Kvėpavimo sistemos ir odos pokyčiai senstant
5 (100%) 1 vote

Kvėpavimo sistemos ir odos pokyčiai senstant

Lietuvos kūno kultūros akademija

Taikomosios fiziologijos ir sveikatos ugdymo katedra

Referatas

Kvėpavimo sistemos ir odos pokyčiai senstant

Darbą atliko: Laura Danylaitė SU – III

Darbą priėmė: dėstytojas G. MamkusKaunas

2004

Turinys

1.

Įvadas…………………………………………………………

…….3

2. Kvėpavimo sistema…………………………………………….4

3. Plaučių susidėvėjimas…………………………………………5

4. Apie

odą…………………………………………………………..

.7

5. Senatviniai odos požymiai…………………………………..7

6. Odos

ligos…………………………………………………………

8

7.

Apibendrinimas………………………………………………….

9

8.

Literatūra……………………………………………………..

……10

Įvadas

Sveikas gyvenimas – giedra senatvė. Senėjimas – natūralus procesas.

Mūsų dienomis didesnioji visos žmonijos dalis yra sulaukusi garbingo

amžiaus, bet nepasakysi, kad tie žmonės kankintųsi ar būtų niekam tikę, –

tokie jie atrodo tik jaunimui, kuris pagyvenusius žmones lygina su savo

amžininkais, su savo gyvensena ir mąstysena.

Galų gale individo kreivė pasiekia savo viršūnę. Labai dažnai

ropščiamasi bergždžiai, nes ląstelės jau pradėjusios senėti, ir jų irimą

sunku sulaikyti.

Senėjimas prasideda, kai ląstelėse atsiranda pakitimų. Koloidai,

garantuojantys gyvybės nenutrūkstamumą, praranda savo formą, jie pavirsta

didesniais ir grubesniais grūdeliais, kurie lengviau suyra. Jautriausi

audiniai žūva, o jungiamasis audinys suveša, ir užima jų vietą tarsi

piktžolė. Raumenys praranda elastingumą, atrofuojasi. Širdis negali atlikti

savo darbo nepavargdama kaip jaunystėje, ji nuolat įspėja, kad jos reikia

pasigailėti, – juk ji sustojusi negali ir plaka. Kol žmogus gyvas. Oda irgi

pasidaro ne tokia elastinga, kaip ankstesniais metais, ji suglemba, ją

išvagoja raukšlės. Ant jos išauga karpų, atsiranda spalvotų dėmių. Kaulai

darosi trapūs, akies lęšiukas ir ragena pasidaro ne tokie

skaidrūs.(Lęšiukas jau anksčiau prarado elastingumą, bet dabar jau keičiasi

ir židinio nuotolis, tad reikia nešioti akinius.)

Atrofuojasi vidaus sekrecijos liaukos, senka organų atsargos, jie jau

sunkiai pakelia krūvį. Niokojimas neaplenkia nė tauriausio organo –

smegenų. Sutrinka aprūpinimas krauju, kraujagyslių sienelės susiaurėja,

praranda elastingumą, ant jų nusėda kalkių, tad smegenys negauna to kraujo

kiekio, kuris joms yra reikalingas. Ganglijų ląstelės sumažėja, suprastėja

žmogaus nuovoka. Randasi mąstymo sutrikimų, būna sunkiau surasti sukauptus

duomenis ir jais naudotis.

Smegenys – nuostabus organas: jos viską pastebi, įsidėmi, sukaupia.

Jos dirba kaip elektroninės skaičiavimo mašinos, tik yra gerokai tobulesnės

už mašinas.

Senatvėje žmogus nepaprastai ryškai prisimena tai, kas yra vykę

senais laikais, jis pamiršta tik tai, kas buvo neseniai. Sunku prisiminti

tai, kas būta, pasimirštami vardai, skaičiai. Kai kurias sąvokas bei

dalykus atmintis vėl netiesiogiai atgamina po itin sudėtingų svarstymų ir

samprotavimų. Ir dauguma žilagalvių turi šviesią galvą, blaivų protą.

Senėjant mažėja raumenų kūno masė, santykiškai daugėja riebalinio

audinio. Šie pokyčiai svarbūs medikamentų metabolizmui organizme. Daugėja

skaidulinio audinio, todėl raumenys netenka elastingumo ir lankstumo.

Didėjant amžiui, svoris mažėja. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kūno

sudėties pasikeitimų mažėja kalorijų poreikis; vyresnio amžiaus žmonėms

kalorijų reikia beveik trečdaliu mažiau negu jaunesniems.

Kvėpavimo sistema

Senstant kvėpavimo sistemoje atsiranda žymių morfologinių ir funkcinių

pakitimų.

Bendrieji senėjimo procesai pakeičia kaulinį krūtinės ląstos skeletą,

kvėpavimo raumenis, kvėpavimo takus ir kvėpavimą reguliuojančių nervų

sistemą.

Krūtinės ląstos kaulų bei raumenų karkasas, šonkaulių kremzlės netenka

elastiškumo dėl sukalkėjimo ir cheminio substrato pasikeitimų.

Involiuciniai degeneraciniai sinovinės kapsulės, tarpslankstelinių diskų ir

slankstelių pakitimai sumažina stuburo – šonkaulių jungčių paslankumą.

Kartu esant ir nugaros ilgųjų raumenų atonijai bei atrofijai, vystosi

senatvinė kifozė. Dėl morfologinių stuburo ir šonkaulių pakitimų seno

žmogaus krūtinės ląsta deformuojasi ir tampa panaši į statinę, kurios

apatinis skersmuo platesnis. Tokia krūtinės
ląstos deformacija didina

intrapleurinį spaudimą ir pertempia alveoles, blogindama ir alveolinę

ventiliaciją. Senstant žymiai pasikeičia kvėpavime dalyvaujantys

tarpšonkauliniai raumenys, diafragma. Raumenų skaidulos trumpėja, jose

atsiranda vakuolės, keičiasi miofribilių struktūriškumas, didėja

dehidratacija, veši jungiamasis audinys. Progresuojant išvardytiems kaulų

ir raumenų kitimams, mažėja bendras krūtinės ląstos elastiškumas ,

paslankumas, ypač apatinių jos dalių ir diafragmos.

Senatvėje trachėja pasislenka žemyn iki penkto krūtinės stuburo

slankstelio. Jos spindis platėja, didėja sienelės kalcifikacija. Žymiai

pasikeičia ir bronchai – jų sienelė infiltruojasi limfoidiniais ir

plazminiais elementais, cilindrinis epitelis perauga plokščiuoju ir

greičiau lupasi. Nyksta virpamasis epitelis, bronchų spindyje kaupiasi

gleivės, blogėja mukociliarinis klirensas. Atrofuojasi bronchų raumeninės

skaidulos, apie bronchus gausėja jungiamojo audinio, deformuojasi bronchų

spindis ir kryptis. Nusilpsta bronchų peristaltika, kosulio refleksas,

sutrinka bronchų drenavimo funkcija.

Dėl involiucinio proceso plaučių jungiamasis audinys dehidratuoja,

pasikeičia jo sudėtis, kolageninių ir elastinių skaidulų santykis. Alveolių

sienelės išsitempia, suplonėja ir plyšta, sumažėja jų paviršiaus plotas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 801 žodžiai iš 2627 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.