Kūno kalba
5 (100%) 1 vote

Kūno kalba

Įvadas

Neįtikėtina, tačiau faktas , kad per milijoną ar daugiau žmogaus evoliucijos metų neverbaliniai žmonių bendravimo aspektai šiek tiek detaliau imti tyrinėti tik septintame, praėjusiame amžiaus dešimtmetyje. Apie neverbalinio bendravimo egzistavimą visuomenė sužinojo tik tuomet, kai 1970m. Julius Fast‘as išleido knygelę apie „kūno kalba“, kurioje buvo apibendrinti, iki tol bihevioristų atlikti neverbalinio bendravimo tyrimai. Neverbalinio bendravimo įspūdžio ugdymo pradininkai buvo Čarlis Čaplinas ir daugelis kitų žymių begarsių filmų aktoriai. Kalbant apie mokslinio „kūno kalbos“ tyrimo ištakas, bene įtatingiausias darbas šioje srityje iki 20 amžiaus buvo Čarlzo Darvino „The Expression of the Emotions in Man and Animals“, išleista 1872m. Mokslininkai aprašė beveik milijoną neverbalinių ženklu ir simbolių. Vieni iš šių mokslininkų buvo Albertas Mekrabion‘as, profesorius Birdwkistel‘is ir kt.

Šio referato problema-kaip skaityti žmonių mintis pagal jų kūno kalbą.

Įsivazduokite, kad susiklosčiųsių aplinkybių jums tenka nešioti raišti ant akių.jūs girdyte,ką kiti žmonės kalba,bet nematote jų. Jūs neturite galimybės suprasti, kas nori kreiptis į jus,nematote, kaip reaguoja i jūsų pasakytus žodžius, kas nuobodžiauja. Ir dar jūs nematote daugybės kitų niuansų ,kuriuos žmonės perduoda mums vadinamaisiais nežodiniais signalais. Taigi be kalbos, žmonės bendraudami vartoja ir kitą ženklų sistemą-nežodinius signalus arba kūno kalbą. Daugelis tyrėjų priėjo prie vieningos nuomonės, kad verbalinis kanalas (kalba) vartojamas informacijai perduoti, o neverbaliniu kanalu, tai yra kūno kalba, išreiškiami tarpusavio santykiai. Nekintantis žvilgsnis gali būti būti iškalbesnis negu pasakyti žodžiai. Labai dažnai prisimenami prof. Alberto Mekrabiano pateikti duomenys apie 3 pagrindinius informacijos bendravimo šaltinius(žr.diagramą). nurodoma, kad tik 7% informacijos gaunama iš kalbos tūrio, 38% -iš neverbalinės komunikacijos Nežodinės priemonės dažniausiai vartojamos nekontroliuojamai, nesąmoningai. S. Freudas aprašė tokį atvejį iš savo klinikinės praktikos. Kartą, kalbėdamas su paciente, kuri norėjo įtikinti psichoterapeutą, jog jos santuoka yra laiminga, pastebėjo, kad moteris nesąmoningai tai nusiimdavo, tai vėl užsimaudavo savo vestuvinį žiedą. Psichiatras nenustebo, kai vėliau sužinojo, kad jos santuoka buvo nelaiminga.

Žodžių ir kūno kalbos atitikimas

Pasitaiko, kad bendraudami su žmogumi netikime tuo, ką jis sako, intuityviai jaučiame, kad jis yra nenuoširdus arba ką nors slepia. Kartais net nesuvokiame, iš kur tas supratimas atsiranda. Dažniausiai apie tai praneša ne žodiniai signalai: kai tarp žodžių tūrinio ir kūno kalbos yra neatitikimų, teisybę mums byloja pastarieji, pvz.: politikai daug ko išmoko nuo to laiko, kai 1960m. vyko pirmieji kandidatų į JAV prezidentus Richardo Nixono ir Johno Kenedy teledebatai. Kennedis teleekrane atrodė natūraliai ir labai laisvai, Nixonas buvo išpiltas prakaito, nervinosi ir darė nenuoširdaus , nepatikimo žmogaus įspūdį. Potencialūs rinkėjai, stebėję teledebatus, savo balsus atidavė Kenedžiui, tuo tarpu tie, kurie klausė debatų per radiją, buvo įsitikinę, kad laimėjo Nixonas.

Žodinės ir nežodinės pašnekovo informacijos atitinkamai leidžia mums tikėti jo nuoširdumu ir kalbos turinio teisingumu. Priešingai, kai kūno kalba neatitinka žodžių, mes imame abejoti tuo žmogumi.

Kūno kalbos signalai skirstomi į 3 dideles grupes: regimuosius(vizualinius), girdimuosius(akustinius) ir taktilinius(liečiamuosius).

Regimieji signalai

Bendraudami su žmogumi atkreipkite dėmesį į jo poza ir laikyseną. Iš to, kaip žmogus stovi ar sėdi galima spręsti, koks yra jo santykis su pašnekovu.

Jeigu į partnerį, su kuriuo bendraujame, esame palinkę visu kūnu, vadinasi, būdami su tuo žmogumi, jaučiamės gerai. Mums svarbu, ką jis sako, mes norime kuo atidžiau išklausyti ir suprasti ji. Pasisukimas visu kūnu į žmogų rodo pagarbą jam. Priešingai, kai pašnekovas mums nepatinka, pasisukame į jį šonu, o demonstruodami savo nepagarbą netgi nusisukame.

Jai pašnekovas jaučiasi gerai, jo pėdos lygiagrečios. Jei pėda pasukta į šoną, tai gali reikšti, kad pašnekovas nori kuo greičiau baigti pokalbi ir išeiti. Kojos pačios rodo, kuria kryptimi norima pasišalinti.

Nesunkiai galime įvertinti, kokia yra poza-uždara ar atvira. Jei žmogus bijo bendrauti, jeigu jis drovus ir nepasitiki savimi, jis stovi susigūžęs, įsitempęs, nuleidęs galvą, suglaudęs kojas.

Jei žmogus pasirengęs bendrauti, jei jis atviras ir pasitikintis, jaučiasi saugiai, jo kūnas tiesus, galva pakelta, kojos šiek tiek pražergtos, jis tvirtai remiasi į grindis. Jei galva pabrėžtinai pakelta, tai gali rodyti, kad žmogus nusiteikęs kritiškai, kad nori išlaikyti distancija arba yra pasipūtęs.

Į grupelę susibūrę nepažįstami žmonės susipažįsta ir ima atsipalaiduoti pagal tą patį nerašyta neverbalinės kalbos scenariju-nuo griežtai ginybinės sunertų rankų ir sukryžiuotų kojų pozicijos iki atpalaiduotos ir atviros pozicijos.

Pirmoji stadija: Ginybinė pozicija, rankos sunertos, kojos sukryžiuotos.

Antroji stadija: Kojos jau
nesukryžiuotos, neutralioje padėtyje.

Trečioji stadija: Išorinėje sunertų rankų ranka ištraukiama iš „mazgo“, kalbant gestikuliuojama atviru delnu.

Baigus kalbėti ši ranka paliekama laisvai.

Ketvirtoji stadija: Abi rankos jau laisvos, viena iš jų gestikuliuojama arba laikoma ant strėnų ar kišenėje.

Penktoji stadija: Vienas iš besikalbančių atpalaiduoja vieną koją, o kitą atstato link to žmogaus, kurį jis laiko

įdomiausiu pašnekovu.

Kai kurias iš šių stadijų paspartinti ar „peršokti“ padeda alkoholis.

Kalbėdami žmonės paprastai daro daug judesių rankomis. Kai mes bendraujame, gestai paprastai pabrėžia sakomų žodžių reikšmę. Kai norime būti atviri ir sąžiningi, kalbėdami rodome pašnekovui delnais į viršų. Kai norime atsiriboti(neigti), rankas susidedame ant krūtinės.

Rankų judesiai išreiškia jausmų ir emocijų intencivumą. Kuo stipresni jausmai, tuo labiau gestikuliuojama. prisiminkime temperamentinguosius italus!

Kitų kūno dalių judesių galbūt nėra tiek daug, kiek rankų, bet visi gerai juos žinome. pvz., atitinkamas galvos linktelėjimas gali reikšti „taip“ arba „ne“, gūžtelėjimas pečiais išreiškia nežinojimą arba nesupratimą.

Iš to, kokiu atstumu vienas nuo kito žmonės stovi ar sėdi bendraudami, mes galime spręsti apie tai, kiek jie yra pazįstami, kokie yra jų tarpusavio santykiai. Kuo artimesni santykiai, tuo mažesnis atstumas tarp žmonių. Esama net kelių “bendravimo zonų“:

• Intymioji zona(O-50cm). Į ją įsileidžiami tik artimi gerai pažįstami žmonės. Šioje zonoje bendraujant paprastai būdingas pasitikėjimas, kalbama tyliai prisiliečiama. Tyrimai rodo, kad pažeidus intymiąją zoną pasikeičia fiziologine žmogaus reakcija: padažnėja širdies ritmas, išsiskiria daugiau adrenalino, į galvą plūsteli kraujo. Bendraujant nedera skubėti peržengti intymiosios savo pašnekovo zonos, nes tai gali būti suvokta, kaip pasikėsinimas į neliečiamybę, kaip „terorizmas“;

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1116 žodžiai iš 3631 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.