Kutūros paveldas Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Kutūros paveldas Lietuvoje

KLAIPĖDOS KOLEGIJA

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

KULTŪROS ISTORIJA

DVARU KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE, JO IŠLIEKAMOJI VERTE

Referatas

Darbą atliko:

2 kurso neak. skyriaus studentė

Reda MejerienėDarbo vadovas:

Dėst. Z. Lapinskienė

Klaipėda, 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ŠIUOLAIKINĖ PAVELDO SAMPRATA 4

2. DVARŲ KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE 5

2.1. Lietuvos dvarų palikimas 5

3. LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO APSAUGA 11

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13

PRIEDAI 14

ĮVADAS

Kiekvieno miesto ar miestelio istorija turi unikalių, tik jai vienai

būdingų, bruožų. Deja, įvairių suiručių, nuosmukių metu juos dažnai

padengia užmaršties kalėjimo voratinkliai. Laikui bėgant visa tai įgauna

kitokią vertę – istorinę vertę. Todėl tiems, kas ryžtasi tuos bruožus

atgaivinti, idant jie taptų plačiai visuomenei suvokiama, saugoma, vienaip

ar kitaip pasauliui eksponuojama vertybė, į šį triūsą tenka įdėti daug

kantrybės, meilės ir jėgų.

Kaip apibrėžia Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių

apsaugos įstatymas, kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos,

perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu,

istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.

Kultūros paveldo objektai – pavieniai ar į kompleksą įeinantys

objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės

sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys

statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir

kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai

ar gali jais būti.

Kultūros paveldas apibrėžiamas kaip tai, kas yra ar gali būti

paveldima, tai, ką praeities kartos išsaugojo ir perdavė dabarčiai ir ką

reikšminga gyventojų dalis nori perduoti ateičiai. Tai lemia kultūrinis

pasirinkimas ir veda prie tradicinės konservacinės (apsauginės) paveldo

sampratos (dabarties žmonės – tik pasyvūs tarpininkai tarp kartų). Ši

samprata ribojo naudojimosi paveldu galimybes. Pastaruoju metu “paveldo”

sąvoka naudojama bet kam, ką vienaip ar kitaip, teisingai ar klaidingai

galima sieti su praeitimi.

Kaip vienas iš kultūros paveldo objektų yra dvarai. Todėl šiame darbe

bus aptariama dvarų kultūros paveldo išliekamoji vertė.

Darbo tikslas: Išanalizuoti dvarų kultūros paveldo Europoje ir

Lietuvoje išliekamąją vertę.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokslinę literatūrą.

2. Išanalizuoti šiuolaikinę paveldo sampratą.

3. Atskleisti dvarų kultūros paveldo Europoje ir Lietuvoje

išliekamąją vertę.

4. Išanalizuoti Lietuvos kultūros paveldo apsaugą.

1. ŠIUOLAIKINĖ PAVELDO SAMPRATA

XX a. pabaigoje žymėjo naujus pokyčius. Stiprėjančios abejonės dėl

progreso pastovumo, nerimas dėl socialinio ir politinio nestabilumo,

augantis žinojimas, kad praeitis yra nepanaši į dabartį – visa tai kėlė

stiprų nerimą dėl vykstančių pokyčių krypties ir greičio. Tai sukėlė

praeities nostalgiją, kaimo gyvenimo idealizaciją, apsaugos antplūdį ir

visos šalys ėmė leisti įstatymus.

Panašios tendencijos išlieka ir mūsų laikais. Stiprėjantys tautiniai

ir etniniai judėjimai reikalauja simbolinių jungčių su praeitimi užmezgimo.

Besivystanti psichologija ir psichoanalizė tyria suaugusiųjų elgesio šaknis

vaikystėje, stiprindamos poreikį pervertinti asmeninę praeitį. Nusivylimas

dabartimi ir pesimistinis požiūris į ateitį kursto praeities nostalgiją. Be

to, destruktyvūs ir ryšius traukantys pokyčiai dar pagreitėjo. Techninės

inovacijos, greitas daiktų (moralinis) senėjimas, gyvenamosios aplinkos

radikali modernizacija, masinė migracija ir augantis ilgaamžiškumas palieka

mus svetimoje ir nesaugioje aplinkoje, atplėšia nuo nesenos mūsų pačių

praeities

Kaip pastebi tyrinėtojai, XX a. 7 dešimtmetyje postmoderno įtakoje

įvyksta “gnoseologinis posūkis“. Pradėtos saugoti ne tik pavienės

visuotinai reikšmingos kultūros vertybės (pats dvaras), bet ir jų aplinka,

kultūrinis kraštovaizdis, kvartalas ar visas istorinis miestas.

Galima konstatuoti, kad paminklosaugos transformavimosi į paveldosaugą

procesas tebevyksta. Paveldo samprata vis labiau plečiasi, įjungdama ne tik

materialinės kultūros objektus, bet ištisą su praeities reflektavimu

susijusių žinių, įgūdžių ir vaizdinių kompleksą. Tokiu būdu kinta ir

tradiciškai susiklostę istorikų bei paveldo specialistų santykiai.

Prisimenant garsiąją M. Foucault frazę: “tradicinė istorija,
i” praeities monumentus, juos paversti dokumentais, ir

reikalauja prabilti šias liekanas, kurios savaime nebūtinai yra verbalinės;

dabartinė istorija transformuoja dokumentus į monumentus ”. Istorija nebėra

pagalbinis paveldotyros mokslas, o veikiau imama kalbėti apie istorinės

kultūros, apimančios įvairias su praeities palikimo sfera susijusias idėjas

ir elgesio modelius, tyrimo poreikį.

Tai, kad šiuolaikinėje dvarų paveldo industrijoje kultūros vertybės

suvokiamos kaip kultūros ištekliai, atskleidžia trejopas paveldo

naudojimas. Pirma, jis naudojamas kaip kultūriniai ištekliai, vertingi

patys savaime ir sudarantys muziejinių rinkinių ir ekspozicijų pagrindą;

antra, jis naudojamas kaip politiniai ištekliai, skirti valstybės kūrimui

ar palaikymui, jų vyriausybių ir vyraujančių ideologijų legitimacijai

užtikrinti ir trečia, jis naudojamas kaip ekonominiai ištekliai, naudojami

rinkoje produktų ir paslaugų pavidalu tiesiogiai kaip industrija ar

netiesiogiai, kaip kitų ekonominės veiklos rūšių papildas.

2. DVARŲ KULTŪROS PAVELDAS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Kultūros objektai, turintys mokslinę ar meninę vertę. Be istorijos

atminties, be kultūrinio palikimo išsaugojimo nepadėsime tvirtų pamatų

ateičiai. Dar senovėje išminčiai sakė, kad žuvusi toji tauta, kuri nežino,

negerbia ir nebrangina savo praeities.

Lietuvos tūkstantmečio programos Kultūros paveldo ir architektūros

projektų skyriuje yra numatyta:

• Plungės Oginskių dvaro ansamblio – Žemaitijos regioninio kultūros

centro pastatų rekonstravimas;

• Rokiškio dvaro rūmų ansamblio – Aukštaitijos regioninio kultūros centro

pastatų rekonstravimas;

• Paežerių dvaro rūmų – Sūduvos regioninio kultūros centro pastatų

rekonstravimas;

• Šilutės Šojaus dvaro – Mažosios Lietuvos regioninio kultūros centro

pastatų rekonstravimas.

Valstybės parodytas dėmesys šiai svarbiai kultūros paveldo ir

apskritai kultūros sričiai, įpareigoja paveldosaugos bei muziejų

darbuotojus ir toliau bendromis pastangomis rūpintis kultūros paveldo

objektų išsaugojimu, atgaivinimu bei populiarinimu.

Šiaurės Lietuvos krašto istorijos ir kultūros paveldas – Lietuvos

europinio (baltiškojo) kultūrinio tapatumo iliustracija, liudijanti regiono

civilizacijos raidą. Tai – molio, dolomito ir gipso žemė su unikaliu

lygumų kraštovaizdžiu, išraižytu Ventos bei Mūšos intakų ir apjuostu

Linkuvos kalvagūbrio, besidriekiančio į kaimyninę Latviją. Savitos

statybinės medžiagos ir statybos tradicijos, pastatų apdaila suteikė šiam

regionui etninį išskirtinumą ir unikalaus grožio kraštovaizdį.

Sovietmečio technokratiniai pertvarkymai pakeitė istoriškai

susiklosčiusį kraštovaizdį, sunaikino vienkiemius. Baigia griūti vėjo

malūnai, nyksta dvarų sodybos. Atkūrus nepriklausomybę visa tai atiteko

šiam kraštui kaip palikimas. Tautiškomis istorijos tradicijomis ir visos

žmonijos vertybėmis paremta kultūra yra mūsų atgimimo pagrindas. Tačiau

kultūros vertybės netenka prasmės, jei jos netampa gyvenimo savastimi.

Svarbu ne tik puoselėti elitinius istorijos ir kultūros paveldo

objektus, bet ir ugdyti pagarbą visam kultūros paveldui. Gyvybiškai svarbu

nuolat aiškinti šio darbo svarbą. Tai ne tik valstybės institucijų, bet ir

kiekvieno piliečio pareiga.

2.1. Lietuvos dvarų palikimas

Tiškevičių dvarai: Trakų Vokė, Trakai, Užutrakis, Lentvaris.

Vokės dešiniajame krante, apie 10 km į pietvakarius nuo Vilnius, iš

senų laikų yra įsikūręs Baltosios Vokės dvaras (žr. 1 priedas,1 pav. ) .

Pro čia eina senasis Vilniaus – Gardino vieškelis. Trakų Dvaro

išskirtinumas yra tas, kad juos statė žymus italų kilmės lenkų architektas

L. Markonis sekdamas Varšuvos Lazenkų rūmais. Tai vertingiausias meniniu

požiūriu neoklasicistinių rūmų pavyzdys Lietuvoje. Dvaro arklidė yra

įspūdingo planinio tūrinio sprendimo, unikali savo architektūrinėmis

formomis- neobarokas. Dvaro pietų vartai – vieni iš meniniu požiūriu

vertingiausių neogotikinių vartų Lietuvoje. Trakų Vokės dvaro sodyba –

viena raiškiausių ir vertingiausių istoricizmo laikotarpio Europinio

lygmens grafų Tiškevičių rezidencijų Lietuvoje.

Renovuotame grafo ūkiniame pastate įkurta keletas įstaigų. Ten įsikūrė

Panerių seniūnas ir Vokės komunalininkas, Vokės ambulatorija, vaistinė,

kultūros namai. Vidurinę mokyklą lanko apie 400 mokinių, o dar 100 vaikų

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1291 žodžiai iš 4267 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.