Turinys
ĮVADAS………………………………….. 3
KVĖPAVIMAS………………………… 4
TRACHĖJA …………………………………………4
PLAUČIAI…………………………………… 5
TAISYKLINGO KVĖPAVIMO SVARBA…… 5
KVĖPAVIMO RITMAS……………………….. 5
KVĖPAVIMAS PRO NOSĮ…………………. 5
KVĖPAVIMO HIGIENA………………………. 6
KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS…….. 6
NAUJAGIMIO KVĖPAVIMAS PLAUČIAIS…. 6
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS………………………………… 7
KVĖPAVIMO TIPAI……………………….. 8
KVĖPAVIMO SVARBA……………………… 8
MOKYKIMĖS KVĖPUOTI ŽAISDAMI……… 9
ŽAIDIMAS SU STALO TENISO KAMUOLIUKU. 9
SUPAMASIS ARKLIUKAS………………….. 9
DUMPLĖS…………………………………… 10
ORO UŽTERŠTUMO PROFILAKTIKA MOKYKLOJE………. 10
KVĖPAVIMO ORGANŲ LIGŲ PROFILAKTIKA MOKYKLOJE ..11
LIGOS………………………………………….. 11
BRONCHITAS…………………………….. 11
LĖTINIS BRONCHITAS………………… 12
PERŠALIMAS………………………………….. 12
SLOGA………………………………………….. 13
RYKLĖS UŽDEGIMAS……………………………. 13
GERKLŲ UŽDEGIMAS………………………….. 14
PLAUČIŲ UŽDEGIMAS………………………… 14
PRIENOSINIŲ ANČIŲ UŽDEGIMAS………. 15
IŠVADOS…………………………………… 16
LITERATŪRA…………………………………… 17
ĮVADAS
Žmogus gerai jaučiasi kvėpuodamas grynu, neužterštu oru. Buvimas gryname ore padeda jam geriau pasisavinti maistą, ypač baltymines medžiagas. Tai teigiamai veikia augimo raidą, imuniteto susidarymą. Todėl kiekvienas žmogus turi žinoti savo pagrindinius organizmo funkcionavimus.
Šiame referate bus nagrinėjamas vienas iš pačių svarbiausių organizmo veiklos funkcionavimų – tai kvėpavimas ir sveikata. Jame bus nagrinėjama taisyklinga kvėpavimo svarba, kvėpavimas pro nosį, kvėpavimo higiena, kvėpavimo organų vystymąsis. Taip pat referate bus aprašomos dažniausiai pasitaikančios kvėpavimo ligos, kaip pavyzdžiui, plaučių uždegimas, sloga, lėtinis bronchitas.
KVĖPAVIMAS
Kvėpuojant tarp organizmo ir aplinkos nuolat vyksta dujų apykaita. Organizmas iš aplinkos pasisavina deguonį ir išskiria anglies deoksidą. Toks nenutrūkstamas biologinis procesas vadinamas kvėpavimu. Dalyvaujant deguoniui organizme vyksta apykaitos procesai. Jų metu iš maisto medžiagų išsiskiria organizmui reikalinga energija. Kvėpavimas būtinas maisto medžiagū oksidacijai, energijos pastovumui palaikyti. Kvėpavimo organai atlieka dar keletą vaikui svarbių funkcijų, nes nosies gleivinėje yra uodimo receptoriai, gerkluose – garso aparatas. Kvėpavimo organų sistemai priskiriama nosies ertmė, gerklos, trachėja, bronchai ir plaučiai. Viena kvėpavimo takų sandaros ypatybių yra ta, kad ji turi tvirtus kaulinius arba kremzlinius griaučius ir jie nesubliūkšta, juose visada yra oro. Jie visi padengti gleivine, todėl su oru patenkantys mikrobai ir dulkės prilimpa. Nosies ertmėje yra pradinis kvėpavimo organų skyrius. Oras į ją patenka pro dvi angas – šnerves. Gleivinė, išklojanti nosies ertmę yra stora ir sudirginta pabringsta. Gleivinėje yra gausu kraujagyslių. Taip pat ura uodžiamųjų ląstelių. Į nosies ertmę atsiveria ašarų kanalas. Nosies ertmėje išvalomos dulkės iš oro, oras sušildomas ir sudrėkinamas, nosis susisiekia su nosiarykle. Oras patenka į burninę dalį, paskui į gerklas. Grklos yra maždaug 3,5 cm. ilgio vamzdelis už liežuvio šaknies, yra antgerklinė kremzlė, kuri pridengia ryjant įėjimą į gerklas. Gerklos sudarytos iš kremzlių. Didžiausia iš jų yra skydinė. Ją lengva užčiuopti kaklo paviršiuje (adomo obuolys). Tarp skydinės priekinės ir užpakalinės kremzlės yra balso stygos. Jos turi didelę įtaką susidarant garsams. Tarp balso stygų yra balso plyšys. Gerklų vidus yra išklotas gleivine. Susitraukiant gerklų raumrnims kartu kinta balso plyšys ir stygų įtempimas.
TRACHĖJA
Ji yra 9 – 12 cm. vamzdelis. Krūtinės ląstoje suskyla į du bronchus. Trachėjos ir bronchų sieneles sudaro kremzliniai pusžiedžiai. Trachėjos uždegimas – trachėitas.
PLAUČIAI
Plaučiai yra krūtinės ląstoje. Yra kairysis ir dešinysis plautis. Kiekvienas jų yra kūgio formos. Viršutinė dalis yra susiaurėjusi ir vadinama viršutine. Plaučio paviršiuje, tarplautyje yra plaučio vartai. Pro juos įeina bronchos, nervai, arterija, dvi venos, limfagyslės. Bronchos plaučiuose šakojasi į broncheoles. Jos pereina į alveolinius takus ir užsibaigia alveolėmis. Dešinysis plautis susideda iš trijų dalių, o kairysis iš dviejų. Kiekviena plaučių skiltelė sudaryta iš 12-18 kelių. Plaučių uždegimas vadinamas pniaumonija. Kiekvieną plautį dengia pliaura. Ji sudaryta iš dviejų lapelių. Jos suaugusios su plaučiais, kitos – su krūtinės ląstos siena. Tarp lapų yra ertmė pripildyta skysčio. Jis drėkina lapelius kvėpuojant. Krūtinės plėvės uždegimas vadinamas pliauritu.
TAISYKLINGO KVĖPAVIMO SVARBA
KVĖPAVIMO RITMAS
Ikimokyklinio amžiaus vaikų kvėpavimo ritmas yra nepastovus: tai įkvėpimas trumpesnis už iškvėpimą, kai jų trukmė vienoda. Esant fizinei įtampai, jaudinantis
kvėpavimas labai padažnėja. Tik palaipsniui nusistovi taisyklingas, lygus kvėpavimas. Pas silpnos sveikatos ir mažai judančius žmones kvėpavimas būna padažnėjęs, nelygus ir netaisyklingas. Normaliai kvėpuojant įkvėpimas būna trumpesnis už iškvėpimą. Toks ritmas palengvina protinę ir fizinę veiklą. Žmogus įdėmiai klausydamasis, atlikdamas daug jėgų reikalaujantį judesį trumpam sulaiko kvėpavimą.
KVĖPAVIMAS PRO NOSĮ
Vaikus visada reikai mokyti kvėpuoti pro nosį. Kvėpuojančiam pro burną kūdykiui sunkiau išlaikyti normalų kvėpavimo ritmą. Įkvepiamas oras, eidamas pro siaurus nosies ertmės plyšius, sušyla, sudirgsta, apsivalo nuo dulkių ir mikrobų. Kai pasunkėja kvėpavimas pro nosį, pablogėja viso organizmo veikla: sutrinka virškinimas, miegas tampa neramus, atsiranda galvos skausmai, nuovargis, kartais atsilieka net protinis vystymasis. Jei kūdykis visą laiką kvėpuoja pro burną, būtina jį parodyti gydytojui.
KVĖPAVIMO HIGIENA
Kiekvienas turi taisyklingai kvėpuoti. Kūtinės ląstos ir viso organizmo normaliam vystymuisi labai padeda rytinė mankšta, fiziniai pratimai. Patartina vaikams neleisti dainuoti šaltose, dulkėtose patalpose, vaikštant šalu oru, nes gali susirgti balso stygų, kvėpavimo takų, plaučių ligomis. Taip pat kenkia staigūs temperatūros svyravimai.
Ikimokyklinių įstaigų patalpų vėdinimui pagerinti turėtų būti įrengta ištraukiamoji ventiliacija ir ventiliacijos spinta. Jeigu oro temperatūra nežemesnė kaip nulis laipsnių celcijaus ir vėjas nestiprus, tai patalpas galima vėdinti neišvedus vaikų. Kai lauke labai šalta, reikia vėdinti neilgiau kaip 2-3 min.
KVĖPAVIMO ORGANŲ VYSTYMASIS
NAUJAGIMIO KVĖPAVIMAS PLAUČIAIS
Jau penkto mėnesio pabaigoje embrionas pradeda daryti silpnus kvėpavimo judesius. Iš pradžių jie būna reti, paskui padažnėja 30-40 k/min. Vaisius vystosi vandenyje. Vaisiui kvėpuojant, nedidelis vandens kiekis patenka į plaučius ir išeina iš jų. Tai reikalinga, kad gimusio kūdykio plaučiai galėtų atlikti kvėpavimo funkciją, tada kraujas lengviau patenka į širdį. Perrišus virkštelę į naujagimio organizmą nepatenka deguonies ir nepašalinamas anglies dioksidas. Per terumpą laiką kraujyje anglies dioksido labai padaugėja, o deguonies sumažėja. Kai naujagimis pirmą kartą įkvepia, oras patenka į plaučius. Juos ištempia ir užpildo dalį alveolių. Tikrasis kvėpavimo požymis – pirmasis vaiko riksmas, tada besiverždamas iš plaučių oras sustiprina balso stygas.
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KVĖPAVIMO
ORGANŲ VYSTYMASIS
Pirmaisiais mėnesiais didelę naujagimio krūtinės ląstos dalį užima širdis. Plaučių tūris nedidelis. Vyresnių, ikimokyklinio amžiaus vaikų krūtinės ląsta į apačią susiaurėjusi, naujagimių- išsiplėtusi. Kūdykių ir suaugusiųjų kvėpavimo judesiai skirtingi. Suaugusio žmogaus šaliniai tarpšonkaulinai raumenys šonkaulius iš įstrižos padėties pakelia beveik į horizontalią padėtį. Dėl to krūtinės ląstos apimtis padidėja, o naujagimis įkvepia susitraukiant diafragmai, iš dalies ir kaklo raumenims, kurie tempia į viršų krūtinės ląstą. Tokiu būdu įkvepiant daugiausia oro patenka į vidinę plaučių dalį. Naujagimių plaučiai nelabai elstingi, tai įkvepiant jų tūris padidėja tik 10-15 ml. Ramybėje naujagimis kvėpuoja 50-60 k/min., verkiant ar judant 100-150k/min. Praėjus 8-10 dienų po gimimo kvėpavimasd būna 40-50k/min. Pirmais gyvenimo metais plaučiai ir krūtinės ląsta labai padidėja. Plaučiai didėja dėl smulkių bronchų šakojimosi ir dėl naujų plaučių alveolių susidarymo. Pirmų gyvenimo metų pabaigoje plaučiai sveria 150 g., krūtinės ląstos apimis paidėja 1,5 k. Kvėpavimo judesiai, didėjant krūtinės ląstai ir plaučiams, intensyvėja ir retėja. Šešių mėn. kūdykio kvėpavimo oro tūris apie 50 ml., dažnis- 40 k/min., vienerių metų 70-80 ml. ir 35 k/min. Jaunesnių vaikų dujų apykaita tarp kraujo ir oro vyksta daug lėčiau negu suaugusiųjų. Vaikų kraujas beveik perpus mažiau įsisavina deguonies ir mažiau atiduoda anglies dioksido. Antraisiais gyvenimo metais krūtinės ląstos apimtis padidėja 2-3, trečiaisiais 2, ketvirtaisiais metais 1-2 cm., penkių ir šešių metų sparčiai didėja, septynių- vėl lėtėja 1-2 cm. septintais gyvenimo metais plaučiai sveria 350 g., tūris 500 ml.