Kurybiškumas
5 (100%) 1 vote

Kurybiškumas

11213141

Torrance

Kūribiškumas nepaiso apibrėžtumo

Kūrybiškumas yra beveik begalybė. Į jį įeina visi jausmai- uoslė, regėjimas, klausa, jutimas, skonis, ir netgi kogero ekstrasensorika. Didelė dalis viso šito yra nepastebima ir neįmanoma ištirti. Labai sunku apibrėžti kūribiškumo sąvoką.

Bet visgi yra šiokie tokie apibrėžimai kūribiškumo. Juos pateikė daugelis autorių ir dažniausiai jie turi savyje kažką bendro. Čia norėčiau pakalbėti apie keletą iš jų.

Mėginimas apibrėžti

Kai aš pradėjau savo studijas apie kūrybiškumą Minesotos universitete 1958 metais aš supratau, kad aš turiu tai tiksliai apibrėžti. Aš atsargiai apžvelgiau daugybę egzistuojančių apibrėžimų ir savo asmenišką tyrimą apie kūrybišką elgseną.

Naujumas kaip kriterijus

Ši skiltis įtraukta į daugelį kūribiškumo apibrėžimų kuriuos aš radau.

Thurstone pabrėžia kad kūribiškumas padeda pasiekti naują rezultatą, įnešti naujovių, išspręsti problemą ir pasiekti naują kokybinį lygį, nesvarbu kokioj srity ar kultūrinėj terpėj- artistiškumo, mechanikos, teoretikos. Tai gali būti netgi administrvimas jeigu jis išsprendžia organizavimo problemas.

Stein priešingai Thurstone reikalaja, kad kūribiškumas būtų apibrėžtas kultūriniuose rėmuose kuriuose jis ir pasirodo.

Kūribiškumas lyginant su konformitiškumu

Daug tyrinėtojų apibrėžė kūribiškumą lygindamį jį su konformiškumu kitaip susitapatinimu.Aplamai, kūribiškumas matomas kaip sritis siūlanti naujas idėjas, naujus požiūrio taškus, ir naują požiūrį sprendžiant problemas. Konformiškumas matomas kaip sritis kuri atspindi numatomumą, prisitaikymą, nenorėjimą sukelti kitiems problemų.

Bet visgi Starkweather mato kūrybišką asmenį kaip nei konformistišką, nei nekonformistišką, bet būnant laisvą renkantis būti konformistišku arba ne, priklausomai nuo tai kas tiesa, gera ar gražu. Mano tyrimai ir požiūris patvirtina Starweather išvadas.

Tiesa, apibendrinimas, nuostaba

Seley reikalauja, kad pagrindinis kūribiškumo apibrėžimas remtųsi trijomis savybėmis: kūribiški žmonės remiasi tiesa ir faktais, bet taipogi juos interpretuoja, apibendrina ir mus nustebina savo atradimu.

Barlett apibendrina tai kaip „nuotykių mąstytojas“, kuris bėga šalin nuo pagrindinės idėjos, kažką bandantis permąstyti, yra atviras patyrimui.

Kūrybiškumo apsireiškimas testuojant

Wallas indentifikuoja 4 laiptelius kūribiškumo procese: pasirengimas, inkubacija, aiškumas ir persvarstymas. Aplamai procesas vyksta šitaip:

Pirma, atsiranda jausmas noro išspręsti problemą. Tada prasideda ilgesnis periodas pasirengimo problemos išsprendimui: skaitymas, diskutavimas, naršymas, ir formulavimas daugybės galimų sprendimų, ir tada kritiškas šių sprendimų analizavimas, jų teigiamų ir neigiamų aspektų suradimas. Perėjus per visą šitą gaunamas naujas rezultatas- nauja idėja. Tokiu būdu gali būti surandamas sprendimas disaine, mokslinėse teorijose, muzikos kompozicijose, piešime ir skulptūroje. Šiai idėjai pritarė Osborn(1948), Patrick(1955), Parnes, de Bono, Parnes, Noller ir Biondi(1977)

Kūribiškumo tarpsniai

Keletas tyrinėtojų nutarė, kad yra būtina sudaryti kūribiškumo lygius. Taylor(1959) pasiūlė 5 lygius:

1. Ekspresyvus kūribiškumas, pvz, spontaniški vaikų piešiniai

2. Produktyvus kūribiškumas, pvz artistai arba mokslinių produktų gamintojai, tai kontroliuojamas laisvas žaidimas.

3. Išradingas kūribiškumas, išradingumas varijuojant materialais, metodais, ir technikomis.

4. Inovacinis kūribiškumas, kur yra padaroma pažanga per modifikacijas inovacijų konceptinių lygių.

5. Iškilusis kūribiškumas, kur atsiranda visiškai naujos požiūris sukuriantis naujas mokyklas, judėjimus ir klestėjimo epochas.

Taylor pastebi kad daugumas žmonių supranta kūribiškumą kaip 5 lygį.

Mano tyrinėjimo apibendrinimas

Aš mėginau apibūdinti kūribiškumą kaip procesą jutiminių sunkumų, problemos, gausybės informacijos, nežinomų elementų, kažkokio iškreipimo duomenų; klausiant ir formuluojant hipotezes apie trūkumą informacijos;testuojant ir plėtojant tuos klausimus ir hypoteses; atmetant ir pergalvojant jas; ir pagaliau gaunamas rezultatas.

Man patinka šis apibrėžimasnes jis apibūdina natūralius procesus. Stipriam žmogui reikia pabuvoti kiekvienoje stadijoje. Jeigu mūsų jausmas yra nepilnas, elastiškumas prarandamas.

Iliustravimui proceso, aš kartais duodu auditorijai vieną iš savo testų kuriuos mes sukūrėme aptikti kritiško mąstymo galimybes, kaip kad Neužbaigtų figūrų testas. Po kiek laiko aš patikrinu kas tuo metu darosi. Daugelis jų pritaria kad kai kurios figūros privertė juos jaustis nepatogiai. Dažniausiai kaikurie iš jų užbaigė figūras savu būdu, kaip kad nubrėždami linijas ar vaizduotės pagalba užbaigdami figūras. Tada aš paprašau juos užbaigti figūras kitu būdu kuris būtų neįtikėtinas. Tada auditorijoje pasigirsta atsidūsimai, šypsenos ir juokas. Taip pat atsiranda interesas padiskutuoti apie rezultatus ir pažiūrėti ką sukūrė kiti.

Jeigu aš noriu kalbėti apie kokybę kūribiškos produkcijos, aš paprašau auditorijos diskutuoti apie kokybę produkcijos kurią jie ką tik naudojo. Vietoj divergentinio mąstymo(orginalumas ir nepatogumas, idėjų skaičius), mes kalbame apie humorą, fantazijas, spalvingumą,
neįprąstą vizualiaciją.

Suprasti svarbumą spaudos ir aplinkos, aš turiu keletą atveju surinktų Cuningtono ir manęs(1962,1965) pavadintų „Garsai ir paveikslai“.

Mano „piešimo“ apibrėžimas

Kogero dar labiau naudingas negu tyrinėjimas yra mano „piešimo“ apibrėžimas. Jis buvo labai naudingas apibrėžiant hypotezes, siūlant idėjas, teorizuojant, organizuojant mąstymą. Jis buvo man duotas 1964 Karlo Andersono studento mano Californijos universiteto. Jis susidaro iš paprastų linijų ir paprastų sakinių. Aš senai jau pamečiau orginalą, bet keletas dailininkų interpretavo šiuos piešinius ir nupiešė kitokių.Man patinka Matt‘o Daly‘o iliustracija jo analogijai (Goetzmann, 1979). Ji vaizduoja keletą negilių duobių, kurios buvo paliktos, ir kasėjas, kasdamas giliau, dabar pasiekia deimantus. Ši analogija taip pat turi ir priešingą reikšmę, kurią panaudojo Edward de Bono (1967) bandydamas paaiškinti savo sąvoką „horizontalusis mąstymas“ (aš apibrėžiu ją kaip „kūrybinis mąstymas“). Jis aiškina, kad vertikalus (loginis) mąstymas kasa tą pačią duobę giliau, tuo metu horizontalusis mąstymas siejasi su duobių skirtingose vietose kasimu. Matt‘o Daly‘o analogija teigia, kad mes turime iškasti keletą ar daug duobių prieš įsitaisydami vienoje vietoje ir kasdami giliau.

Aš turiu keletą mano mėgstamų kūrybingumo apibrėžimų:

Kūrybingumas – tai: kaprizinga harmonija, laukta nuostaba, įprastas atskleidimas, įprastas siurprizas, dosnus savanaudiškumas, nelauktas tikrumas, disciplinuota laisvė, sunkus džiaugsmas, nuspėjama rizika, vieningi skirtumai, laikinas vientisumas ir t.t. (Prince, 1970)

Šie apibrėžimai yra per daug sudėtingi ir sunkiai suprantami, kad padėtų atrasti įžvalgas. Mokant yra naudinga duoti užduotį studentams kiekvienai analogijai sugalvoti pavyzdžius iš savo gyvenimo ar pastebėjimų. Kai įžvalga ateina į galvą, yra sunku ją transformuoti į žodžius.

„Išgyvenimo“ apibrėžimas

Mano trumpiausias ir kai kuriais atvejais tinkamiausiais kūrybingumo apibrėžimas yra tai, ką aš vadinu išgyvenimo apibrėžimu: kai asmuo nėra išmokęs ar praktikavęsis spręsti problemas, yra reikalingas tam tikras kūrybingumo laipsnis. Aš praleidau 7 metus vadovaudamas tyrimo programai, kurią rėmė JAV Oro Pajėgų treniravimas (1951-1957). Oro pajėgos treniravo lėktuvo įgulą išgyventi avarijas ir ekstremalias sąlygas (šaltis, karštis, maisto ir/ar vandens trūkumas, pastogės nebuvimas, pasiklydimas jūroje ar džiunglėse, buvimas priešo teritorijoje ir t.t.). Jiems buvo suteikiama informacija apie tai, kaip jie galėtų išgyventi šiomis sąlygomis. Kaip kitiems pavyko pabėgti iš karo belaisvių stovyklų ir išvengti priešo. Išgyvenimo treniruotėse įgula taip pat treniravosi suvaidintose situacijose. Vis dėlto tikrų avarijų ir ekstremalių sąlygų metu įgulos nariai kiekvieną kartą susidurdavo vis su nauja situacija, kurios sprendimų jie nebuvo išmokę ar praktikavęsi.

Tikras kūrybiškumas niekada negali būti išmoktas. Taip pat jis negali būti ir įgimtas. Kūrybingi sprendimai išgyvenimo situacijose iš įgulos narių reikalavo vaizduotės reikalaujančio senų elementų perkombinavimo (informacija apie tai, kaip gyveno Amerikos Indėnai, kaip pirmieji tyrinėtojai išgyveno Antarktidoje, kaip žmonės išgyveno sudužus laivui, kaip lakūnai I ir II pasaulinio karo metu pabėgo ir išvengė priešo ir t.t.) į naują formą. Kūrybingo sprendimo elementus galima išmokti, bet pats kūrybiškumas turi būti savęs paties atrastas ir valdomas. Todėl svarbią išgyvenimo treniruočių dalį užima savęs pažinimas, saviugda ir vaizduotės panaudojimas (Torrance, 1957).

Mokymosi apie kūrybiškumo prigimtį atvejis iš testų

Mokantis apie kūrybiškumo prigimtį, pagrindinis mano būdas tai daryti buvo testavimas ir kūrybingo mąstymo mokymas. Tikiu, kad šie būdai yra tinkami ir turi analogus realaus gyvenimo kūrybiškuose sprendimuose. Didžiausias santykio tarp elgesio testavimo metu ir realaus gyvenimo kūrybingų sprendimų įrodymas yra ilgalaikiai tyrimai: vienas tyrė vidurinės mokyklos moksleivius, testuotus 1959 m. ir pakartotas po 7 ir 12 metų; kitas tyrė pradinių klasių mokinius 1958 m., 5 metus po to ir pakartotas po 22 metų (Torrance, 1972a, 1972b, 1981).

Kūrybiško suaugusiųjų elgesio kriterijai susidėjo iš šių rodiklių (Torrance, 1981):

1. Viešai pripažintų ir patvirtintų kūrybiškų pasiekimų kiekis (patentai ir išradimai; romanai; viešai rodytos pjesės; viešai groti muzikos kūriniai; apdovanojimai už meno kūrinius ir kt.).

2. Kūrybiškų pasiekimų kokybė. Subjektų buvo prašoma išvardinti tris jų manymu kūrybiškiausius pasiekimus; šie duomenys ir atsiliepimai apie juos buvo vertinami trijų teisėjų.

3. Kūrybiškų sprendimų, įtakotų ateities karjeros įsivaizdavimo, kokybė. Trys teisėjai visų pirma vertino juos remdamiesi atsakymais į šiuos klausimus: 1) kokios yra tavo karjeros ambicijos? Pavyzdžiui, kokias pareigas, atsakomybę ar atlyginimą norėtum gauti? 2) jei galėtum daryti ar būti bet kuo sekančius 10 metų, kuo būtum?

4. Vidurinės mokyklos kūrybingų pasiekimų kiekis (naudotų tik pradinėje mokykloje). Tas pats kaip 1 punktas, tik apribota laimėjimais vidurinės mokyklos metais.

5. Viešai nepripažintų kūrybingo gyvenimo stiliaus
pasiekimų kiekis (tokių kaip namo ar sodo projektavimas, viešai nepublikuotų piešinių ar muzikos kūrinių sukūrimas ir kt.).

Vidurinės mokyklos grupės testų rezultatai rodo, kad kūrybiškumo testų kūrėjai sėkmingai parinko kūrybiškumo kriterijus. Iš šių tyrimų (Torrance, 1972a, 1972b) buvo padarytos šios išvados:

1. vaikai, kūrybiškumo testų dėka pripažinti kūrybingais vidurinės mokyklos metais, buvo linkę tapti produktyviais, kūrybingais suaugusiaisiais;

2. 12 metų po vidurinės mokyklos baigimo buvo palankesnis laikas kūrybingiems suaugusiems nei po 7 metų.

Vyrams bendras testo tinkamumo koeficientas buvo 62; moterims – 57. Tačiau aukštesnis spėjamas patikimumas nėra įprastas intelekto ir pasiekimų testams. Dabartinių tyrimų metu buvo atrasta, kad papildomas neatitikimas gali būti paaiškintas tokiais dalukais kaip mokytojų, skatinančių kūrybiškumą, turėjimas, korepetitoriaus turėjimas, ateities karjeros vizijos turėjimas pradinėje mokykloje ir studijų bei gyvenimo užsienyje patirties įgijimas. Todėl tikiu, kad spėjamas patikimumas yra toks geras, kokio tik mes turime teisę tikėtis iš beveik bet kokios rūšies spėjamų suaugusių pasiekimų testų.

Nors buvo atlikta keletas tyrimų pagal Torrance‘o Kūrybiško Mąstymo Testą (TTCT), visi jie truko pakankamai trumpą laiką (paprastai apie 5 metus), išskyrus du Howieson tyrimus (1981, 1984). Howieson aprašė 10 metų (1965-1975) trukusį tyrimą Australijoje. Jos tiriamieji buvo 400 septintokų. Palyginus su Torranc‘o testu, spėjimai buvo tikslesni vyrams nei moterims. Howieson (1984) tyrimas truko 23 metus. Tirdama viešai pripažintų kūrybingų pasiekimų kokybę, Howieson gavo, kad koreliacijos koeficientas 51; asmeninių (viešai nepublikuotų) kūrybinių pasiekimų kiekio koeficientas – 33; ir asmeninių pasiekimų kokybės – 44.

Garsai ir vaizdai (Khatena ir Torrance, 1973) – kitas TTCT – irgi buvo naudojamas „spėjikas“ pradinės mokyklos mokiniams. Šiuo testu buvo tiriama 1961-1980 m. Rezultatai parodė, kad beveik visi spėjami ryšiai buvo statistiškai matomi. Jaunų suaugusiųjų kūrybinius pasiekimus galėjo atspindėti originalūs, keisti, neįprasti, sensoriniai paveikslėliai, spalvoti paveikslėliai ir paveiklėliai, kuriuose vaizduojamas judėjimas ir veiksmas. Tik 2 koreliacijos koeficientai: judėjimo ir veiksmo paveikslėliai (ateities karjeros įsivaizdavimas ir kūrybiško gyvenimo stiliaus pasiekimai) neatitiko statistinių duomenų kriterijų. Kai kurie paveikslėliai turėjo neigiamą koreliaciją su kriterijumi. Panaši tendencija buvo pastebėta tiriant garsus, bet tik kūrybinių pasiekimų skaičiaus ir kūrybiško gyvenimo stiliaus pasiekimų kiekio koreliacija pasiekė statistinį matomumą.

Nors keli šimtai tyrimų susidūrė su kūrybiškumo testų patikimumo problema, šie ilgalaikiai tyrimai su tikro gyvenimo kriterijais atrodo turi stipriausią ryšį su elgesiu atliekant kūrybiškumo testus. Mes lyginame analogiškus dalykus: elgseną testo metu ir elgesį mokykloje arba realiame gyvenime.

Kūrybiškumo prigimties pasireiškimas per kūrybiškumo testus

Manau, kad tirdamas skirtingas sąlygas, kuriomis atliekamas testas (įgūdžiai, kurie yra įtraukiami į kūrybinį mąstymą, kūrybingo žmogaus charakteristika ir kiti faktoriai, kurie įtakoja kūrybiškumą), išmokau kai kurių naudingų dalykų apie kūrybiškumo prigimtį. Dabar aš trumpai peržvelgsiu šiuos dalykus.

Skirtingos testų sąlygos

Iš TTCT testo mes sužinojome daug dalykų apie tai, kaip procedūros didina, lengvina ar trukdo kūrybiškumui apskritai. Aišku yra viena: tai, kaip yra valdomas kūrybiškumo testas ir kokiomis sąlygomis jis atliekamas, veikia testo rezultatus. Taip pat šie eksperimentai parodė, kad testų atlikimo instrukcijos, pridėtos prie testo užduočių, padeda gauti patikimesnius ir efektyvesnius rezultatus.

Dar prieš išspausdinant TTCT, aš atlikau daugybę eksperimentų , kur buvo pateiktos instrukcijos skirtingomis sąlygomis. Pvz., mes atradome, kad žodžių „pagalvok apie ką nors, apie ką niekas kitas nepagalvotų“ struktūra sumažino nusirašinėjimo ir padidinimo originalių atsakymų kiekį. Aš ištyriau, kad tvankiuose, karštuose kabinetuose dirbę vaikai, turėjo mažą motyvacijų ir jų atsakymai nebuvo tokie geri kaip vaikų, dirbusių geruose, gerai vėdinamuose kabinetuose. Taip pastebėjau, kad vaikai, rašę testą gegužės pabaigoje atliko jį prasčiau nei anksčiau, nors jie ir buvo labiau apmokyti.

Išspausdinus testą 1962 m., aš turėjau galimybę peržvelgti 16 eksperimentų, kurie buvo atspausdinti ir išleisti 1968-1972 m. Į šiuos testus buvo įtrauktos testų sąlygų variacijos. Detali šių testų analizė parodo, kad 70% šių testų įtakos turėjo jų atlikimo sąlygos. Iš to mes sužinome, kad labai svarbu, kokios yra aplinkos sąlygos, ugdant mokinio kūrybiškumą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2360 žodžiai iš 4620 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.