Laidavimu užtikrintos prievolės vykdymas
5 (100%) 1 vote

Laidavimu užtikrintos prievolės vykdymas

11

Planas

I. Įvadas

II. Laidavimu užtikrintos prievolės vykdymas:

1. Laidavimo samprata;

2. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė

3. Laidavimu užtikrintos prievolės pasibaigimo pagrindai.

III. Išvados

I. Įvadas

Teisės normos, reguliuojančios prievolinius santykius, įskaitant ir tuos, kurie susidaro vidaus ir tarptautinėje komercijoje, kiekvienoje valstybėje paprastai priskiriamos civilinei teisei, o joje išskiriamos į atskirą grupę normų, sudarančių prievolinės teisės institutą. Tai ypač svarbi šalies teisinės normos dalis, nes su vienokios ar kitokios rūšies prievolinės teisės normomis sureguliuotais santykiais nuolat susiduria kiekvienas pilietis ir visi ūkio subjektai – fiziniai bei juridiniai asmenys. Per įteisintas prievoles ir sureguliuotus prievolinius – teisinius santykius piliečiai ir ūkio subjektai tenkina didžiąją savo materialinių ir kultūrinių poreikių dalį.

Kiekvieną dieną tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atlieka smulkius ir stambius buitinius sandorius. Kiekvienas sandorių dalyvis nori, kad teisės būtų įvykdytos. Tik teisių ir pareigų žinojimas leidžia prievolę tinkamai įvykdyti. Vienas iš tinkamo prievolės vykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. Su šia norma susiduriame ne taip dažnai, todėl šiame darbe norėčiau išsamiau aptarti laidavimu užtikrintos prievolės vykdymą, laidavimo sampratą, kuo jis skiriasi nuo netesybų, kuria taip pat galima užtikrinti prievolės vykdymą. Tai pat paanalizuosime ir pačios prievolės vykdymo ypatumus.

Literatūros šia tema yra ne taip jau mažai. Čia remsiuosi naujuoju LR civiliniu kodeksu, Lietuvos teismų praktika, jų apžvalgomis, konsultacijomis, nutarimais, sprendimais, V. Sūdžio išleista knyga “Sutartys: principai ir praktika”, J.Šato “Prievolių teisinis reguliavimas vidaus ir tarptautinėje komercijoje” ir kita literatūra.

II. Laidavimu užtikrintos prievolės vykdymas:

1. Laidavimo samprata

Norint, kad kreditoriui būtų užtikrintos prievolės įvykdymas, kaip prievolių užtikrinimo būdas yra laidavimas. Laidavimas – tai sutartis, pagal kurią vienas asmuo (laiduotojas) įsipareigoja atlyginti kito (laiduojamojo) asmens kreditoriaus skolą, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies. Šis prievolių užtikrinimo būdas plačiai taikomas visose šalyse, siekiant apsaugoti kreditorius nuo skolininkų nemokumo. Laidavimo atveju kreditoriaus padėtis sustiprėja tuo, kad prievolę turinčių asmenų skaičius padaugėja (privalomais tampa mažiausiai du asmenys). Skirtingai nuo netesybų, kurios jokiu būdu neapsaugo kreditoriaus nuo nemokaus skolininko, laidavimas sudaro jam galimybę gauti atlyginimą ir tada, kai skolininkas tampa nemokus.

Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu. Ji turi būti būtinai rašytinė, nes kitu atveju ji tampa negaliojančia. Laidavimo dokumentas – vienpusis kontraktas, nes įsipareigojimą prisiima tik laiduotojas. Jis pridedamas prie pagrindinės sutarties, sudarytos tarp kreditoriaus ir skolininko. Laidavimo dokumente po žodžių “pasirengęs laiduoti” pasirašo pats laiduotojas.1 Sutartį juridinio asmens vardu pasirašo jo vadovas (savininkas) arba kitas tam įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į šio dokumento svarbą, visais atvejais dedamas įmonės antspaudas (LR Vyriausybės 1990 05 30 nutarimo Nr. 188 6p.) . Vyriausiojo finansininko (buhalterio) parašas nebūtinas (Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8str.).2

Pasirašęs tokį kontraktą laiduotojas prisiima ypatingus įsipareigojimus, todėl jam keliami reikalavimai, kad laiduotojas būtų veiksnus asmuo ir turėtų realų užstatą, priklausantį jam pačiam. Kai skolininkas privalo pateikti laidavimą įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisę pateikti kitą adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą. Ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas.

Be to, laidavimas negalioja, jei sudarytas suklydus arba jei laidavimas pasiektas jėga arba apgaule.

Laidavimas gali atsirasti neatsižvelgiant į tai, ar asmuo, už kurio prievolę laiduojama, prašo užtikrinti prievolę, taip pat į tai, ar tas asmuo žino apie laiduotoją.

Asmuo gali laiduoti tiek už pagrindinį skolininką, tiek ir už šio laiduotoją.

Kreditorius turi teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu tokio reikalavimo kreditorius nepareiškia, skolininkas laiduotoju turi pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį.

Laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas.

Laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.

Į pagrindinės prievolės užtikrinimą įeina ir papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas.

Laidavimas, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, savo juridine prigimtimi yra antrinė (papildoma) prievolė. Papildomas (akcesorinis) jos pobūdis pasireiškia tuo, kad:
1) pripažinus pagrindinę prievolę negaliojančia, netenka galios ir laidavimas, kaip pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas;

2) laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų nemokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81str.2d.). Taigi laiduotojo prievolė gali būti ir mažesnė negu skolininko, jei tai bus numatyta laidavimo sutartyje.

3) Laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę (LR CK 6.82 str.2d.)

4) įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (LR CK 6.83str. 1d.)

Laidavimo atsiradimo juridinį pagrindą sudaro sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo sutinka būti kreditoriui laiduotoju už skolininką. Laiduotoju gali būti vienas asmuo ar keli asmenys, ir fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys gali būti laiduotojais, jeigu to nedraudžia įstatymai ar jų įstatai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 13 straipsnio 9 punktas nurodo, kad įmonės turtu negali būti užtikrintas kitų asmenų prievolių įvykdymas. Šios įmonės negali būti nei laiduotojomis, nei įkaito davėjomis.3

2. Skolininko ir laiduotojo santykiai bei atsakomybė

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 965 žodžiai iš 1821 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.