Kurybiškumas
5 (100%) 1 vote

Kurybiškumas

Torrance

Kūribiškumas nepaiso apibrėžtumo

Kūrybiškumas yra beveik begalybė. Į jį įeina visi jausmai- uoslė, regėjimas, klausa, jutimas, skonis, ir netgi kogero ekstrasensorika. Didelė dalis viso šito yra nepastebima ir neįmanoma ištirti. Labai sunku apibrėžti kūribiškumo sąvoką.

Bet visgi yra šiokie tokie apibrėžimai kūribiškumo. Juos pateikė daugelis autorių ir dažniausiai jie turi savyje kažką bendro. Čia norėčiau pakalbėti apie keletą iš jų.

Mėginimas apibrėžti

Kai aš pradėjau savo studijas apie kūrybiškumą Minesotos universitete 1958 metais aš supratau, kad aš turiu tai tiksliai apibrėžti. Aš atsargiai apžvelgiau daugybę egzistuojančių apibrėžimų ir savo asmenišką tyrimą apie kūrybišką elgseną.

Naujumas kaip kriterijus

Ši skiltis įtraukta į daugelį kūribiškumo apibrėžimų kuriuos aš radau.

Thurstone pabrėžia kad kūribiškumas padeda pasiekti naują rezultatą, įnešti naujovių, išspręsti problemą ir pasiekti naują kokybinį lygį, nesvarbu kokioj srity ar kultūrinėj terpėj- artistiškumo, mechanikos, teoretikos. Tai gali būti netgi administrvimas jeigu jis išsprendžia organizavimo problemas.

Stein priešingai Thurstone reikalaja, kad kūribiškumas būtų apibrėžtas kultūriniuose rėmuose kuriuose jis ir pasirodo.

Kūribiškumas lyginant su konformitiškumu

Daug tyrinėtojų apibrėžė kūribiškumą lygindamį jį su konformiškumu kitaip susitapatinimu.Aplamai, kūribiškumas matomas kaip sritis siūlanti naujas idėjas, naujus požiūrio taškus, ir naują požiūrį sprendžiant problemas. Konformiškumas matomas kaip sritis kuri atspindi numatomumą, prisitaikymą, nenorėjimą sukelti kitiems problemų.

Bet visgi Starkweather mato kūrybišką asmenį kaip nei konformistišką, nei nekonformistišką, bet būnant laisvą renkantis būti konformistišku arba ne, priklausomai nuo tai kas tiesa, gera ar gražu. Mano tyrimai ir požiūris patvirtina Starweather išvadas.

Tiesa, apibendrinimas, nuostaba

Seley reikalauja, kad pagrindinis kūribiškumo apibrėžimas remtųsi trijomis savybėmis: kūribiški žmonės remiasi tiesa ir faktais, bet taipogi juos interpretuoja, apibendrina ir mus nustebina savo atradimu.

Barlett apibendrina tai kaip „nuotykių mąstytojas“, kuris bėga šalin nuo pagrindinės idėjos, kažką bandantis permąstyti, yra atviras patyrimui.

Kūrybiškumo apsireiškimas testuojant

Wallas indentifikuoja 4 laiptelius kūribiškumo procese: pasirengimas, inkubacija, aiškumas ir persvarstymas. Aplamai procesas vyksta šitaip:

Pirma, atsiranda jausmas noro išspręsti problemą. Tada prasideda ilgesnis periodas pasirengimo problemos išsprendimui: skaitymas, diskutavimas, naršymas, ir formulavimas daugybės galimų sprendimų, ir tada kritiškas šių sprendimų analizavimas, jų teigiamų ir neigiamų aspektų suradimas. Perėjus per visą šitą gaunamas naujas rezultatas- nauja idėja. Tokiu būdu gali būti surandamas sprendimas disaine, mokslinėse teorijose, muzikos kompozicijose, piešime ir skulptūroje. Šiai idėjai pritarė Osborn(1948), Patrick(1955), Parnes, de Bono, Parnes, Noller ir Biondi(1977)

Kūribiškumo tarpsniai

Keletas tyrinėtojų nutarė, kad yra būtina sudaryti kūribiškumo lygius. Taylor(1959) pasiūlė 5 lygius:

1. Ekspresyvus kūribiškumas, pvz, spontaniški vaikų piešiniai

2. Produktyvus kūribiškumas, pvz artistai arba mokslinių produktų gamintojai, tai kontroliuojamas laisvas žaidimas.

3. Išradingas kūribiškumas, išradingumas varijuojant materialais, metodais, ir technikomis.

4. Inovacinis kūribiškumas, kur yra padaroma pažanga per modifikacijas inovacijų konceptinių lygių.

5. Iškilusis kūribiškumas, kur atsiranda visiškai naujos požiūris sukuriantis naujas mokyklas, judėjimus ir klestėjimo epochas.

Taylor pastebi kad daugumas žmonių supranta kūribiškumą kaip 5 lygį.

Mano tyrinėjimo apibendrinimas

Aš mėginau apibūdinti kūribiškumą kaip procesą jutiminių sunkumų, problemos, gausybės informacijos, nežinomų elementų, kažkokio iškreipimo duomenų; klausiant ir formuluojant hipotezes apie trūkumą informacijos;testuojant ir plėtojant tuos klausimus ir hypoteses; atmetant ir pergalvojant jas; ir pagaliau gaunamas rezultatas.

Man patinka šis apibrėžimasnes jis apibūdina natūralius procesus. Stipriam žmogui reikia pabuvoti kiekvienoje stadijoje. Jeigu mūsų jausmas yra nepilnas, elastiškumas prarandamas.

Iliustravimui proceso, aš kartais duodu auditorijai vieną iš savo testų kuriuos mes sukūrėme aptikti kritiško mąstymo galimybes, kaip kad Neužbaigtų figūrų testas. Po kiek laiko aš patikrinu kas tuo metu darosi. Daugelis jų pritaria kad kai kurios figūros privertė juos jaustis nepatogiai. Dažniausiai kaikurie iš jų užbaigė figūras savu būdu, kaip kad nubrėždami linijas ar vaizduotės pagalba užbaigdami figūras. Tada aš paprašau juos užbaigti figūras kitu būdu kuris būtų neįtikėtinas. Tada auditorijoje pasigirsta atsidūsimai, šypsenos ir juokas. Taip pat atsiranda interesas padiskutuoti apie rezultatus ir pažiūrėti ką sukūrė kiti.

Jeigu aš noriu kalbėti apie kokybę kūribiškos produkcijos, aš paprašau auditorijos diskutuoti apie kokybę produkcijos kurią jie ką tik naudojo. Vietoj divergentinio mąstymo(orginalumas ir nepatogumas, idėjų skaičius), mes kalbame apie humorą, fantazijas, spalvingumą,
neįprąstą vizualiaciją.

Suprasti svarbumą spaudos ir aplinkos, aš turiu keletą atveju surinktų Cuningtono ir manęs(1962,1965) pavadintų „Garsai ir paveikslai“.

Mano „piešimo“ apibrėžimas

Kogero dar labiau naudingas negu tyrinėjimas yra mano „piešimo“ apibrėžimas. Jis buvo labai naudingas apibrėžiant hypotezes, siūlant idėjas, teorizuojant, organizuojant mąstymą. Jis buvo man duotas 1964 Karlo Andersono studento mano Californijos universiteto. Jis susidaro iš paprastų linijų ir paprastų sakinių. Aš senai jau pamečiau orginalą, bet keletas dailininkų interpretavo šiuos piešinius ir nupiešė kitokių.Man patinka Matt‘o Daly‘o iliustracija jo analogijai (Goetzmann, 1979). Ji vaizduoja keletą negilių duobių, kurios buvo paliktos, ir kasėjas, kasdamas giliau, dabar pasiekia deimantus. Ši analogija taip pat turi ir priešingą reikšmę, kurią panaudojo Edward de Bono (1967) bandydamas paaiškinti savo sąvoką „horizontalusis mąstymas“ (aš apibrėžiu ją kaip „kūrybinis mąstymas“). Jis aiškina, kad vertikalus (loginis) mąstymas kasa tą pačią duobę giliau, tuo metu horizontalusis mąstymas siejasi su duobių skirtingose vietose kasimu. Matt‘o Daly‘o analogija teigia, kad mes turime iškasti keletą ar daug duobių prieš įsitaisydami vienoje vietoje ir kasdami giliau.

Aš turiu keletą mano mėgstamų kūrybingumo apibrėžimų:

Kūrybingumas – tai: kaprizinga harmonija, laukta nuostaba, įprastas atskleidimas, įprastas siurprizas, dosnus savanaudiškumas, nelauktas tikrumas, disciplinuota laisvė, sunkus džiaugsmas, nuspėjama rizika, vieningi skirtumai, laikinas vientisumas ir t.t. (Prince, 1970)

Šie apibrėžimai yra per daug sudėtingi ir sunkiai suprantami, kad padėtų atrasti įžvalgas. Mokant yra naudinga duoti užduotį studentams kiekvienai analogijai sugalvoti pavyzdžius iš savo gyvenimo ar pastebėjimų. Kai įžvalga ateina į galvą, yra sunku ją transformuoti į žodžius.

„Išgyvenimo“ apibrėžimas

Mano trumpiausias ir kai kuriais atvejais tinkamiausiais kūrybingumo apibrėžimas yra tai, ką aš vadinu išgyvenimo apibrėžimu: kai asmuo nėra išmokęs ar praktikavęsis spręsti problemas, yra reikalingas tam tikras kūrybingumo laipsnis. Aš praleidau 7 metus vadovaudamas tyrimo programai, kurią rėmė JAV Oro Pajėgų treniravimas (1951-1957). Oro pajėgos treniravo lėktuvo įgulą išgyventi avarijas ir ekstremalias sąlygas (šaltis, karštis, maisto ir/ar vandens trūkumas, pastogės nebuvimas, pasiklydimas jūroje ar džiunglėse, buvimas priešo teritorijoje ir t.t.). Jiems buvo suteikiama informacija apie tai, kaip jie galėtų išgyventi šiomis sąlygomis. Kaip kitiems pavyko pabėgti iš karo belaisvių stovyklų ir išvengti priešo. Išgyvenimo treniruotėse įgula taip pat treniravosi suvaidintose situacijose. Vis dėlto tikrų avarijų ir ekstremalių sąlygų metu įgulos nariai kiekvieną kartą susidurdavo vis su nauja situacija, kurios sprendimų jie nebuvo išmokę ar praktikavęsi.

Tikras kūrybiškumas niekada negali būti išmoktas. Taip pat jis negali būti ir įgimtas. Kūrybingi sprendimai išgyvenimo situacijose iš įgulos narių reikalavo vaizduotės reikalaujančio senų elementų perkombinavimo (informacija apie tai, kaip gyveno Amerikos Indėnai, kaip pirmieji tyrinėtojai išgyveno Antarktidoje, kaip žmonės išgyveno sudužus laivui, kaip lakūnai I ir II pasaulinio karo metu pabėgo ir išvengė priešo ir t.t.) į naują formą. Kūrybingo sprendimo elementus galima išmokti, bet pats kūrybiškumas turi būti savęs paties atrastas ir valdomas. Todėl svarbią išgyvenimo treniruočių dalį užima savęs pažinimas, saviugda ir vaizduotės panaudojimas (Torrance, 1957).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1390 žodžiai iš 4620 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.