Kvadratiškumo bruožai
5 (100%) 1 vote

Kvadratiškumo bruožai

Kvadratiškumo bruožai lietuvių liaudies ornamentikoje ir muzikoje

Klasikinio Europos meno tradicijoje galėtume išskirti du estetinius principus. Vieną jų apibūdintume kaip “mažėjančio pasipriešinimo principą”. Jį išreikštų dailės ir apskritai meno orientacija į apskritimo formą ir įvairius tos formos variantus, t.y. banga, elipsė, hiperbolė ir t.t. Visi jie sukelia plastiškumo, lengvumo, judėjimo ir perspektyvos įspūdį. Be to, apskritimo, ovalo ar bangos formos labai dažnos gamtoje. Muzikoje šis principas pasireiškia harmonijos slinktimi nuo disonanso (didesnis akustinis intensyvumas) prie konsonanso (mažesnis akustinis intensyvumas).

Taip pat Europos tautų mene galime įžvelgti ir kitą principą, kurį apibūdintume kaip “didelio pasipriešinimo”. Vaizduojamajame mene šį principą išreikštų “sunkios” taisyklingos keturkampės kvadrato, stačiakampio formos ir įvairūs šių formų variantai (pvz., laiptai, kurie kelia statikos, sukauptos energijos ir pasipriešinimo išorės veiksniams įspūdį).

Muzikoje šis “didelio pasipriešinimo” principas, kuris sietųsi su statika, pasireiškia per įvairias veidrodines simetrines formas, pvz., retrogradas, inversija, repriza ir t.t. Šių dviejų “mažo ir didelio pasipriešinimo” principų Europos mene sąveiką galėtume apibūdinti simboline prasme kaip sąveiką tarp apskritimo ir kvadrato. Įvairūs šios sąveikos variantai savo ruožtu lemia atitinkamą meno kūrinių energijinį ir informatyvųjį pobūdį.

Lietuvių liaudies mene, skirtingai nuo klasikinės Europos meno tradicijos, dažnai jaučiame ne apskritimo, bet būtent kvadrato, stačiakampio, rombo prerogatyvą (lot. praerogativa). Apskritai visam lietuvių liaudies menui būdingas polinkis į simetriškumą ir statiką. Greičiausia “kvadratinė tradicija” liaudies mene atspindi daug senesnį, bendraeuropietiškąjį kultūros sluoksnį. Be to, šia prasme lietuvių liaudies menas susijęs su Šiaurės tautų menu.

Pavyzdžiui, eskimų pasakose herojus savo tikslą dažnai pasiekia eidamas prieš vėją. Tuo tarpu Europoje populiarios pasakos, kur herojus siekia tikslo sekdamas paskui laisvai riedantį kamuoliuką ir klausydamas bei vykdydamas kitų patarimus. Lietuvoje taip pat buvo žinomas “mažo pasipriešinimo principas”, jis aprašytas daugelyje pasakų.

Tačiau žmonės visada daugiau vertino ne tai, kas lengvai pasiekiama, bet kas sunkiai uždirbama, iškovojama, iškenčiama. Galbūt dėl to lietuvių liaudyje kankinys šv. Kazimieras populiaresnis už daugelį tikrai ne mažiau Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių, pvz., Lietuvos didįjį kunigaikštį Steponą Batorą, kunigaikščius Radvilas ir t.t. Matyt, paprasta lietuvių liaudis turėjo savus žmogaus vertinimo kriterijus, kurių giluminės psichologinės analizės dar neturime.

Įdomu, kad daugelio pasakų herojai iš išorės – nelaimingi žmonės, tarsi “užburti”, kurie vėliau, žinoma, tampa sveiki, turtingi ir gražūs.

Nelabai išmanydami savo tautos psichologijos negalime giliau suprasti ir jos kuriamo meno. Psichologine jutimine prasme taisyklingas kvadratas ar taisyklingas stačiakampis nėra švelnios formos, kuriomis pasižymi apskritimas ar banga. Kai kuriais aspektais kvadratas tarsi būtų deformuotas apskritimas. Be to, taisyklingas kvadratas ar stačiakampis – labai retos formos gamtoje, sutinkamos nebent kai kurių kristalų ar akmenų (pvz., granito) struktūroje. Tad ne visiškai tikslu būtų languotus lietuvių liaudies raštus aiškinti vien tik gamtos formų stilizacija. Languoti – kvadratiniai lietuvių audinių raštai atspindi galbūt ne stichišką, gaivališką gamtos pasaulį, bet psichologinį dvasinį, o galbūt – pastovų ir statišką mirusiųjų pasaulį. Pavyzdžiui, karstas, kuris liaudies psichologijoje užima ryškiai išreikštą simbolinę prasmę, taip pat yra stačiakampio (trapecijos – deformuoto stačiakampio) formos.

Apeiginėje lietuvių liaudies muzikoje irgi jaučiamas polinkis į statiką, kurį sustiprina pastovus simetrinių – retrogradinių, ritminių – intonacinių formulių kartojimas. Veidrodiniai – simetriniai melodikos struktūros bruožai būdingi ir daugeliui lietuvių liaudies dainų, kuriose dažnai (ypač ritmine prasme) jaučiamas sutartinės archetipas. Todėl galbūt reikėtų atsargiai vertinti kvadratiškumo ir simetriškumo faktus liaudies muzikoje ir nelaikyti jų vien tik kokia nors vokiška ar krikščioniška “įtaka”.

Vėlesnio laikotarpio lietuvių liaudies mene sustiprėja improvizacinis pradas, galėjęs atsirasti ir iš Lietuvoje gyvenančių rytų tautų, t.y. žydų, totorių, karaimų. Audinių ornamentikoje vis “drąsiau” reiškiami arabeskiniai motyvai, o muzikoje galima rasti gan išvystytos struktūros melodijų, skambančių retai Lietuvoje pasitaikančiose “rytietiškose” dermėse (pvz., pentatonikoje).

Taip pat reikėtų pabrėžti, jog skirtingai nuo žodinės kūrybos, t.y. pasakų, padavimų, kurių daugeliui būdingas ypač aštrus konfliktiškumas ir gan sudėtingi siužetai, lietuvių liaudies vaizduojamajame mene ir muzikoje daugeliu atvejų pastebima tendencija vengti kokio dinaminio konflikto ar siužeto.

Dažnai dainuojamose sutartinėse konkretūs žodžiai keičiami abstrakčiais garsiažodžiais, pvz., “tūto”, “ta ta to”, “lingo”, “rito”, “kadujo” ir t.t. Galima spėti, kad daugelio šių
žodžių funkcija ne tiek prasminė, kiek “energijinė”. Ta prasme žodžiai ir garsiažodžiai lietuvių liaudies muzikoje įgauna akustinį pobūdį ir atskirais atvejais net gali būti traktuojami kaip tam tikri akustiniai garsai, turintys tam tikrą tembrinę-derminę specifiką.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 831 žodžiai iš 1614 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.