Kuno menas programa
5 (100%) 1 vote

Kuno menas programa

Įvadas

Viena turtingiausių, gražiausių ir labiausiai paplitusių lietuvių liaudies meno šakų yra medžio skulptūra. Pirmos konkretesnės žinios apie liaudies skulptūrą siekia XVIII a., kai dvasininkija pradėjo drausti liaudies meistrams dirbti statulėles ir jomis puošti kryžius. Tačiau, nepaisant draudimų, ji vystėsi ir plito. Tradicinė lietuvių liaudies skulptūra, paprastai vadinama „dievukais“, „statulėlėmis“, pasižymi turtingomis plastinėmis formomis. Susiformavusi Lietuvos kaime, liaudies skulptūra paplito po miškus, laukus, pakeles, sodybas. XIX-XX a. pr. liaudies skulptorių Lietuvoje buvo labai daug, tačiau daug jų liko neužfiksuota. Štai senųjų liaudies skulptorių Rokiškio rajone buvo taip pat daug, tačiau archyvuose likusios tik kelios pavardės: Karolis Dagys, Laurynas Masiliauskas, Jonas Vizbaras, Bronius Kavaliauskas, Kazimieras Gasiūnas, Latunskas, Legas, Pavarotnikas, Kazimieras Repšys, Napalys Dulkė, Ignotas Bružas, Pranas Navikas. Rokiškio krašto muziejaus archyvuose yra nemažai ir kitų senųjų liaudies meistrų darbų, tačiau jų pavardės yra nežinomos. XIX-XX a. pr. liaudies drožiniuose vyravo religinė tematika, tačiau menininkai gana laisvai ją interpretavo. Liaudies menininkai, matydami bažnyčiose dailės kūrinius, kartais juos bandydavo atkurti iš medžio. Todėl greta savito liaudiškos temos sprendimo retkarčiais matome laisvesnę pozą, judesį, tapybiškumą, būdingą barokinei dailei. Drožėjai dažniausiai vaizdavo Kristaus figūrą: Nukryžiuotąjį, Kristų Nazarietį, Rūpintojėlį, Kristų, nešantį kryžių (K.Dagio, L.Masiliausko darbai), taip pat kitus šventuosius: šv.Mariją, šv.Oną, šv.Nepomuką, šv.Florijoną, šv.Agotą. Meistrai savo kūriniuose įkūnydavo ir tai, ką matydavo savo aplinkoje, ką žinojo, ką mylėjo, ką jautė. Dažnai jų vaizduotę užplūsdavo vizijos. Tada jie sukurdavo medinius riterius, mitologinius paukščius bei žvėris. Šventuosius neretai vaizdavo kaip valstiečius: šiurkščiais skruostais, didelėmis, nustebusiomis akimis, stambiomis rankomis. Tradicinė liaudies skulptūra buvo polichromuojama (K.Dagio, L.Masiliausko, J.Vizbaro darbai). Spalvomis menininkai išryškindavo kontūrus ir plokštumas, pabrėždavo plaukus, antakius, blakstienas, akis, lūpas. Statulėles dažydavo daugiausia aliejiniais dažais. Tradicinėje liaudies skulptūroje vyravo bareljefai, horeljefai, apvalios formos. Apvaliosios skulptūros taikymas stogastulpiams, koplytstulpiams, kryžiams vertė skulptorių dėmesį koncentruoti į priekinę skulptūros pusę, todėl nematomos nugarinės pusės dažniausiai plastiškai neužbaigdavo. Drožėjas nesikrapštinėjo prie skulptūrėlės, siekdamas jos buitinio, figūrinio tikslumo. Teikdavo pirmenybę išraiškai, liaudiškai šventumo sampratai.

XX a. vidurio drožėjai, tęsdami lietuvių liaudies skulptūros tradicijas, ėmėsi naujų temų. Dauguma jų atsisakė polichromijos (B.Milaknis, P.Šinkūnas), tačiau perėmė iš senųjų liaudies meistrų polinkį improvizuoti, lakonišką formą. Nauja epocha suformavo ir kitą liaudies menininko tipą. Dažno šių dienų liaudies menininko namuose yra pagrindiniai informacijos šaltiniai – TV, radijas, žurnalai. Vis daugiau įtakos liaudies menui turi ir profesionalioji dailė. Šiuo metu Rokiškio rajone kuria Venecijus Jočys, Gintaras Varnas, Justinas Čypas, Robertas Žaliukas, Rimantas Naprys, Alfonsas Adomonis, Juozas Čepulis, Arvydas Adomavičius. Liaudies skulptūroje atsiranda abstrahuotų, netradicinių formų, nauja plastika (G.Varno kūryboje), kai kurie menininkai darbų turiniu bei technika nutolsta nuo senųjų liaudies tradicijų (R.Žaliukas, A.Adomavičius). Daugelis turi nuolatinį darbą ir kuria tik laisvalaikiu. Tuo tarpu senieji liaudies meistrai drožinėdavo tada, kada „pagaudavo“ įkvėpimas. Tačiau visų liaudies skulptorių darbai yra saviti, juose atsiskleidžia autorių charakterio bruožai, jų pasaulėjauta.

Liaudies menas padeda giliau pažinti vienos ar kitos tautos kultūra, jos būdingus bruožus, žmonių gyvenimą bei charakterį. Meniškuose nežinomų meistrų kūriniuose atsispindi poetinė liaudies fantazija, grožio supratimas buities elementai. Liaudies meno darbų būdingas bruožas yra jų realizmas, formų išraiškingumas ir paprastumas, dirbinio medžiagos ypatybių pajautimas ir pan.

Lietuvių liaudies menas turi senas tradicijas. Per daugelį šimtmečių vystėsi įvairios jo rūšys, tobulėjimo formos, pagražinimo elementai. Iš kartos į kartą ėjo šios tradicijos, taip meistriškai įkūnytos audiniuose, medžio bei geležies dirbiniuose, keramikoje, pastatuose.

Drožyba

Drožyba – tai taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika. Medis, kaulas, ragas, gintaras, plastikai ar kitokia medžiaga apdorojama (drožiama, pjaustoma, skutama, lyginama) aštriais įrankiais (kaltais, peiliu, pjūkleliu).

Drožybos technika sukuriami įvairios paskirties dirbiniai: skulptūrėlės, skulptūrų dekoras, pastatų eksterjero ir interjero medinės puošmenos, buities reikmenys, papuošalai. Medžio drožiniai puošiami inkrustacija, poliruojami, lakuojami, dažomi įvairiomis spalvomis, auksuojami. Kaulo ir rago drožiniai dažniausiai tik poliruojami. Drožybinis dekoras būna dažniausiai žmonių figūrų, kaukių, augalinių ir gyvūninių ornamentų pavidalo.

Medienos, kaip medžiagos
kūrybai, populiarumas Lietuvos tautodailėje yra apspręstas geografinės padėties. Mediniai daiktai nuo neatmenamų laikų ima dominuoti Lietuvoje. Raižomi darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys, rogės, vežimai su pakinktais, baldai, architektūrinės detalės. Ilgainiui susiformavo lietuviams būdingi raižymo principai: atlikimo saikingumas, kompozicijos išbaigtumas, prasmę turinčių simbolių įpynimas.

Kintant gyvenimo sąlygoms, pakito daugelio daiktų paskirtis. Jų funkcija liko tik dekoratyvinė – suvenyrinė. Bet tai ir gelbsti nuo išnykimo. Žmonės nori atgaivinti atmintyje išlikusių ornamento simbolių prasmę.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 882 žodžiai iš 2861 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.