Kūrybiškumas plėtojant inovacijas smulkiame ir vidutiniame versle
5 (100%) 1 vote

Kūrybiškumas plėtojant inovacijas smulkiame ir vidutiniame versle

TURINYS

ĮVADAS 6

1. KŪRYBIŠKUMO IR INOVACIJŲ SAMPRATA 8

1.1. Kūrybiškumo samprata 8

1.2. Inovacijų samprata 10

1.3. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis 11

2. INOVACIJOS SMULKIAME IR VIDUTINIAME VERSLE 13

2.1. Smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimas 13

2.2. Didėjanti inovacijų svarba smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumui 14

2.3. Inovacinės veiklos specifika smulkiose ir vidutinėse įmonėse 17

3. KŪRYBIŠKUMO SKATINIMAS 21

3.1. Kūrybiškumui palankus strateginis valdymas 21

3.2. Kūrybiškumui palanki organizacinė struktūra 22

3.3. Kūrybiškumui palanki organizacinė kultūra 23

3.4. Kūrybiškumui palankus vadovavimas 26

3.5. Individualus kūrybiškumas 28

3.6. Kūrybinės veiklos organizavimas 29

3.6.1. Tikslų nustatymas 29

3.6.2. Išteklių paskirstymas 30

3.6.3. Vertinimas ir atlyginimas 31

3.6.4. Grupinio darbo taikymas 32

3.7. Kūrybinio mąstymo metodai 34

3.7.1. Smegenų šturmas 34

3.7.2. Horizontalus mąstymas 35

3.7.3. Kontrolinis sąrašas 36

3.7.4. Minčių žemėlapis 36

3.7.5. Ekskursijos metodas 37

3.7.6. Šešių skrybėlių metodas 37

3.7.7. Technologijų panaudojimas skatinant kūrybiškumą 38

4. DARBUOTOJŲ KŪRYBIŠKUMO PANAUDOJIMAS LIETUVOS SVĮ (TYRIMAS) 39

4.1. Tyrimo metodologija 39

4.2. Tyrimo rezultatai 41

IŠVADOS 48

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS 51

PRIEDAI 54

Priedas Nr. 1. Anketa 54

SUMMARY 57

ĮVADAS

Inovacijos yra tarpdisciplininė mokslo sritis, besiremianti ekonomikos, vadybos, sociologijos ir psichologijos žiniomis. Tik visai neseniai visų šių mokslo sričių žinios buvo apjungtos ir inovacijų suvokimas tapo daug platesnis [28]. Atliekant šį darbą autorius daugiausia rėmėsi inovacijų vadybos, personalo vadybos, tradicinės vadybos ir psichologijos sričių literatūra. Reikia pastebėti, kad tema yra beveik nepaliesta Lietuvos autorių darbuose, kas iš dalies pagrindžia temos aktualumą. Lietuvoje rimtas publikacijas inovacijų vadybos tema galima suskaičiuoti ant pirštų – tai kelios bendraautorių – Gečo K., Jakubavičiaus A., Melniko B., ir Strazdo R. – knygelės bei Snitkos V., žinių ekonomikos nacionalinio plano metmenys. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšio psichologiniai aspektai buvo nagrinėti Almonaitės J. Daugiau nei pusė panaudotų publikacijų buvo gautos internetu per VU prenumeruojamas duomenų bazes, kita dalis iš nacionalinės bibliotekos. Kai kurios sąvokos, klasifikacijos, apibrėžimai ir statistinė informacija pateikiami remiantis oficialiais Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentais. Atliekant apklausą buvo pasinaudota Lietuvos inovacijų centro ir Lietuvos statistikos departamento suteiktais duomenimis. Iš darbe naudotos užsienio literatūros pažymėtini: [45] literatūros šaltinis, kuris įvardinamas kaip vienas iš trijų daugiausiai naudojamų šaltinių publikacijose inovacijų vadybos tema [28]; [27], [31] – įvairiapusiškos studijos apie inovacijoms palankios aplinkos formavimą; [35], [15], [14] – Europos Komisijos išleisti metodiniai-praktiniai leidiniai apie inovacijų vadybą ir kūrybinio mąstymo metodus; [24], [39] – vadybinės-psichologinės pakraipos straipsniai apie grupinio darbo panaudojimą kūrybinei veiklai. Temos aktualumą pagrindžia per paskutinius dešimtmečius radikaliai pasikeitusios ekonominės veiklos sąlygos. Pokyčiai visu pirma siejami su informacinių technologijų plėtra, globalizacija ir didėjančia veiklos dinamika bei neapčiuopiamų išteklių reikšme. Praėjusiame amžiuje inovacijų kūrimas buvo atsitiktinis procesas, dabar – tai tikslingai valdoma veikla. Įmonė nekurianti inovacijų arba bent jau nediegianti inovacijų savo veikloje yra greitai išstumiama iš rinkos. Inovacijos tampa būtinybe nuo kurios priklauso įmonės sėkmė. Inovacijoms reikalingas kūrybiškumas, kuris leidžia sukurti naujas idėjas, naujai apibrėžti ryšius mums jau gerai žinomose sistemose ir efektyviai išspręsti problemas. Kūrybiškumas yra ypatingai aktualus smulkioms ir vidutinėms įmonėms (SVĮ). Iš vienos pusės, šiuolaikinė verslo aplinka smulkiam verslui sukuria daugiau galimybių dalyvauti inovacinėje veikloje, kai dėl savo dydžio SVĮ gali greitai ir lanksčiai reaguoti į pokyčius. Iš kitos pusės, jos stokoja finansinių išteklių, kas užkerta priėjimą prie kai kurių inovacijų šaltinių ir sukelia problemų diegiant inovacijas. Tai verčia mažąsias įmones dar geriau išnaudoti darbuotojų kūrybiškumą inovacijų plėtroje.

Magistro darbo objektas – kūrybiškumas plėtojant inovacijas smulkiame ir vidutiniame versle.

Darbo tikslas – nustatyti kaip smulkios ir vidutinės įmonės gali panaudoti darbuotojų kūrybiškumą plėtodamos inovacijas. Siekiant šio tikslo buvo iškelti sekantys uždaviniai:

• Apibrėžti kūrybiškumo ir inovacijų sąryšį

• Išanalizuoti smulkių ir vidutinių įmonių reikšmę ir specifiką plėtojant inovacijas

• Identifikuoti faktorius sudarančius kūrybiškumui palankią aplinką įmonėje ir jos formavimo būdus

• Išanalizuoti kūrybinės veiklos organizavimo principus bei kūrybinio mąstymo metodus

• Nustatyti kaip inovatyvios Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės panaudoja darbuotojų kūrybiškumą plėtodamas inovacijas

Darbą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Pagrindiniai tyrimo metodai – tai teorinėje dalyje panaudota literatūros analizė ir sintezė

bei praktiniame tyrime panaudotas anketinės apklausos paštu metodas. Teorinės dalies pirmajame skyriuje apibrėžiamos kūrybiškumo ir inovacijų sampratos bei jų sąryšis verslo įmonėse. Antrame – apibrėžiama smulki ir vidutinė įmonė, jos specifika plėtojant inovacijas bei analizuojama inovacijų svarba įmonių konkurencingumui šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Trečiame, pagrindiniame ir didžiausiame, skyriuje pateikiama faktorių sudarančių kūrybiškumui palankią aplinką įmonėje analizė. Šiame skyriuje siekiama atsakyti į klausimą koks turi būti strateginis valdymas, organizacinė struktūra, kultūra, vadovavimo stilius bei individualaus kūrybiškumo panaudojimas, kad įmonėje vyrautų kūrybiškumui palanki aplinka. Kitame poskyryje nagrinėjami kūrybinės veiklos organizavimo principai ir pateikiami kelių konkrečių kūrybinio mąstymo metodų aprašymai. Praktinėje darbo dalyje pateikiami tyrimo, kurio tikslas – nustatyti kaip inovatyvios Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės panaudoja darbuotojų kūrybiškumą plėtodamos inovacijas, rezultatai ir metodologija. Tyrimo metu gauti duomenys yra palyginami su pirmoje darbo dalyje gautais rezultatais.

Šis darbas turėtų užpildyti spragą, susidariusią Lietuvos inovacijų vadybos mokslinėje literatūroje ir paskatinti tolimesnius tyrinėjimus. Autoriaus nuomone darbas taip pat bus naudingas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms geriau panaudoti savo darbuotojų kūrybiškumą ir tapti inovatyvesnėmis.

1. KŪRYBIŠKUMO IR INOVACIJŲ SAMPRATA

1.1. Kūrybiškumo samprata

Dauguma kūrybiškumo apibrėžimų pripažįsta, kad kūrybiškumas yra naujų idėjų sukūrimas, sprendimų radimas arba esminis problemų performulavimas [4], [15]. Kai kurie apibrėžimai paryškina kūrybiško sprendimo vertingumo aspektą. Nauja idėja nėra kūrybiška, jeigu ji nėra vertinga [35]. Pagal naujų idėjų kūrimo būdą kūrybiškumą galima suskirstyti į tris tipus:

1. Derinantis – naujas jau žinomų idėjų sujungimas.

2. Tiriantis – naujų idėjų kūrimas, tiriant apibrėžtas koncepcijas.

3. Keičiantis – naujų idėjų kūrimas, keičiant kurį nors struktūros elementą, kad galėtų atsirasti naujos struktūros [35].

Kūrybiškas mąstymas skiriasi nuo mums įprasto mąstymo. Atlikdami kasdieninius darbus mes negalvojame kodėl ir kaip tai darome. Be abejo, toks mąstymo būdas yra efektyvus, leidžiantis taupyti laiką ir mūsų protavimo pastangas. Tačiau jis gali tapti kliūtimi kai susiduriame su pokyčiais. Tokiose situacijose mes ir toliau norime mąstyti pagal įprastas, bet jau netinkančias, schemas [15], [32]. Būtent dėl šios priežasties kūrybinės idėjos pradžioje atrodo juokingos. Tyrinėtojai jau seniai pastebėjo ryšį tarp psichinių procesų susijusių su humoru bei procesų susijusių su naujų idėjų kūrimu. Geras pokštas sukelia juoką dėl to, kad einant vienu minčių keliu, staiga peršokama į kitą kelią, kuris yra logiškai susijęs, bet netikėtas. Kūno reakcija į šį protinį šuolį yra juokas [32]. Taigi, kūrybiškumas, kaip ir humoro jausmas, yra išmoktas gebėjimas įgalinantis mus naujai apibrėžti ryšius tarp sąvokų ir įvykių, kurie pradžioje atrodo nesusiję, ir taip sukurti naujas žinias [15].

Kūrybinį mąstymą geriau suprasti galima, jį lyginant su analitiniu. Pastarasis yra logiškas, ieškantis vieno atsakymo, susiejantis ir vertikalus. Kūrybiškas mąstymas yra horizontalus, nukrypstantis nuo normų, remiasi vaizduote, pateikia daug atsakymų ir kuria naujas idėjas [15]. Kūrybinio mąstymo tikslas yra mąstyti peržengiant egzistuojančias normas, pažadinti smalsumą, išsilaisvinti nuo racionalumo, įprastų idėjų ir formalizuotų procedūrų, pasikliauti vaizduote, divergentiškumu, atsitiktinumu ir apsvarstyti daugelį sprendimų bei alternatyvų [35].Kūrybiškumą taip pat galime suprasti ir kaip žmogišką savybę, kurią įtakoja kompetencija, kūrybinio mąstymo įgūdžiai bei motyvacija. Šių faktorių sąveika matome 1 paveiksle. Kompetencija – tai visos asmens turimos žinios tam tikroje veiklos srityje; Kūrybinio mąstymo įgūdžiai reiškia gebėjimą sujungti žinomas idėjas į naujus ir prasmingus junginius; Motyvacija suteikia paskatą veiksmui siekiant apibrėžto tikslo [4]. Tyrimai rodo, kad žmonės būna kūrybiškesni kai užduotis kelia susidomėjimą, pasitenkinimą ir iššūkį. Tokia motyvacija vadinama vidine motyvacija. Pastaroji yra efektyvesnė atliekant kūrybines užduotis nei išorinė motyvacija, kuria suteikia piniginis atlyginimas [4].

1 Paveikslas. Trys kūrybiškumo komponentai [4]

Kūrybinis procesas organizacijoje vyksta sąveikoje tarp dviejų pagrindinių tarpininkų:

• Individo, galinčio kurti naujas idėjas, remiantis žiniomis ir turima patirtimi;

• Grupės, kurioje individas yra integruotas ir kuri palaiko ir remia individo kūrybines pastangas [15].

Nors kūrybiškumas yra labiau individuali nei grupinė savybė, geriausiai ją plėtoti ir panaudoti galima grupėje. Dėl šios priežasties dauguma kūrybiškumo skatinimo metodų yra skirti komandoms [15]. Kūrybiškumas kaip žmogiška savybė nėra būdinga tik išrinktiesiems. Kūrybiškumo galima išmokti ir jį išplėtoti. Tam yra sukurti specialūs metodai, nuteikiantys protą priimti
pokyčius ir įgalinantys sėkmingai juos įgyvendinti [15].

Šiame darbe terminas kūrybiškumas bus suprantamas dvejopai – kaip procesas, kurio metu gimsta kūrybinės idėjos bei asmeninė žmogaus savybė įgalinanti šį procesą. Apibūdinant kūrybiškumą kaip procesą taip pat bus vartojami terminai kūrybinis procesas, kūrybinė veikla ir kūrybinis mąstymas.

1.2. Inovacijų samprata

Žodis „inovacija“ yra kilęs iš XV-ame amžiuje Vidurio Prancūzijoje vartoto žodžio „inovacyon“, kuris reiškia atnaujinimą arba naujo pavidalo suteikimą esančiam daiktui [17]. Ekonominėje literatūroje aptinkami tokie termino apibrėžimai:

• Inovacija – tai sėkmingas naujų technologijų, idėjų ir metodų komercinis pritaikymas, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau esamus produktus ir procesus [17].

• Inovacija – naujų ir potencialiai naudingų idėjų, veiklos būdų ar produktų diegimas tam tikroje situacijoje, kurioje inovacijos įsisavinimas sukelia pokyčius [25].

• Inovacija – tai funkcinė, iš esmės pažangi naujovė, orientuota į seno pakeitimą nauju. Inovacija gali būti laikoma idėja, veikla ar koks nors materialus objektas, kuris yra naujas žmonėms, jų grupei ar organizacijai, kuri jį įgyvendina ar naudoja [26].

Terminas „inovacija“ yra dviprasmis, kasdienėje kalboje jis reiškia ir procesą, ir rezultatą [46]. „Inovacija“ reiškia procesą, tuomet kai kalbama apie idėjos transformavimą į paklausą turintį produktą ar paslaugą, naują ar patobulintą gamybos ar paskirstymo procesą arba naują socialinės paslaugos metodą. „Inovacija“ reiškia rezultatą, kai kalbama apie naują patobulintą produktą, įrenginį ar paslaugą, turinčius paklausą rinkoje [46].

Kitas probleminis klausimas – tai naujumas. Visi apibrėžimai inovaciją apibūdina kaip pokytį, kuris seną pakeičia nauju. Tačiau iš esmės, inovacija ne visada yra kažkas visiškai originalaus, iš tiesų visos inovacijos remiasi jau sukurtomis žiniomis, ir dažniausiai tegali būti traktuojamos kaip mažas patobulinimas. Inovacijas pagal naujumo laipsnį galima skirti į radikalias – iš principo naujų priemonių, skirtų tenkinti naujus arba jau žinomus poreikius, kurie kokybiškai keičia visuomenės veiklos būdus, sukūrimas ir modifikuojančias – gerinimas ir papildymas, tobulinimas, remiantis esamomis priemonėmis, prisitaikymas prie kintančių visuomenės poreikių [17].

Turinio prasme inovacijos gali būti:

• Produkto – naujų galutinių produktų (gamybos priemonės, vartojimo reikmenys, materialiniai ar intelektiniai produktai ir t.t.) sukūrimas, gaminimas ir naudojimas.

• Technologinės – naujų technologijų sukūrimas ir taikymas įvairiose veiklos srityse.

• Socialinės – naujų ekonominių, valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir diegimas įvairiose veiklos srityse.

• Kompleksinės – produktų, technologinių ir socialinių inovacijų sintezuotas kompleksas [17].

Šiame darbe analizuojamas kūrybiškumas ir jo skatinimo priemonės iš esmės tinka visų tipų inovacijoms tiek naujumo, tiek turinio prasme, todėl šiame darbe nėra reikalo pasirinkti vienintelio termino apibrėžimo.

1.3. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis

Kūrybiškumas yra naujų idėjų kūrimas ir iškėlimas, o inovacija yra praktinis šių idėjų įgyvendinimas. Iš esmės, tai atskiri ir nesusiję procesai, tačiau kūrybiškumas yra būtinas ir naudingas visuose inovacinio proceso etapuose. Organizacija, norinti tapti inovatyvia, turi skatinti ir kūrybiškumą [15]; [35]; [38]. Pats kūrybinis mąstymas svarbus ne tik naujų produktų kūrime. Greitai kintančioje ir neaiškioje aplinkoje dauguma vadybos veiksmų ir sprendimų turi būti kūrybiški, kadangi paprasti sprendimai tokioje aplinkoje netinka [35].

2 paveikslas originaliame šaltinyje yra pateikiamas kaip kūrybiškumo ir inovacinio proceso sąryšis mikroelektronikos srityje, tačiau autoriaus nuomone, schema puikiai tinka visų tipų inovacijoms. Kūrybinis mąstymas naudingas visuose trijuose naujo produkto kūrimo etapuose: konceptualizuojant, vertinant ir planuojant. Konceptualizacija reiškia naujų idėjų kūrimą, formulavimą ir analizę. Vertinimo proceso metu ieškoma alternatyvų, jos kritikuojamos ir galiausiai išsirenkamas geriausias variantas. Planavimas – tai naujo produkto diegimo strategijos formulavimo procesas, kurio metu yra aprašomas pagrindinis tikslas, išskaidomos, paskirstomos ir laike išdėstomos užduotys bei sinchronizuojami visi procesai. Sekančiame etape idėja yra įgyvendinama ir jos vertė patikrinama rinkoje. Gauti rezultatai išsprendžia problemas tam tikroje srityje ir/arba iškelia naujus klausimus [4].

2 Paveikslas. Kūrybiškumo ir inovacijų sąryšis [4]

Naujos idėjos atsiradimą ir inovacijos sukūrimą jungia daugybė sudėtingų procesų, kurių trukmė priklauso ir nuo pramonės šakos. Pavyzdžiui, programinės įrangos sektoriuje naujo produkto sukūrimas užtrunka kelis mėnesius, o aviacijoje tai gali užtrukti dešimtmečius. Įmonė siekianti kokybiškai ir kiekybiškai pagerinti savo inovatyvumą, turėtų tobulinti visus tarpinius ir pagalbinius inovacinio proceso etapus [4]. Šiame darbe pagrindinis dėmesys bus skiriamas kūrybiškumui, kuris yra būtinas inovacinio proceso pradžioje, tačiau naudingas ir vėlesniuose
etapuose.

2. INOVACIJOS SMULKIAME IR VIDUTINIAME VERSLE

2.1. Smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimas

Pasaulyje nėra vieningo smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) apibrėžimo, o kartu ir griežtų kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos šių įmonių grupei. Pavyzdžiui, Norvegijoje smulkia įmone laikoma 20 darbuotojų turinti įmonė, daugelyje Europos šalių 50, o JAV – 250 darbuotojų turinti įmonė [22]. Lietuvoje mikro įmonių grupei priskiriamos įmonės turinčios iki 10 darbuotojų, smulkių – iki 50 darbuotojų, vidutinių įmonių grupei – iki 250 darbuotojų. Tai pat SVĮ metinės pajamos neturi viršyti 138 mln. Lt arba įmonės turto balansinė vertė negali būti didesnė kaip 93 mln. Lt [40].

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2003 metų pradžioje Lietuvoje SVĮ sudarė 99,32% visų įmonių, iš kurių mikro įmonės sudarė 76,05% (3 Paveikslas) [16]. Panaši statistika yra ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. SVĮ reikšmė šalių ekonominiam augimui yra labai didelė, jose dirba didžioji dalis dirbančiųjų bei sukuriama didžioji dalis pridėtinės vertės [22].

3 Paveikslas: Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių [16].

2.2. Didėjanti inovacijų svarba smulkių ir vidutinių įmonių konkurencingumui

Visais laikais inovacijos buvo svarbios, kadangi jos konfrontuoja su tuo, kas sena, ir griauna nusistovėjusias normas bei tradicijas [17]. Jų svarba verslo augimui ir sėkmei pastaruoju metu ypač išaugo [14]. Tai lėmė konkurencingumą lemiančių veiksnių pasikeitimas. Visose veiklos srityse naujų produktų pateikimas rinkai tapo lemiamas [17]. Kompanijos norinčios būti priekyje turi nuolatos atnaujinti ne tik produktus, bet ir veiklos organizavimo būdus [29]. Atsakomybė kurti inovacijas taip pat peržengia tyrimų ir plėtros departamento ribas ir tampa kiekvieno padalinio ir kiekvieno darbuotojo atsakomybe [25]. Kompanijos „Bain & Co.“ atliktos apklausos rezultatai įrodo didelę inovacijų reikšmę: 80% apklausos respondentų kompanijos inovatyvumo didinimą įvardina kaip vieną iš trijų pagrindinių prioritetų; 91% mano, kad sugebėjimas veikti inovatyviai yra ypatingai svarbus kuriant ateities konkurencinį pranašumą ir išlaikant pelningumą [25].

Inovacijų svarbos didėjimas yra susijęs su žinių ekonomikos atsiradimu. Pagrindiniai veiksniai darantys įtaką šiandieninei verslo aplinkai tai:

• Informacijos ir komunikacijos technologijų plėtra

• Globalizacija

• Didėjanti veiklos dinamika

• Visuomenės pokyčiai

Technologijos kuria globalią visuomenę, kultūrą ir rinką. To pasėkoje didėja dinamiškumas, kuris visuomenėje pasireiškia greitai kintančiomis madomis, stiliais ir požiūriais. Verslui – tai reiškia trumpesnį produktų gyvavimo ciklą ir būtinybę greitai kurti inovacijas. XXI a. iškyla naujo tipo ekonomika, kurios principus geriausiai galima suprasti ją lyginant su industrinio amžiaus ekonomika (1 Lentelė).

Dabartinėmis sąlygomis organizacija turi būti greita, lanksti ir kūrybiška. Inovacijos tampa būtinybe, kuri nėra susijusi su įmonės dydžiu. Tačiau dydis apsprendžia tam tikrą inovacinės specifiką, aptariamą sekančiame skyriuje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2712 žodžiai iš 8849 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.