Laidojimo papročiai
5 (100%) 1 vote

Laidojimo papročiai

Klaipėdos kolegija

Pedagogikos fakultetas

Verslo teisė

REFERATAS

Darbą atliko:

Darbą tikrino:

2005 m. Klaipėda

Turinys

I. Įvadas……………………………………………………………………………………3

II. Lietuvos respublikos autorių tesių ir gretutinių tesių istorija……………….………….4

III. Autorių teisių ir gretutinių tesių apsauga Lietuvos Respublikoje……………………..8

IV. Išvados……………………………………………………………..…………………26

V. Literatūra………………………………………………………………………………27

Įvadas

Poetai, dailininkai, programuotojai, vidiofilmų kūrėjai visi – menininkai, turi teisę į unikalumą ir išskirtinumą, tai jiems turi užtikrinti valstybė ir jos atitinkamos institucijos ir įstatymai.

Šiame darbe nagrinėsiu du pagrindinius aspektus autorines teisės atžvilgiu. Pirmiausiai pateiksiu autorinės teisės įstatimo atsiradimo istoriją ir jos visą vystimąsi, o antrojoje dalyje aptarsiu visus autorinės teisės ir gretutinės teisės objektų pagrindinius aspektus. Juos sudaro autorių teisių ir gretutinių teisių objektai, kas nelaikomi ir kas laikomi autorinių teisių objektais, autorinių teisių ir gretutinių teisių subjektai, jų teisės ir pareigos, neturtinės ir turtinės jų teisės, asmeninių neturtinių teisių pažeidimų sankcijos, taip pat turtinių teisių pažeidimo sankcijos, sutartys ir kt.

Taigi, visi autorinių teisių ir gretutinių teisių norminiai principai išdėstyti šiame rašomąjąme darbe.I. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių istorija

Atkūtus Lietuvos nepriklausomybę 1990 metais, buvo įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija (LATGA) ir 1994 metaisgegužės 17 d. buvo priimtas birželio 10 dieną įsigaliojęs „ Įstatimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo“, kuriuo buvo pakeistas ir papildytas šio kodekso autorių teisės institutas. Šio instituto autorių teisės normomis buvo reguliuojami bet kokios paskirties, formos, vertės bei atgaminimo autorių ir šių kūrinių vartotojų teisiniai santykiai. Šios normos atitiko ir 1994 metais Lietuvos Respublikos pasirašytuose 1996 metų gegužės 28 d. raifikuotos Berno konvencijos (1886 m.) normas.

2003 metais kovo 5 d. Seimas priėmė „ Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatimą“, kuris įsigaliojo tų pačių metų kovo 21 dieną.

Šio įstatimo teisės normomis reguliuojami literaturos, mokslo, meno kūrinių, kompiuterių programų autorių ir duomenų bazių gamintojų taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų, garso ir vazdo kūrinių bei filmų pirmojo įrašo gamintojų ir trancliuojančių bei jų kūrinių naudotojų teisiniai santykiai, taip pat kolektyvinis administravimas.

Įstatimo normos atitiko 1996 m gegužės 28 d. ratifikuotos Berno konvencijos, 1988 m. gruodžio 22 d. ratifikuotos Romos konvencijos normas ir atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus.

Dabar Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, autorių teisių objektai – tai sukurti originalūs ir objektyviai išreikšti literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas.

Ojektyvi išraiška – tai kūrinio rankraštis, brėžinys, paveikslas, skulptūra, statinys, vieša kalba, paskaita, viešas atlikimas, pavyzdžiui, vaidyba, dainavimas; filmas, fotografija, mechaninis, magnetinis, optinis įrašas, kompiuterio programa, duomenų bazės ir pan.

Teisiškai saugomų autorių teisių objektų sąrašas didelis, tai:

• knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos ir kiti literatūros kūriniai, išreikši bet kokia forma, įskaitant elektroninę;

• paskaitos, kalbos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;

• žodiniai ir rašytiniai mokslo kūriniai: monografijos, mokslinės pasakaitos, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti;

• dramos, muzikiniai dramos,choreografijos, pantomimos ir kiti kūriniai, skirti scenoje atlikti, scenarijai ir jų planai bei režisuoti spektakliai;

• muzikos kūriniai su tekstu ir be jo;

• autovizualiniai kūriniai: videofilmai, diafilmai, kino filmai, televizijos ir radio laidos;

• skulptūros, tapybos ir grafikos kūriniai, scenografijos kūriniai, monumentaliosios dailės kūriniai;

• fotografijos kūriniai bei fotografijai analogiškai būdais sukurti kūriniai;

• architektūros kūriniai: pastatų bei kitų statinių projektai, brežiniai, eskizai ir modeliai, pastatai ir kiti kūriniai;

• taikomosios dailės kūriniai ir jos kūriniai,teisiškai neapsaugoti, kaip pramonės dizainas;

• žemėlapiai, iliustracijos, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ir tiksliųjų mokslų sritimis;

• kūriniai, sukurti pasinaudojus literatūros, mokslo ir meno kūriniais, pavyzdžiui, vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, referatai, anotacijos, apžvalgos, muzikinės oranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai;

• kūrinių ar duomenų rinkimai, duomenų bazės;

• teisės aktų, oficialių administracinio teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.

Vertėjai įgyja teisę
saugoti vertimus. Jiems mirus, ši teisė pereina jų įpėdiniams.

Įpėdiniai įgyja teisę saugoti autoriaus asmenines neturtines teises ir naudotis turtinėmis teisėmis 70 metų po autoriaus mirties.

Kolektyvinių kūrinių autoriai – tai enciklopedijų, enciklopedinių žodynų, periodinių mokslo rinkinių, žurnalų, laikraščių ir kitų kolektyvinių kūrinių sudarytojai. Jų turtinės teisės į kolektyvinius kūrinius priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas. Į šiuos kūrinius įtrauktų kūrinių autoriams priklauso išimtinės teiės naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.

Kompiuterių programų ir duomenų bazių autorių teisės subjektai yra autoriai, bendraautoriai ir autoriaus teisių perėmėjai. Autorius ir bendraautorius – tai fiziniai asmenys sukūrę kompiuterio programą ar duomenų bazę. Jų turtinė teisė priklauso darbdaviui, kai programa ar duomenų bazė sukurta atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, jeigu kitaip nenustatyta sutaryje. Pažymėtina, kad teisiškai saugoma tik originali kompiuterių programa.

Garso ir vaizdo (autovizualinių) kūrinių autorių teisės subjektas yra režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, operatorius, dailininkas, muzikantas (su tekstu ar be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Jiems priklauso autorių teisės į šiuos kūrinius. Jų turtinės teisės sudarant sutartį perduodamos prodiuseriui. Jam gali būti perduodama ir teisė subtitruoti as dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Gretutinių teisių subjektas – tai atlikėjas, fonogramų gamintojas, duomenų bazių gamintojas (sui generis teisių objektas), trancliuojanti organizacija ir audiovizualinio įrašo (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, taip pat kitas fizinias ar juridinas asmuo, kuriam yra perėjusios gretutinės teisės (gretutinių tesių perėmėjas). Jų teisės įgyvendinamos nepažeidžiant autorių tesių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.

Autorius ar kitas autoriaus teisių subjektas, noredamas pranešti visuomenei apie savo teises, gali naudoti autorių teisių apsaugos ženklą , sudarytą iš apskritime ar lenktiniuose skliaustuose įrašytos lotyniškos raidės „C“ (Copyright), autorius ar kito autoriaus teisių subjekto vardo (pavadinimo) ir kūrinio pirmojo išleidimo metų. Fonogramos gamintojas ir/ar atlikėjas irgi turi teisę ant kikvieno fonogramos egzemplioriaus ar pakuotės naudoti užrašą, sudarytą iš apskritime įrašytos lotynišos raidės „P“, gretutinių teisių subjekto vardo (pavadinimo) ir pirmųjų fonogramos išleidimų metų.

Autorių teisės į literatūros, mokslo ar meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Šių kūrinių autoriams ir atlikėjams jos suteikia dvejopas teises – asmenines neturtines ir turtines. Tokia šių autorių teisių apsauga numatyta ir 1948 metų JTO generalinės asamblėjospriimtoje Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. Šios deklaracijos 27 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas žmogus turi teisę į apsaugą jo interesų, kurie yra jo, kaip mokslo, literatūros ir meno darbų autoriaus rezultatai“.

Asmeninės neturtinės teisės yra tos, kurios ssusijusiuos tik su autoriumi ar atlikėju, nes jos atspindi autoriaus ar atlikėjo asmenybę. Jos priklauso ir autoriui kūrinio ir atlikimo, sukurto pagal tarnybines pareigas ar darbo funkcijas. Jos negali būti niekam, net įpėdiniams, perleistos. Bet koks susitarimas dėl jų perleidimo juridiškai negalioja. Jos gali būti atimtos tik teisme įrodžius, kad jos autoriui ar atlikėjui nepriklauso, pavyzdžiui, kad jos pasisavintos. Jos saugomos neterminuotai. Pagrindinės asmeninės neturtinės teisės – tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į kūrinio neliečiamybę.

Autorystės teisė – tai teisė vadintis ir save laikyti kūrinio autoriumi ir reikalauti pripažiti kūrinio autorystę. Tai teisė reikalauti, kad išleidžiant kūrinį (ar kitu būdu viešai atliekant) ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių būtų nurodytas autoriaus vardas, taip pat ir naudojant atlikimą ar jo įrašą.

Teisę į autoriaus vardą – tai kūrinio autoriaus teisė reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį ar atlikimą būtų nurodomas arba nenurodomas autoriaus ar atlikėjo vardas arba būtų nurodomas pseudonimas.

Teisė į kūrinio neliečiamybę reiškia, kad kūrinį išleidžiant, viešai atliekant bei kitaip viešai juo pasinaudojant, draudžiama be autoriaus sutikimo pakeisti pavadinimą, autoriaus vardą, keisti ką nors kitą, dėti kokias nors iliustracijas, komentarus, įžangą, pratarmę, baigiamąjį žodį ir kt. Kitaip tariant, ši teisė reiškia, kad autorius ir atlikėjas turi teisę prieštarauti bet kokiam ar kūrinio ar jo pavadinimo, taip pat atlikimo ar jo įrašo iškraipymo ar bet kokiam pakeitimui, galinčiam pažeisti autoriaus ar atlikėjo garbę ar reputaciją.

II. Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga Lietuvos Respublikoje

Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, joje nuolatos gyvenantys fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje. Jais taip pat laikomi ir užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi ir ratifikavusi
specialias tarptautines sutartis, fiziniai ir juridiniai asmenys. Tai autoriai, bendraautoriai, autoriaus ir bendraautorių teisių perėmėjai, vertėjai, kolektyvinių kūrinių autoriai, kompiuterinių programų ir duomenų bazių kūrėjai, taip pat gretutinių teisių subjektai: atlikėjai, fonogramų gamintojai, trancliuojančios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai.

Gretutinių teisių objektai – tai kūrinio atlikimas (tiek tiesioginis, tiek įrašytas į garso ar vaizdo laikmeną), fonogramą, autovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, trancliuojančios organizacijos radio ir televizijos laida bei programa ir dauomenų bazė.

Auturių teisės objektu nelaikomas

• idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

• teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

• oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);

• oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

• įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

• liaudies meno kūriniai.

Taigi, norint sudaryti autorinę sutartį, pirmiausia reikia šsiaiškinti ar veiklos eigoje bus sukurtas objektas, galintis būti autorinės teisės objektu. Pavyzdžiui, teisės akto vertimas, skirtas vidiniam įmonės ar įstaigos naudojimui, bus autorių teisės objektu, tačiau jeigu vertimas bus publikuotas kaip oficialus teisės akto vertimas, dėl jo nebegalėsite sudaryti autorinės sutarties.

Reikia pastebėti, kad autorinės sutarties nepatartina sudaryti dėl pastovaus pobūdžio darbo, pavyzdžiui, jeigu vertėja nuolat dirba įmonėje, sudaryti su ja autorinę sutartį gali būti rizikinga. Institucijos, besirūpinančios darbo įstatymų priežiūra, gali konstatuoti, kad šiuo atveju yra normalūs darbo santykiai ir autorinė sutartis netinka

Autorius – tai fizinis asmuo, kurio vardas ar psiaudonimas, nekeliantis jokių abejonių, nurodytas kūrynyje, taip pat kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriam yra parėjusios turtinės autoriaus teisės (autoriaus teisių perėmėjai).

Bendraautoriai yra fiziniai asmenys, bendru kūrybiniu darbu sukūrę vieną neišardomą kūrynį. Tokia dalimi laikoma ta kūrinio dalis, kuria gali būti naudojamasi nepriklausomai nuo kitų kūrinio dalių. Tokią dalį nurodyti savo nuožiūra turi teisę kiekvienas benraautorius, jei kitaip nenustatyta bendraautoriu sudarytoje sutartyje. Nei vienas iš bendraautorių neturi teisės uždrausti naudoti bendrą kurinį. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs organizacinę, techninę ar materialinę pagalbą kuriant kūrinį.

Autorių ir bendraautorių teisių perėmėjai – tai įpėdiniai ir darbdaviai. Įpėdiniams pereina autorių teisė, tačiau jie įgyja tik turtines autoriaus teises ir jomis naudojasi 70 metų po jo mirties. Jie taip pat įgyja teisę saugoti autorystę ir kitas asmenines neturtines autoriaus (bendraautorių) teises. Darbdaviui, pagalkurio darbo funkcijas ar tarnybines pareigas buvo sukurtas kūrinys, išskyrus kompiuterių programas, pereina tik turtinės autorių teisės ir tik 5 metams, jei kitaip nenustatyta sutartyje, tačiau tokio kūrinio autoriumi nelaikomas fizinis asmuo ar fiziniai asmenys, sukūrę tą kūrinį.

Šias teies autorus ar atlikėjas iki mirties saugo pats. Joms saugoti autorius ta pačia tvarka, kai skiriamas testamento vydytojas, gali nurodyti asmenį, kuriam paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jei toks nurodymas nebuvo padarytas, saugoti šias teises perima įpėdiniai ir jas saugo tol kol pasibaigia autoriaus turtinių teisių galiojimo terminas. Po to, arba kai įpėdinių nėra, šių teisių apsaugą vykdo Vyriausybės įgaliota instituticja. Taigi jos saugomos neterminuotai.

Asmeninių neturtinių teisių napaisymas užtraukia sankcijas:

1. civilinę

2. baudžiamąją ir

3. administracinę atsakomybę.

Civilinė atsakomybė reiškia, kad asmuo pažeidęs autoriaus ar atlikėjo neturtines teises, privalo atlyginti moralinę žalą. Jos dydį nustato teismas. Jis privalo atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, moralinės žalos pasėkmes, neteiėtų veiksmų priežastis ir kitas, turinčias reukšmę bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas gali priimti sprendimą:

• areštuoti arba išimti iš apyvartos, pavyzdžiui, utilizuoti, perdirbti į kitas prekes ar taikyti kitas priemones;

• perduoti nukentėjusiam ar sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas neteisėtas kūrinių , kompiuterių programmų, audiovizualinių kūtrinių bei filmų ir fonogramų kopijas ir gamybos priemones ar įrangą, naudotas platinant, gaminant ar tiražuojant neteisėtas kopijas.

Teismas gali įpareigoti pažeidėją:

• nutraukti veiksmus, dėl kurių realiai pažeidžiamos asmens neturtinės teisės ir jas atkurti (padaryti taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

• atlyginti nuostolius, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;

• sumokėti kompensaciją;

• suteikti pažeistų teisių subjektams informaciją apie
kūrinių ar ar kitų objektų neteisėtų kopijų kilmę, jų gamintojų , tiekėjų (platintojų), užsakovų pavadinimus, adresus, pagamintų, gautų ar užsakytų neteisėtų kopijų kiekį.

Teismas gali uždrausti tninkui teikti kompiuterių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, pažeidžiantiems autorių teises ar gretutines teises, ir priimti sprendimą dėl atsakomybės už tokių teisių pažeidimą.

Baudžiamoji atsakomybė numatyta baudžiamojo kodekso 191 straipsnyje. Tai bauda viešaisiais darbais, arba pinigine bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu arba laisves atėmimu iki dviejų metų už svetimos literatūros, mokslo, meno ar kitokio kūrinio ar jo dalies išleidimą savo vardu ar viešą paskelbimą, o už privertimą, pasinaudojant tarnybine padėtimi ar psichologine prievarta, pripažinti kitą asmenį bendraautoriumi ar autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisės – piniginė bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų

Administracinė atsakomybė numatyta Administracinės teisės pažeidimų kodekse 214 – 10 straipsnyje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2417 žodžiai iš 8042 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.