizacijos studijoms.

Programa chronologiniu principu suskirstyta į atskiras temas. Programos pabaigoje yra privalomos, o siekiantiems išsamesnių žinių – ir papildomos literatūros sąrašas.

Taikomi šie pagrindiniai metodai: istorinis, lyginamasis (komparatyvistinis), sisteminis. Istorinio metodo uždavinys – nagrinėti kultūros reiškinį nuo jo atsiradimo iki mūsų dienų, suvokti jo raidos dėsningumus. Lyginamasis metodas reikalauja suvokti kultūros ypatybes, lyginant jos raidą su kaimyninių šalių, ypač su Vakarų Europos kultūra, nustatyti, kas tarp jų buvo bendra ir atskira. Drauge reikia turėti omenyje, kad šis metodas ne visada taikytinas, nes kiekvienos tautos kultūra yra unikali, nepakartojama. Sisteminis metodas padeda atsekti kultūros reiškinių tarpusavio ryšius, juos susieti su socialinėmis – politinėmis sąlygomis, visuomenės raida.

Studijų dalyko apimtis: 2 kreditai.

Studijų organizavimo formos: paskaitos, paskaitos – konsultacijos, seminarai, individualios konsultacijos. Paskaitų lankymas yra pageidautinas,seminarų – privalomas.

Atsiskaitymo forma – įskaita.

ĮVADAS

Kultūros samprata. Tauta ir kultūra. Menas, pagrindinės jo šakos. Kultūra ir civilizacija.

Lietuvos kultūros istorijos objektas. Kultūros istorijos šaltiniai.

Lietuvos kultūra – Europos kultūros sudėtinė dalis. Jos specifiniai bruožai. Lietuvos kultūros istorijos periodizacija. Lietuvos kultūros istorijos savitumas. Lietuvos kultūros tyrinėjimų šiuolaikinė būklė.

I. LIETUVOS KULTŪROS PRIEŠISTORĖ

Priešistorinis laikotarpis Lietuvoje. Jo periodizacija.

Indoeuropiečiai ir senoji Europa. Indoeuropiečių migracija į Rytų Pabaltijį. Jų asimiliacija su vietiniais gyventojais. Naujos kultūros susiformavimas.

Baltų kilmės problema. Jų gyvenama teritorija ir kaimynai.

Baltų materialinės kultūros raida. Materialinės kultūros spartus kilimas pirmaisiais mūsų eros amžiais. Baltų dvasinis pasaulis. Jų mitologija ir tikėjimai. Baltų dievai ir deivės, religinės apeigos, laidojimo papročiai. Antikinės civilizacijos priartėjimas prie baltų. Pirmieji rašytiniai šaltinai apie baltus (Tacitas ir kiti). Kultūros nuosmukio priežastys.

Lietuvos vardo paminėjimas 1009 m. Lietuvos vardo kilmė. Karinė organizacija. Krašto kultūra valstybės susiformavimo išvakarėse. Tautos susiformavimas.

II.IKIKRIKŠIONIŠOJI LIETUVOS KULTŪRA

Lietuvos valstybės susikūrimas, jos istorinė reikšmė. Lietuva – paskutinė pagoniška valstybė. Pagoniškosios Lietuvos ir Europos kultūros lygis. Pastangos išeiti iš tarptautinės izoliacijos. Pirmasis bandymas priimti krikštą. Mindaugas – Lietuvos karalius. Karyba ir diplomatija kaip kultūros rodikliai. Gedimino pastangos modernizuoti valstybę. Dvasinis senųjų lietuvių pasaulis. Rytų ir Vakarų krikščionybės plitimas.

III. LDK KULTŪRINIO GYVENIMO ĮVAIROVĖ

Lietuvos krikštas. Katalikybė – Lietuvos oficiali religija. Lietuvos krikšto politinė ir kultūrinė reikšmė. Bažnyčių ir vienuolynų steigimasis. Jų, kaip kultūros centrų, reikšmė. Švietimas Lietuvoje. Pirmosios mokyklos Vilniuje. Pradinių parapijinių mokyklų steigimas. Jų mokymo lygis. Lietuviai Vakarų Europos universitetuose. Lietuvių kolegija Prahos universitete. Krokuvos universitetas.

Raštijos plitimas. Valstybės politika stačiatikių atžvilgiu. Tautinė LDK sudėtis ir raštų kalba. Raštinių kultūra. Lietuvos Metrika – LDK valstybės archyvas ir jo likimas. Lietuvos Metraščiai (Trumpasis, Vidurinysis ir Platusis sąvadai). Jų parašymo aplinkybės. Krikščionybės nuopelnai architektūrai, dailei, muzikai.

Lietuva – Vakarų Europos civilizacijos monada.

Lietuvos architektūros raida. Romaninio ir bizantinio stiliaus elementai mene. Gotikos kilmė, stiliaus ypatumai. Lietuvos pilys. Gotiškosios architektūros raida: ankstyvoji ir brandžioji gotika.

IV. RENESANSO EPOCHA LIETUVOS KULTŪROJE.

Renesanso kilmė ir humanistinė esmė. Renesanso ir humanizmo idėjų plitimas Lietuvoje.

Visuomeninė – politinė mintis LDK (A. Volanas, M. Lietuvis, A. Rotundas). Siūlymai tobulinti valstybinę ir visuomeninę santvarką. Tautinės savimonės stiprėjimas. Trys Lietuvos Statutai. Teisinės valstybės kūrimas Lietuvoje.

Reformacija Lietuvoje. Žymiausi reformacijos veikėjai (A. Kulvietis, S. Rapolionis, J. Zablockis). Pagrindinės reformacijos kryptys. Ideologinė ir politinė reformacijos ir kontrreformacijos kova, jos įtaka Lietuvos kultūrai.

Knygų leidyba. P.Skorina.

Lietuviška kultūra Mažojoje Lietuvoje. Pirmosios lietuviškos knygos – M. Mažvydo „Katekizmo“
išleidimas Karaliaučiuje 1547 m. Šio fakto istorinė reikšmė lietuvių kultūrai. B. Vilento ir J. Bretkūno darbai. M. Daukšos „Katekizmas“ (1595 m.) – pirmoji lietuviška knyga LDK teritorijoje.

Pilnos švietimo sistemos (pradinės, vidurinės, aukštosios mokyklos) sukūrimas Lietuvoje. Jėzuitų kolegija (1570 m.). Kitos vidurinės mokyklos ir seminarijos. Mokymo scholastinis turinys. Stepono Batoro “Akademia Universitas societatis Jesu” – pirmoji LDK aukštoji mokykla. Jos vidinė organizacija, profesūra, studentai, mokymo programa.

Religijos ir bažnyčios. Tolerancijos dvasia.

Mokslo pažanga. A.Vijūko –Kojelavičiaus Lietuvos istorija. K.Sirvydo trijų kalbų žodynas. M.Smigleckio ir Ž.Liauksmino darbai. K.M.Sarbievijaus poezija. M.K.Radvilos Našlaitėlio “Kelionė į Jeruzalę”. K.Semenavičiaus indėlis į Europos kultūrą.

Valakų reforma. Lietuvos ūkio modernėjimas.

Renesanso meno kilmė ir ypatumai. Italijos ir Nyderlandų meno poveikis Lietuvos renesansui. Renesanso ir gotikos sintezė. Renesansinės architektūros bruožai. Jos pavyzdžiai. Profesionaliosios dailės vystymasis renesanso laikotarpiu. Žymiausi renesanso dailės kūriniai. Portretas. Skulptūros meno suklestėjimas. Teatro raida Lietuvoje. Mokyklinio teatro suklestėjimas renesanso laikais. Pilies ir didikų teatrai. Lietuvių liaudies kultūra.

V. LIETUVOS KULTŪRA POLITINIO IR EKONOMINIO NUOSMŪKIO LAIKAIS

Kultūrinės raidos politinės – socialinės aplinkybės ir bruožai XVII a. antrojoje – XVIII a. pirmojoje pusėje. Tautybės ir pilietybės (“bajorų tautos”) samprata. Valdančiojo luomo nutautėjimas. Polonizacijos priežastys ir įtaka krašto dvasiniam gyvenimui. Požiūris į lietuvių kalbą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 985 žodžiai iš 3280 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.