Kurybiškumas
5 (100%) 1 vote

Kurybiškumas

Turinys

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………… 2

KŪRYBIŠKUMAS. KAS TAI?………………………………………………. 3

KŪRYBINIO MĄSTYMO SAVYBĖS……………………………………………………… 4

KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI………………………………………… 5

MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į KŪRYBIŠKUMĄ…………………………………………… 6

MOKYTOJŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKOS SĄLYGOS……………………………… 6

PAGEIDAUJAMOS ASMENYBĖS SAVYBĖS, PADEDANČIOS SKLEISTIS MOKYTOJO KŪRYBIŠKUMUI……………………………………………………………… 9

KŪRYBINĖS UŽDUOTYS…………………………………………………………………… 11

PRIEDAS NR 1…………………………………………………………………………………… 12

PRIEDAS NR 2…………………………………………………………………………………… 18

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………… 23

ĮVADAS

Kūryba – žmogaus veikla, kuria sukuriamos dvasinės ir materialinės vertybės. Kūryba – tokia veikla, kuri duoda naujų ir originalių didelės visuomeninės vertės produktų. Taigi kūryba – gyvenimo pažangos veiksnys. Beje, siekti pažangos, taigi ir kurti, – prigimtinė žmogaus reikmė.

Pedagoginė veikla – ypatinga veikla. Specifinis jos bruožas tas, jog joje susiklosto sąlygos kiekvienam individui kurti save, tobulėti kaip žmogui, pasirengti kūrybiškai ir kokybiškai ateities veiklai, kai reiks įgyvendinti savo pašaukimą. Pedagoginis procesas drauge yra valdomas procesas. Ypač tai svarbu pradinėje jo grandyje. Taigi ne mažiau svarbu, kad valdoma būtų kūrybiškai. Tad natūraliai iškyla kūrybiško mokytojo problema.

Šiame referate bus aptariama kūrybiškumo sąvoka, išskiriami kūrybiškumą skatinantys veiksniai, kūrybiško mąstymo savybės. Daug dėmesio bus skiriama paties mokytojo kūrybiškumo išsiugdymui, nes tik kūrybiškas mokytojas gali ugdyti mokiniuose kūrybiškumą, skatinti juos naujai mąstyti.

Prieduose pateikta kūrybiškumo ugdymo metodai ir kūrybinių užduočių pavyzdžiai, galintys padėti mokytojui ugdyti moksleivių kūrybiškumą.

KŪRYBIŠKUMAS. KAS TAI?

Kūrybiškumo sąvoka apibrėžiama įvairiai, tačiau daugelis autorių sutinka, kad tai asmens sugebėjimas atrasti nauja. Problemų sprendimo efektyvumas priklauso ne tiek nuo žinių ar įgūdžių, kiek nuo ypatingo sugebėjimo užduotyse esančią informaciją panaudoti greitai ir įvairiais būdais. Ši savybė ir buvo pavadinta kūrybiškumu.

„Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą“. Siekiant kūrybinio rezultato neišvengiamai tenka naudotis jau turimomis žiniomis, tačiau svarbu, kad galiausiai būtų gautas naujas ar netikėtas derinys, o ne turimų žinių visuma.

Dažniausiai kūrybiškumas apibrėžiamas kaip žmogaus gebėjimas atrasti naujus ir originalius sprendimus, daryti ką nors unikalaus, atrasti naujus darinius, naudotis platesne nei duota informacija, nekonvencionaliai mąstyti, valdyti situacijas, tobulinti ar keisti pasaulį, kad šis geriau atitiktų žmonių poreikius ir pan.

Nuo 1950 metų atlikta gausybė kūrybiškumo tyrimų, tačiau bendro aiškinimo, kas yra kūrybiškumas, nėra. Galima būtų išskirti tris pagrindines tyrimų kryptis:

1. Tradicinis požiūris į kūrybiškumą.

2. Holistinis požiūris į kūrybiškumą.

3. Gabumų ir talentingumo tyrimai, kai kūrybiškumas laikomas viena iš gabių žmonių savybių.

Kūrybiškumas yra būdingas visiems žmonėms, tačiau jis nevienodai pasireiškia. Iš esmės, kūrybiškumas yra psichologinė savybė, todėl ji gali ir privalo būti kryptingai ugdoma tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose.

Kūrybiškumo ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka ugdytojui – mokytojui. Kūrybiškumo ugdymo sėkmė priklausys nuo ugdymo sampratos, kurios laikosi mokytojas.

Mokytojai dažniausiai laikosi tam tikros mokymo teorijos. Mokymo teorijų klasifikacijoje skiriamos šios trys teorijos:

* I teorija. Mokymas kaip pasakojimas ar pateikimas. * II teorija. Mokymas kaip moksleivių veiklos organizavimas.

* III teorija. Mokymas kaip prielaidų mokymuisi sudarymas.

Mokytojų, besilaikančių pirmos teorijos pareiga – perteikti mokomąjį turinį arba pademonstruoti tam tikras procedūras. Pateikiamos moksleiviams žinios nelaikomos probleminėmis, jas tiesiog reikia įdiegti. Didaktinė pasmoka geriausiai atitinka tokį požiūrį į mokymą. Mokytojas – aktyvus, moksleiviai – pasyvūs.

Mokytojai, besivadovaujantys antra teorija, visą dėmesį sutelkia į mokinių veiklą, mokymas nebelaikomas vien pasakojimu ar žinių perteikimu, tai ir moksleivių užimtumo užtikrinimas naudojant tam tikras veiksmingas procedūras (motyvacijos skatinimas, „atlygių ir nuobaudų“ vertinimo požiūris, diskusijos ir kt.).

Pagal trečią teoriją mokymas ir mokymasis yra dvi to paties dalyko pusės. Čia mokymą, mokinius ir mokomąjį turinį jungia bendra sistema. Mokymas
suprantamas kaip bendradarbiavimas su besimokančiaisiais, padedant keisti jų supratimą. Tai prielaidų ir galimybių sudarymas moksleivių mokymuisi. Mokytis – tai taikyti ir keisti savo idėjas.

Žinoma, šios teorijos yra idealūs modeliai. Kiekvieno mokytojo požiūris į mokymą yra savitas, ne visiškai atitinkantis kurį nors aukščiau paminėtos teorijos rėmus. Vienok, svarbu išskirti dvi priešingas mokymo sampratas – paviršutinišką ir giluminę.

Paviršutiniškas mokymas praktikoje atsiskleidžia kaip sausų faktų, atskirų teksto dalių automatinis kaupimas. Giluminio mokymo esmė – visumos, pagrindinių dėsnių, savybių ir pan. supratimas, atskiras dalis siejant į visumą.

Žinoma, kad mokinių kūrybiškumo ugdymui būtinas giluminis mokymas, kurį bepraktikuojantis mokytojas iš mokinių reikalauja ir skatina juos ne įsiminti atskiras detales, bet suprasti visumą, ne pateikia tiesas, o moko jas atrasti.

KŪRYBINIO MĄSTYMO SAVYBĖS

Kūrybiškumo pasireiškimui reikalingas specialus, vadinamasis divergentinis, mąstymas. Divergentinis mąstymas yra laisvas, lankstus, nešabloniškas, atmetantis tai, kas akivaizdu ir įprasta, ir sutelkiantis dėmesį įvairias sprendimo galimybes, o ne į vieną paprasčiausią. Išskiriamos tokios kūrybinio mąstymo savybės arba dimensijos:

1. Mąstymo sklandumas. Tai labai laisvas naujų idėjų kūrimas, jų gausumas.

2. Mąstymo lankstumas. Tai gebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios; gebėjimas lengvai pertvarkyti turimą patirtį, keisti savo požiūrį, nuostatas.

3. Mąstymo originalumas. Tai idėjų retumas, neįprastumas, pagrįstas tolimomis asociacijomis, tam tikras mąstymo savitumas, nestandartiškumas.

4. Kūrybinių idėjų (ar sprendimų) detalumas, išbaigtumas. Tai gebėjimas išplėtoti idėją ir ją įgyvendinti, nes vien sumanymas, kad ir koks svarbus jis būtų, socialinio pripažinimo paprastai nesulaukia.

5. Jautrumas kūrybinei problemai. Tai gebėjimas įžiūrėti prieštaravimus, problemos esmę.

KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANTYS VEIKSNIAI

Visi žmonės yra mažiau ar daugiau kūrybingi. Kūrybiškumo ugdymas turi prasidėti kuo anksčiau, palankiausias amžius tam yra nuo 3-5 metų. Nežiūrint to, kūrybiškumas gali ir turi būti ugdomas tiek bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinėse įstaigose ar aukštosiose mokyklose.

Literatūroje išskiriami tokie kūrybiškumą skatinantys veiksniai:

1) turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti;

2) demokratiški aplinkinių santykiai;

3) tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė;

4) tinkamas ugdytinio motyvacinės, emocinės ir vertybinės sistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.

Šių veiksnių žinojimas mokytojui yra būtinas planuojant, parenkant, bei skiriant kūrybines užduotis moksleiviams.

MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į KŪRYBIŠKUMĄ

M. Fryer ir J. A. Collings (Anglija, 1980) atliko išsamius 1028 Anglijos ir Velso mokytojų požiūrio į kūrybiškumą tyrimus. Buvo pateikta kūrybiškumo (E. P. Torrance, 1965, 1975; Anketa „Idealus mokinys“) ir jo raidos anketa, taip pat paprašyta atrinkti priimtiniausius mokymo stilius. Paaiškėjo, kad kūrybiškumą pirmiausia mokytojai sieja su vaizduote (88,7 proc.), originalumu (80,1 proc.) ir saviraiška (73,7 proc.). Kitas savybes jie išdėstė tokia seka: sugebėjimas atrasti, sugebėjimas įžvelgti ryšius, išradingumas, novatoriškumas, divergentinis mąstymas, mąstymo procesai, grožio pajautimas, gebėjimas derinti idėjas, įkvėpimas, estetiniai rezultatai, vertingos idėjos, pasąmonės veikla, konvergentinis mąstymas, paslaptingi procesai, apčiuopiamo rezultato sukūrimas ir kt. Tik pusė mokytojų divergentinį mąstymą laikė kūrybiškumo sinonimu. Didžioji dauguma buvo įsitikinusi, kad kūrybiškumas ugdomas. Beveik 3/4 įsitikinę, kad kūrybiškumas, kaip ir talentas, gabumai, yra „iš anksto“ suteikta, nulemta dovana

Mokytojo kūrybiškumo raiškos sąlygos

MOKYTOJŲ KŪRYBIŠKUMO RAIŠKOS SĄLYGOS

Mokytojo kūrybiškos veiklos sąlyga yra ugdymo procesas. Ne vien sąlyga – daugelis šio proceso komponentų reikalauja kūrybiškumo. Pvz., natūraliai susiklosčiusios problemiškos pedagoginės situacijos reikalauja spręsti iškilusius klausimus. Neįmanoma iš anksto numatyti mokinių santykio su jiems siūlomomis vertybėmis, nes tą santykį lemia daugybė veiksnių, tarp kurių ir klasės bendruomenės nuotaika, dvasia, kuria gyvena mokiniai.

Kūrybiško pobūdžio yra ugdymo turinio atranka, esminių dalykų išskyrimas. Ugdymo tikslo įgyvendinimas taip pat reikalauja nešabloniško mąstymo, nešabloniškų veiksmų.

Ypatingi mokytojo kūrybiškumo skatintojai yra mokiniai su savo lūkesčiais ir troškimais. Jų prigimtis nepakenčia šablonų ar standartinių sistemų, panašių į gamybinį darbą, kur produkuojami vienodi gaminiai. Pedagoginis darbas, integruojantis visų veiklos sričių laimėjimus, leidžia jį dirbantiesiems atrinkti esmingiausius dalykus, laisvai pasirinkti ugdymo metodus, derinti juos prie individualios individų prigimties, prognozuoti kiekvieno vystymąsi ir sukurti tam tikslui savitą ugdymo
strategiją.

Ypač svarbi mokytojo kūrybiškumo sąlyga – pašaukimas, t. y. jo teigiamas santykis su pedagogine ugdomąja veikla, pasiryžimas ir siekis dirbti šį darbą bei išgyventi šį pašaukimą kaip savo gyvenimo paskirtį. Teigiamą santykį su pedagoginiu darbu lemia charakterio bruožų, sugebėjimų bei motyvacijos vienovė.

Itin reikšminga sąlyga – pedagoginė meilė. Ji reiškiasi poreikiu pažinti auklėtinius, sukurti veiklai palankų psichologinį klimatą, veikdinti auklėtinius, skatinti savarankiškumą, kreipti juos tirti, ieškoti, kurti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1528 žodžiai iš 5091 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.