Laikraštis varpas ir jo politinės idėjos
5 (100%) 1 vote

Laikraštis varpas ir jo politinės idėjos

TURINYS:

1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………..3psl;

2. LIETUVIŲ TAUTINIS ATGIMIMAS…………………………………………….4psl;

3. PIRMIEJI LAIKRAŠČIAI LIETUVOJE…………………………………………5psl;

4. LAIKRAŠTIS ATEINA Į LIETUVĄ………………………………………………5psl;

5. AUŠRAI PASIRODŽIUS……………………………………………………………6psl;

6. LAIKRAŠTIS “VARPAS”………………………………………………………….7psl;

7. VARPO IR AUŠROS SKIRTUMAI………………………………………………………………..8psl;

8. VARPININKAI………………………………………………………………………………………………9psl;

9. VARPO PROGRAMA IR SIEKIAI………………………………………………10psl;

10. IŠVADA………………………………………………………………….………….12psl;

11. NAUDOTA LITERATŪRA………………………………………………………………………….13psl;

12. IŠNAŠOS……………………………………………………………………………………………………..14psl.

ĮVADAS

XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje vyko spartus tautinės sąmonės brendimas ir moderniosios tautos formavimasis. Plačiai plito nelegalios spaudos leidiniai: laikraštis „Varpas“, lietuviškos knygos, maldaknygės, spausdintos Tilžėje ir platintos knygnešių.

Varpas“ – vienas iš spaudos draudimo metais ilgiausiai (1889-1905m.) ėjęs literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis.Savo darbe aš bandysiu kiek plačiau pakalbėti apie lietuvių tautinį bei kultūrinį atgimimą, apžvelgti XIX a. problematiką, apie pirmuosius laikraščius Lietuvoje,

laikraštį Varpą ir jo siekius.

„Aušrai“ sustojus, buvo jaučiamas lietuviško laikraščio trūkumas. Varšuvos lietuvių draugijoje „Lietuva“ buvo svarstoma, ar „Aušrą“ atgaivinti, ar leisti naują laikraštį. Naujo laikraščio iniciatoriai buvo draugijos nariai V.Kudirka, J.Gaidamavičius, J.Adomaitis-Šernas ir kiti. Kurį laiką J.Gaidamavičius buvo laikraščio redaktoriumi, pirmajam „Varpo“ numeriui parašė įžanginį straipsnį „Naujas laikraštis“

. „Varpe“ iš viso bendradarbiavo apie 150 pasaulietiškų inteligentų. „Varpas“ buvo tarytum, „Aušros“ aukštesnės pakopos tęsinys. „Aušros“ pradėtieji kelti principai – tautos savarankiškumo, demokratizmo, piliečių laisvių – dar nebuvo joje įgavę aiškių, visiems suprantamų formų. „Varpas“ tuos principus išplėtė, išryškino ir svarbiausia, atrėmė į konkrečius, gyvenimiškus pagrindus, susiedamas tautinės kultūros klausimus su ekonominiais reikalais. „Varpas“ stojo į griežtą opoziciją rusų politikai Lietuvoje, drąsiai kėlė valdžios daromas lietuviams skriaudas, smerkė priespaudos ir rusinimo politiką.

LIETUVIŲ TAUTINIS ATGIMIMAS

Pirmiausia reikėtu apžvelgti XIX a. Lietuvos veidą, nes tik išsiaiškinus priežastis, mes galime kalbėti ir apie V.Kudirkos kūdikį Varpą. Taigi, “XIX a. pradžioje sulenkėjusi Lietuvos bajorija lietuvių tautiniu atgimimu nesidomėjo. Tik Žemaitijoje, kur buvo daug lietuviškai kalbančių bajorų, kai kurie bandė žemaitiškai rašyti ir rinkti tautosaką. Žemaičių tautiškojo ir kultūrinio sąjūdžio centras buvo vyskupo J.Giedraičio rezidencija Alsėdžiai. Vyskupas 1816 metais lietuviškai išleido Šventojo Rašto vertimą, jo raginami kunigai prie bažnyčių steigė mokyklas. D.Poška ėmėsi rašyti žemaitišką žodyną, S.Stanevičius – lietuviškų dainų rinkinį. Bajorai ir kunigai pradėjo spausdinti naujas maldaknyges, giesmynus, elementorius. D.Poška savo Baublyje įsteigė senienų muziejų ir bandė rašyti Lietuvos istoriją. Tačiau šie inteligentai buvo senosios karalystės patriotai, todėl po 1831 metų sukilimo tas judėjimas išnyko.

Antrasis kultūrinis lietuvių tautos pakilimas savo idėjomis labai skyrėsi nuo 1831 ir 1863 metų Lietuvoje vykusių sukilimų. Šį tautinį sąjūdį išjudino vyskupas M.Valančius, kurio nurodymu jo valdomoje vyskupijoje buvo pristeigta daug lietuviškų liaudies mokyklų. 1864 metais rusų carinė valdžia Muravjovo-Koriko įsakymu lietuviškas parapines mokyklas uždarė. Tuomet vyskupo M.Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokė patys tėvai arba daraktoriai. Tokios mokyklos veikė visą spaudos draudimo laikotarpį – apie 40 metų.

Kai 1865 metais buvo uždrausti raštai lotyniškomis raidėmis, lietuviškos knygos spausdinamos Prūsijoje ir slapta gabenamos į Lietuvą. Mažojoje Lietuvoje lietuviškų knygų spausdinimą ir jų platinimą Didžiojoje Lietuvoje, raginami ir padedami vyskupo M.Valančiaus, pradėjo dvasininkai.

Pasauliečiai inteligentai į lietuviškos spaudos leidybą įsitraukė po 20 metų, 1883 metais J.Basanavičiui įsteigus Aušrą. Šis laikraštis neturėjo aiškios ateities programos, politinių klausimų nelietė, bet stengėsi šviesti lietuvius tautiškai ir kultūriškai. Kuomet Aušrą pradėjo redaguoti laisvamanis J.Šliūpas, laikraštyje pasirodė rašiniai, nukreipti prieš krikščionybę ir Katalikų Bažnyčią. Praktiškai to meto laisvamaniai norėjo nukirsti tą krikščioniškąją spaudos platinimo šaką, ant kurios
sėdėjo, todėl katalikiškoji visuomenė nuo jų nusigręžė, ir laikraštis 1886 metais dėl materialinių sunkumų nustojo eiti.

1889 metais dr. V.Kudirka pradėjo leisti mėnraštį Varpas. Aplink jį susibūrė įvairių pažiūrų lietuviškos orientacijos inteligentai: liberalai, socialistai ir katalikai. Jame atsispindėjo visi lietuvių visuomenės sluoksniai ir jų reikalai – gerosios ir blogosios pusės. Varpo idėjinis principas buvo toks: lietuviai turi pasitikėti tiktai savo jėgomis ir dirbti, nelaukdami jokių politinių permainų. Laikraštis ėjo iki 1905 metų.”1

Rusų valdžia įsitikino, kad tokiais draudimais ji nieko nepasiekė – lietuvių nesurusino, tik padarė juos aršiais priešininkais. Todėl 1904 m. gegužės 7 d. caras savo dekretu paskelbė lietuviškai spaudai laisvę. Tačiau kova už spaudos laisvę jau buvo išjudinusi visą tautą ir ją parengusi kitiems – jau politiniams žingsniams dėl socialinių sąlygų pagerinimo ir dėl valstybinio apsisprendimo.

PIRMIEJI LAIKRAŠČIAI LIETUVOJE

Lietuvoje pirmieji laikraščiai kaip ir kaimyninėse Pabaltijo šalyse, dėl daugelio istorinių ir politinių priežasčių pasirodė gerokai vėliau, nei Vakarų Europoje. Lietuvoje ypač susivėlino originalios nacionalinės periodikos atsiradimas, nors pirmosios spaustuvės LDK atsirado beveik tuo pat metu, kaip ir pas artimiausius mūsų kaimynus.

“1503 m. buvo įkurta pirmoji spaustuvė Krokuvoje, o 1513 m. čia išleista pirmoji lenkiška knyga. 1522 m. P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Vilniuje, bet lietuviškų knygų jo įmonė nespausdino. O 1523 m. Karaliaučiuje pradėjusi darbą H. Veinreicho spaustuvė 1545 m. išleido pirmąją knygą prūsų kalba, o 1547 m. – pirmąją lietuvišką knygą. Poligrafinė technika palaipsniui plito į rytus ir šiaurę (1552 m. – pirmoji spaustuvė Maskvoje, 1588 m. – Rygoje, 1631 m. – Tartu, 1635 m. – Taline). Mūsų kaimyniniuose kraštuose anksti pasirodė pirmieji laikraščiai, leidžiami vokiečių kalba; Latvijoje – 1681 m., Estijoje – 1689 m. “2

LAIKRAŠTIS ATEINA Į LIETUVĄ

“Pirmasis laikraštis Lietuvoje buvo „Kurier Litewski” (1760-1763), leidžiamas su trimis priedais. Šių priedų pagrindu vėliau ėjo „Gazety Wilenskie” (1764-1793). Laikraščio leidimas nutrūko po antrojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalinimo. T. Kosciuškos sukilėlių vadovybė 1794 m. leido laikraštį „Gazeta. Nacodowa Wilenska”, šio sukilimo metu pasirodė ir pirmieji atsišaukimai lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje.

1796 m. atgaivintas „Kurier Litewski” iki 1797 m. ėjo Gardine, po to – Vilniuje (1797-1833) su nedidele pertrauka, kai 1804-1805 m. buvo leidžiama „Gazeta Litewska”. 1834-1840 m. „Kurier Litewski” lygiagrečiai leistas ir rusų kalba, pavadinimu „Litovskij vestnik” su atskiru rusišku priedu. XIX a. pirmoje pusėje Lietuvoje, pradedant „Tygodnik Wiienski” (1804) ir „Dziennik Wilenski” (1805-1806), ėjo gausi ir įvairi lenkų spauda. 1802 m. Vilniuje išėjo pirmasis laikraštis prancūzų, 1810 m.- vokiečių, 1841 m. – žydų kalba. XIX a. įvairiu laiku buvo pradėta leisti apie keliasdešimt įvairaus pobūdžio oficialių ir privačių rusiškų laikraščių bei žurnalų.

Pirmieji periodiniai leidiniai lietuvių kalba pasirodė XIX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje Mažojoje Lietuvoje, už dabartinės Lietuvos teritorijos ribų. Mūsų artimiausi kaimynai tai padarė kur kas anksčiau, o be to, savose žemėse (Estijoje 1766 m., Latvijoje – 1768 m.).

Pačiu pirmuoju lietuvišku periodiniu leidiniu formaliai laikomas (iki šiol dar nesurastas ir žinomas tik pagal aprašus) žurnalo pobūdžio spaudinys „Nusidavimas Dievo karalystėje”, leistas Tilžėje (1823-1825) ir jo tęsinys – Karaliaučiuje 1832-1921 m.”3

AUŠRAI PASIRODŽIUS

Naujas etapas lietuvių nacionalinio judėjimo ir periodinės spaudos istorijoje prasidėjo su „Aušros” (1883-1886) pasirodymu. “Tai buvo pirmasis profesionalus mėnesinis visuomeninis politinis ir literatūrinis žurnalas lotyniškomis raidėmis, leidžiamas Rytų Prūsijoje (Ragainėje ir Tilžėje), tačiau jau ištisai skirtas caro valdomos Lietuvos dalies skaitytojams ir tiems Rusijos miestams, kur gyveno lietuviai inteligentai. Leidinyje bendradarbiavo daugiau kaip 70 autorių, jo tiražas pasiekdavo 1 tūkst. egzempliorių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1301 žodžiai iš 4267 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.