Kūno kultūra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose
5 (100%) 1 vote

Kūno kultūra Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose programose

TURINYS

1. Įvadas……………………………………….1 psl.

2. Kūno kultūros bendrieji tikslai……………..2-4 psl.

3. Didaktinės nuostatos……………………….4 psl.

4. Kūno kultūros programos struktūra………..4 psl.

5. Uždaviniai ir tikslai pagal amžiaus grupes…5-6 psl.

6. Mokinių pažangų vertinimas………………6 psl.

1. Įvadas

Kūno kultūra ­ svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis kultūros sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti asmens fizinės, psichinės ir dvasinės darnos, t.y stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą.

Kūno kultūros pamokos teikia daug progų ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Sėkminga šiuolaikinės kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius jo darnų funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias atstatyti organizmo darną. Kūno kultūros programa sudaro galimybę suvokti kūno kultūros psichologijos pradmenis, tautines kūno kultūros tradicijas, asmens higieną, ugdo platų, kritišką ir blaivų požiūrį į šiuolaikinį sporto pasaulį.

Kūno kultūra mokykloje atveria mokiniams galimybę plėtoti savo organizacinius gebėjimus, įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo atžvilgiu kūno kultūra yra reikšmingas mokinių socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra korekcinė gimnastika, reikalinga koreguoti mokinių fizinio vystymosi sutrikimams. Ji sudaro sąlygas visiškai ar iš dalies pašalinti mokinių fizinio vystymosi sutrikimus arba bent sušvelninti juos. Korekcinė gimnastika skiriama mokiniams, turintiems fizinių negalių, ugdymuisi per pamokas, popamokiniu metu ir namuose. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir vaikai su fizinio vystymosi sutrikimais ir fizine negalia, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.2. Kūno kultūros pamokų tikslai bendrojo lavinimo mokykloje:

· laiduoti harmoningą kiekvieno mokinio fizinę, socialinę bei kultūrinę raidą;

· sudaryti galimybę kuo dažniau išgyventi džiaugsmą, patenkinus natūralų fizinio aktyvumo, saviraiškos, savirealizacijos ir kūrybos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

· stiprinti mokinių sveikatą, laiduojant darnią asmens fizinės, dvasinės ir socialinės sveikatos sklaidą, puoselėti sveikos gyvensenos įtvirtinimui reikalingas žinias, įgūdžius ir nuostatas, gebėjimą nustatyti savo fizinę būklę;

· puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą, asmens estetinį skonį;

· plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus žmogui, praktikuojančiam įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas, taip pat įgūdžius, padedančius saugiai elgtis, išvengti traumų;

· teikti korekcinę pagalbą mokiniams su fizinio vystymosi sutrikimais bei fizinėmis negaliomis siekiant pašalinti ar sušvelninti fizinio vystymosi spragas ar sutrikimus;

· puoselėti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, ugdyti savigarbą, pagarbą kitam asmeniui, savitarpio pagalbos ir rūpinimosi kitais, paslaugumo nuostatas, atsakomybę už gamtą ir aplinką;

· puoselėti žinias, gebėjimus ir nuostatas, įgalinančias asmenį kompetentingai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietinėje bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką;

· ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros ir sporto sampratą, gebėjimą kritiškai analizuoti ir vertinti aktualias sporto pasaulio problemas, suvokti kūno kultūros, sveikatos, sporto ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusį savitarpio sąlygotumą ir priklausomybę.

3. Didaktinės nuostatos

Ugdymas kūno kultūros bei sporto pamokose grindžiamas: pagarba mokiniui kaip asmenybei, pozityviu požiūriu į kiekvieno mokinio individualią fizinę prigimtį, psichofizinį skirtingumą; nuolatiniu siekimu kūno kultūros pamokose, sporto renginiuose kurti sąlygas, kurios leistų mokiniams patirti džiaugsmą, susijusį su judėjimo poreikių patenkinimu, saviraiškos, savitaigos, kūrybos poreikio realizavimu; kūno kultūros ir sporto užduočių diferencijavimu bei individualizavimu, atsižvelgiant į mokinio fizinę prigimtį, amžių, lytį, interesus, polinkius ir gebėjimus; mokinių savarankiškumo, gebėjimo spręsti, rinktis, dirbti individualiai bei kolektyviai, pasirengimo imtis atsakomybės puoselėjimu; tolydžiu kūno kultūros užduočių sunkinimu atsižvelgiant į klasės bei pavienio mokinio fizinės raidos pažangą.

Kurtinos kompensuojamojo mokymo grupės, dirbančios pagal skirtingo lygmens programas (pvz., greitumo, ištvermės lavinimo ir t.t.). Fiziškai atsilikusiems ir silpnesniems mokiniams organizuojamos papildomos pratybos. Jos prasideda pradinėje mokykloje ir gali tęstis per visą mokymosi laiką.

Kūno kultūros
pamokose I­IV klasių berniukai ir mergaitės dalyvauja kartu, nuo V klasės tikslinga, o nuo VII klasės būtina pamokas berniukams ir mergaitėms rengti atskirai.

Vertinimai diferencijuojami atsižvelgiant į mokinio individualybę.Mokinių mokėjimus ir įgūdžius mokytojas vertina pasirinktinai iš kiekvienos mokomosios medžiagos srities. Mokinių fizinis pajėgumas, susijęs su judėjimo galimybėmis ir sveikata, nustatomas Eurofito testais. Testavimas atliekamas pasirinktinai: du, tris kartus per mokslo metus. Skatinant mokinius fiziškai tobulėti, rezultatai vertinami visų pirma pagal asmeninių laimėjimų gerėjimą. Pažymėdamas mokinio pažangą, mokytojas jį padrąsina ir skatina siekti tolesnės pažangos.

Pagrindinė fizinio lavinimo forma mokykloje yra pamoka. Pamokoje mokytojas gali dirbti su visa klase vienu metu, suskaidyti klasę į mažesnes grupes, kai kuriais atvejais ­ dirbti su pavieniais mokiniais. Patartina skirti namų užduotis ir kontroliuoti jų atlikimą. Mokykloje organizuojami kūno kultūros renginiai turi būti prasmingi konkrečiam mokiniui. Mokykla garantuoja mokinių dalyvavimo papildomojo ugdymo renginiuose savanoriškumą, remia fakultatyvų, būrelių, grupių įvairovę, toleruoja mokinio teisę nepriklausyti jokiam būreliui.Pagal galimybes mokykloms rekomenduotina kurti rekreacines zonas, sporto aikštynus, kuriuose ne tik mokiniai, bet ir jų šeimos nariai galėtų patenkinti fizinio aktyvumo poreikius, patirti judėjimo džiaugsmą. Mokyklų sporto bazės turėtų būti rengiamos ir tvarkomos taip, kad visiškai atitiktų savo paskirtį ir teiktų estetinį pasitenkinimą.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 997 žodžiai iš 1779 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.