Laikraštis aušra
3 (60%) 2 votes

Laikraštis aušra

“Aušra” (“Auszra”), pirmasis mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis lietuviškas žurnalas lotynišku šriftu. Ėjo 1883 – 1886 metais Ragainėje ir Tilžėje, buvo nelegaliai platinamas Lietuvoje. Buvo išleista 40 numerių. Tiražas apie 1000 egzempliorių. “Aušroje” savo kūrybinę veiklą pradėjo Maironis, V. Kudirka.

Mažojoje Lietuvoje tuo metu jau ėjo keletas lietuviškų laikraščių. Visi jie buvo informacinio pobūdžio, ir tautiškosios sąmonės ugdymu nesirūpino. Tik vienas Šernas savo “Lietuviškoje Ceitungoje” buvo pradėjęs spausdinti patriotiškus straipsnius – apie garbingą lietuvių praeitį ir apie sunkų dabartinį svetimųjų jungą. Šitam laikraščiui straipsnius rašė ir būsimasis “Aušros” redaktorius Dr. J. Basanavičius. Laikraštis buvo spausdinamas gotiškomis raidėmis, todėl negalėjo paplisti Didžiojoje Lietuvoje, kur liaudis nemokėjo skaityti gotiškų raidžių. Iš kitos pusės, Mažosios Lietuvos lietuviams Didžiosios Lietuvos problemos nelabai rūpėjo. Todėl laikraštis po kurio laiko nustojo eiti, o Dr. J. Basanavičius nutarė leisti atskirą laikraštį Didžiajai Lietuvai.

1882 metais J. Basanavičius bandė įkurti lietuvių mokslo draugiją, kuri leistų savo laikraštį. Tačiau tebuvo įsteigtas tik laikraštis “Aušra”. Jos sumanytojas, pirmasis redaktorius ir siela buvo J. Basanavičius. Bet kadangi jis tuo metu gyveno užsieny, daugiausia Bulgarijoje (1884 – 1905 m. ), tai laikraštį tvarkė kiti, Mikšas, dr. J. Šliūpas, o kai šį ištrėmė vokiečiai vėl Mikšas. “Aušra” iš pradžių buvo spausdinama Ragainėje,o paskui Tilžėje paties Mikšo įsteigtoje spaustuvėje.

“Aušros” programa buvo parodyti lietuviams, kas jie buvo praeity, kaip yra spaudžiami dabarty ir kokią turi susikurti sau ateitį. “Aušros” leidėjų idealas buvo, kad “Lietuva būtų tautiškai susipratusi, lietuviškai kalbanti, mananti, jaučianti ir laisvai dirbanti kultūros dirvoje”. Daug dėmesio kreipdama į praeitį “Aušra” norėjo sužadinti tautišką lietuvių savigarbą ir savo krašto meilę. Taip pat ji kėlė savo kalbos meilę, rodė, kad ji ne tik ne menkesnė už kitas kalbas, bet daug kuo net panašesnė. Kalbėdama apie dabarties laikus “Aušra” kėlė lietuviams ir jų kalbai daromas skriaudas mokyklose ir administracijos įstaigose, peikė lenkinimą per bažnyčias, paliesdavo taip pat visuomeninius ir ekonominius lietuvių reikalus, įdėdavo liaudžiai skiriamų mokslo žinių apie žemės ūkį, sveikatos reikalus ir t.t.

“Aušra” neturėjo aiškios ateities programos, politinių klausimų nesvarstė; ji tenkinosi tik stiprindama lietuvius tautiškai ir kultūriškai. Didžiausias jos tikslas buvo taip išauklėti lietuvius, kad galėtų laisvai dirbti, gautų spaudos laisvę, kad lietuvių kalba būtų įsileista į mokyklas, į valdžios įstaigas ir kad ji nebūtų išstumiama iš bažnyčios. “Aušros” meto lietuviškasis sąjūdis daugiau rūpinosi švietimu ir kultūros sritimi, o politinių klausimų mažiau telietė. Apskritai ji stengėsi nepulti labai nei rusų valdžios, nei sulenkėjusių kunigų nei dvarininkų, tikėdamasi, kad lengviau pasieks savo teisėtus reikalavimus, jei visų tų pajėgų nenustatys prieš save. Bet tuo būdu “Aušra” nepalenkė į savo pusę nei vienų, nei kitų: rusai tiek į ją, tiek į visą slaptąją spaudą žiūrėjo, kaip vokiečių darbą prieš rusus, o sulenkėjusi bajorija, svajodama apie kultūrinę lenkų hegemoniją Lietuvoje, visą lietuvių sąjūdį laikė nusikaltimu “broliškų” tautų vienybei.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 575 žodžiai iš 973 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.