Kūno kultūros apie sporto istorija
5 (100%) 1 vote

Kūno kultūros apie sporto istorija

Krepšinis

Lietuvos krepšinio pradžia

Krepšinis Lietuvoje praktikuojamas nuo 1920. Iki ketvirtojo dešimtmečiovidurio jis nebuvo itin populiarus. Vėliau, iš JAV atvykę Lietuvos išeiviai smarkiai pakeitė Lietuvos krepšininkų supratimą apie žaidimą.

Lietuvos rinktinė

Iki 1937 Lietuvos vyrų rinktinė nebuvo iškovojusi nei vienos tarptautinės pergalės, tad į Europos čempionatą Rygoje atvyko būdami autsaideriais. Tačiau tai nesutrukdė lietuviams tapti Europos čempionais. 1939 Kaune lietuviai apgynė titulą. 1938 Romoje moterų rinktinė tapo Europos vicečempionėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvą okupavo Tarybų Sąjunga, tad geriausi šalies krepšininkai buvo priversti atstovauti TSRS rinktinei.

Į pasaulio krepšinį Lietuva grįžo 1992. Grįžo įspūdingai – Barselonos olimpiadoje buvo iškovoti bronzos medaliai. Po metų Vroclave įvyko nelauktas smūgis – Lietuvos rinktinė nusileido baltarusiams ir nepateko į Europos čempionatą.

Į 1995 Europos čempionatą lietuviams patekti pavyko. Čempionatas susiklostė sėkmingai – lietuviai vedami Arvydo Sabonio ir Šarūno Marčiulionio nužygiavo iki finalo, ir tik ten, po dramatiškos ir kontraversiškai vertintos kovos nusileido Jugoslavijai.

1996 Atlantos olimpiadoje Lietuva vėl suklupo prie serbiško barjero – šįkart pusfinalyje. Kovoje dėl trečios vietos įveikę australus lietuviai antrą kartą iš eilės tapo bronziniais olimpiados prizininkais. Atlantos olimpiada buvo paskutinis turnyras, kai krepšinio aistruoliai galėjo gėrėtis magišku Sabo (A. Sabonio) ir Šaro (Š. Marčiulionio) tandemu. Traumų persekiojamas Marčiulionis po šio turnyro pasitraukė iš rinktinės ir greitai baigė karjerą.

Kartų kaita paveikė rinktinės rezultatus – iki pat 2000 vyrų komandai nepavyko iškovoti rimtų trofėjų. Tik moterims 1997 pasisekė iškovoti Europos čempionių vardus. Tačiau tais metais lietuviai vėl priminė apie save. Dėl traumų rinktinei negalėjo atstovauti trys geriausi šalies krepšininkai – A. Sabonis, Ž. Ilgauskas ir A. Karnišovas, tačiau sumaniai J. Kazlausko vadovaujama komanda vėl iškovojo bronzos medalius ir pusfinalyje patampė nervus iš NBA žaidėjų sudarytai JAV rinktinei. Kelią į finalą amerikiečiams atvėrė pergalė vos 2 taškų skirtumu.

2001 laukė fiasko. Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą Turkijoje atvyko panašios sudėties, tačiau nepasiekė net ketvirtfinalio. Pralaimėjimas aštuntfinalyje latviams užkirto kelią į 2002 Pasaulio čempionatą.

2003 Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą važiavo kaip vidutiniokė. Tačiau naujosios Lietuvos žvaigždės – Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas ir kiti privertė nusilenkti visą Europą – po 64 metų pertraukos Lietuva vėl tapo Europos čempione.

2004 Atėnų olimpiadą Lietuva pradėjo galingai – grupėje užėmė pirmą vietą, o ketvirtfinalyje įveikė Kiniją. Tačiau pusfinalio barjeras pasirodė neįveikiamas. Italijos rinktinė sustabdė lietuvių žygį, o rungtynėse dėl trečios vietos grupės varžybose įveikta JAV rinktinė pasirodė stipresnė.

2005 Europos čempionate Lietuvai neatstovavo dauguma geriausių krepšininkų. Nepaisant to, lietuviai pralaimėjo tik vienas varžybas. Deja, pačias svarbiausias – beviltiškas žaidimas ketvirtfinalyje lietuviams leido užimti tik penktą vietą.

Lietuvos jaunimo rinktinės taip pat yra iškovojusios nemažai svarbių pergalių. Ryškiausia jų pasiekta 2005, kai Lietuvos jaunimo rinktinė Argentinoje tapo pasaulio čempione.

Krepšinis Lietuvoje

Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda šiame čempionate žaidė 1924 metais.

Dabar Lietuvoje dirba 400 etatinių trenerių, krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų 5 tarptautinės kategorijos, bei 3 FIBA komisarai. Apie 100 000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.

Lietuvos krepšinis atstovaujamas daugelyje pasaulio ir Europos čempionatų – jaunučių, jaunių, suaugusiųjų, taip pat olimpinėse žaidynėse. Per neilgą Lietuvos krepšinio istoriją mūsų valstybės krepšininkai (vyrai) tris kartus tapo olimpinių žaidynių prizininkais (2003, 1996 ir 1992 metais jie iškovojo trečiąją vietą ir gavo bronzos medalius). Tris kartus Lietuvos krepšininkai tapo Europos čempionais (1937 m. Rygoje, 1939 m. Kaune ir 2003 m. Stokholme), taip pat vieną kartą tapo Europos vicečempionais (1995 m. Atėnuose).

Mūsų šalies moterų rinktinė taip pat gali didžiuotis Europos čempionių ir vicečempionių vardais. Europos čempionais prieš keletą metų tapo jaunimo ir jaunių komandos. Mus nuolatos džiugina ir Lietuvos krepšinio veteranai, laimėdami nugalėtojų ir prizininkų vardus pasaulio ir Europos čempionatuose.

Šiuo metu Lietuvos krepšininkai yra vieni pajėgiausių pasaulyje, tai atspindi pasiekti rezultatai paskutinėse svarbiausiose oficialiose krepšinio varžybose (2000 m. olimpinėse žaidynėse 3 vieta, Europos vyrų krepšinio čempionate 1 vieta). Pasaulio žiniasklaidos dėmesys didina šių pergalių reikšmę.

Garsiausia visų laikų
Lietuvos krepšinio komanda yra Kauno „Žalgiris“, įkurta 1944 metais Kaune. „Žalgirio“ sąskaitoje daugybė titulų; 1998 – 1999 m. Eurolygos debiutantė „Žalgirio“ komanda laimi Eurolygos taurę. Iš viso per 10 LKL sezonų „Žalgiris“ 8 kartus tapo LKL čempionais.

Garsiausias visų laikų Lietuvos krepšininkas yra Arvydas Sabonis, tapęs Europos, pasaulio bei olimpinių žaidynių čempionu, išrinktas geriausiu Europos krepšininku, sužaidęs keletą sėkmingų sezonų NBA.

Kiti garsūs lietuviai krepšininkai:

• Valdemaras Chomičius,

• Gintaras Einikis,

• Šarūnas Jasikevičius

• Žydrūnas Ilgauskas

• Rimas Kurtinaitis,

• Pranas Lubinas

• Arvydas Macijauskas,

• Šarūnas Marčiulionis,

• Modestas Paulauskas,

• Darius Songaila,

• Ramūnas Šiškauskas,

• Saulius Štombergas,

Futbolas

1911 – 1939

1911 m. Lietuvoje įvyko pirmasis tarpmiestinis futbolo mačas Kaunas – Vilnius, kurį rezultatu 10:5 laimėjo vilniečiai.

1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkuriama Lietuvos sporto sąjunga (LSS). LSS jau 1920 m. norėjo surengti Lietuvos pirmenybes, tačiau norą pareiškė tik viena komanda.

1922 m. dalyvauti pirmajame Lietuvos futbolo čempionate panoro 10. Tais pačiais metais Lietuvos futbolininkai sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes su Rygos YMCA. Svečiai laimėjo 4:0.

1923 m. Ženevoje (Šveicarija) vykusiame FIFA kongrese Lietuvos Sporto lyga buvo priimta į šią tarptautinę organizaciją. Antrajame čempionate dalyvavo 4 komandos. 1923 m. dienos šviesą išvydo S.Garbačiausko paruoštos 20 puslapių „Oficialios futbolo taisyklės“.

1924 m. Lietuvos futbolo čempionas paaiškėjo finalinėse Kauno ir Klaipėdos apygardų nugalėtojų dvikovoje. Kauno „Kovas“ 2:1 įveikė Klaipėdos „Sportverein“ vienuolikę.

1925 m. Lietuvos pirmenybės jau vyko trijose apygardose. Finale susitiko Kauno „Kovas“ ir naujokė Šiaulių LFLS. Čempionais tapo „Kovo“ futbolininkai.

1927 m. Lietuvos čempionato į finalą pateko Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS. Dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko tik 1928 m., kurį kauniečiai laimėjo 3:1. Lietuvos rinktinė žaidė dvejas rungtynes su Latvija (3:6) ir Estija (0:5). Nustebino tik „Kovo“ pergalė prieš pajėgią Vienos „Hakoach“ vienuolikę rezultatu 2:1.

1928 m. siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą atsisakyta dėl lėšų stokos. Lietuvos futbolo padangėje iškilo nauja pajėgi komanda – Klaipėdos KSS. Ji pirmenybių finale 3:1 įveikė Kauno LFLS.

1929 m. rinktinė antrajame Pabaltijo turnyre Rygoje vėl pralaimėjo abejas rungtynes: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione vėl tapo Klaipėdos KSS. 1930 m. šalies pirmenybėse laimėjo Klaipėdos KSS.

1930 m. už pažeidimus žaidėjai jau būdavo šalinami iš aikštės ne kelioms minutėms, o visam laikui. Trečiasis Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Lietuviai 2:1 nugalėję Estiją ir 3:3 sužaidę su Latvija, iškovojo pirmą vietą.

1931 m. pirmenybes 7 komandos vienu ratu pradėjo tik liepos 18 d. čempionais tapo Klaipėdos KSS.

1932 m. šalies pirmenybes pradėjo aštuonios komandos (prie septyniukės prisijungė Šiaulių „Makabi“), tačiau jau mėnesio pabaigoje buvo sustabdytas. FIFA atsirado dvi bylos dėl skolų austrų „Nicholsono“ klubui ir Rumunijos Futbolo sąjungai. 1932 m. Lietuvos rinktinė turėjo net 8 tarpvalstybinius susitikimus, iš kurių 4 su Latvija (3 pralaimėjimai ir viena pergalė) ir 2 su Estija (abi pergalės – 1:0 ir 2:1). Lietuvos čempionatą laimėjo Kauno LFLS.

1933 m. šalies pirmenybėse 7 komandos jau rungtyniavo dviem ratais. Lietuvos rinktinė pirmą sykį dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose ir pralaimėjo Švedijai 0:2. Pabaltijo šalių turnyras įvyko Kaune. Lietuva sužaidė lygiomis (1:1) su Estija. Latvija 1:0 nugalėjo Estiją. Sekančiais metais Pabaltijo turnyras neįvyko. Čempionu tapo Kauno MSK.

1935 m. vėl sugrįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos. Finale Kauno „Kovas“ 3:2 įveikė Klaipėdos KSS ir tapo čempionu. Pabaltijo turnyre Lietuva 2:1 nugalėjo estus ir 2:2 sužaidė su latviais tapo nugalėtojais, tačiau sekančiais rinktinė vienodu rezultatu 1: 2 pralaimėjo abejas rungtynes Pabaltijo turnyre.

1936 m.Lietuvos lygoje žaidė 8 pajėgiausios komandos vienu ratu, ir pirmenybės baigėsi liepos 5 d., nes pirmą kartą pereita prie varžybų vykdymo tvarkos ruduo – pavasaris. Kauno „Kovas“ vėl tapo čempionu.

1937 m. Lietuvoje jau buvo iš viso apie 15 000 futbolininkų. Šalies rinktinė, jau keleri metai treniruojama užsieniečių, gana dažnai atrodė blankiai. Rinktinė 1937 metais po 2 sykius pralaimėjo Latvijai ir Estijai bei Rumunijai (Kaune – 0:2). 1937 m. Lietuvos rinktinė antrą kartą dalyvavo pasaulio čempionato atrankos varžybose. Ji Rygoje Latvijai pralaimėjo 2:4. Atsakomosios rungtynės Kaune sužaistos per Pabaltijo turnyrą: pralaimėta dar skaudžiau – 1:5.

1938 m. pradžioje į Škotijos „Celtic“ klubą 3 mėnesių stažuotei buvo išvykę treneriai Č.Šopys (Kauno MSK) ir L.Chomičius (Klaipėdos KSS). 1938 m. įvyko Tautinė olimpiada. Futbolo varžybose dalyvavo 16 komandų. Lietuvos rinktinė sužaidė 7 susitikimus. Įsiminė „Ajaks“ (Olandija) vizitas į Kauną ir Klaipėdą. Kauniečiai su pajėgiais varžovais sužaidė lygiomis (2:2), o Klaipėdos rinktinė net nugalėjo (4:1).
Pirmą kartą mūsų futbolo istorijoje Kauno Valstybiniame stadione jėgas išbandė Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės. Mūsiškiai pralaimėjo 1:2 (1:2). Pradėta galvoti turėti atskiras 14 – 16 ir 16 – 19 metų amžiaus rinktines.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1527 žodžiai iš 4361 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.