Laimė
5 (100%) 1 vote

Laimė



„Mano sieloj rimta ir iškilminga rašant man laimės žodį.

Rodos daugybė vaikučių garbanotom galvutėm, mėlynakių apspinta mane ir verksmingais žvilgsniais bei riedančiom ašarėlėm prašo manęs: „Duok mums laimės, mes taip alkstam!“

O už jų pasirodo kiti veidai, suvyte ir išvagoti, ir jų drumstas ir atbukęs žvilgsnis tarsi sako: „ Nekalbek apie tai, laimės visai nėra!“

Bet juos vėl nustumia malonūs, meile spinduliuoją vaikučių veidai, o jų viltingos akutės sakyte sako: „Kalbėk, kalbėk apie laimę!“ Sakyk. Ką turim daryti, kad liūdnais laikais jos turėtume ir susikurtumėm!””

TEISĖ BŪTI LAIMINGU

Rodos, nereikėtų nė kalbėti apie laimės reikalingumą. O vis dėlto yra kitaip. Teisė būti laimingu mūsų laikais niekinama ir žudoma. Tikrosios laimės reikšmės nebematoma, nors laimės trokštama labai karštai, jos siekiama pašėlusiai. Vieniems Laimė – saldus gyvenimo paskaninimas, retas kąsnis , gavus godžiai nuryjamas, arba brangus vynas. Kurį tik turtingieji gali gerti, ar pagaliau iškilniųjų gyvenimo papuošalas. Kiti su panieka kalba apie laimę. Tai esą saldainiai panelėms i vaikinams. Jie pridengia savo veidą pasaulio liūdesio skraiste ir tatiasi esą dvasios didžiūnai ar daug patyrę žmonės. Yra ir kuklių žmonių, kurie kiekviename laimės lašelyje mato pasislėpusį tikėjimo ir pamaldumo priešą. Bet daug daugiau yra tų, kurie tikėjimo ir pamaldumo nepakenčia, nes tame mato laimės slopinimą.

O vis dėl to laimė yra gyvenimo reiškinys, gyvenimo jėga ir gyvenimo vertė. Kiekvienas žmogus trokšta laimės ir turi teisę būti laimingu. Laimė yra reikalinga kūno ir sielos sveikatai, kūno ir dvasios gyvybei bei tikejimui.

Laimė žmogui yra kaip saulės šviesa augalui. Tai nėra vien poetiškas pasakymas. Juk regime, kaip laimė gyvina, o liūdesys marina. Jau vaiką rūpestis slegia, o linksmumas, laimė jį nušviečia ir atgaivina. Sergant, negaluojant linksmumas, laimė stebūklus daro. Išmintingi gydytojaitai žino ir brangina šiuos sielos vaistus.

Anglų gydytojas Veberis (Weber) mokymąsi džiaugtis vadina svarbiausiu sveikojo gyvenimo reiškiniu. O laimę ir džiaugsmą laimėti ir išlaikyti esą galima tik turint griežtą pareigos jausmą ir pažabojus aistras. Daugiausia tam padedanti valia. Sielos būsenos įtaką kūnui jis aiškina taip: laimė ir viltis skatina kvėpavimą, gausiau plukdo kraują į smegenis ir tuo būdu geriau maitina nervų ląsteles. Dvasinė sloga susilpnina kvėpavimą ir širdies veiklą, turkdo kraujui plaukti į smegenis ir sukelia kūno veiklos sutrikimus. Taip laimė veikia kūną ir dvasią: išplečia krūtinę, palengvina širdies darbą, lygiai kaip kvėpavimas tyrame kalnų ore, ir taip pagyvina visą dvasios gyvenimą. Tada žmogus nepažįsta ligų, o jei ir tenka susirgti, ligą lengvai nugali.

Laimė – tai tyras oras kūno ir dvasios gyvybei. K. Kolumbą ir jo nusiminusią įgulą iš visiškos nevilties ir begalinio nuovargio staiga atgaivino sasafraso laurų kvapas, kurį atnešė vėjas iš sausumos. Taip daznai atgaivina ir sugyvina laimės kvapas. Tikroji laimė, kuri teka iš skaidraus šaltinio, yra gyvybės gaivintoja, neįkainojama auklėjimo jėga, stipri darbo pdėjėja ir svarbus visuomeninis veiksnys. Bet tik tikrasis dvasios, o ne juslių dziaugsmas.

Kartais laimė žmogui suteikia dvigubai jėgų, kilnina jo norus ir veikimą, daro jį tvirtą ir drąsų. Laimė dažnai paskatina ryžtis dideliems sumanymams ir kilniems darbams. Ji padeda lengvai nugalėti sunkumus ir kliūtis. Ji kilnina, ragina siekti gėrio, grožio ir tiesos, sulaiko nuo žemo gyvuliško gyvenimo ir žadina tyrus palinkimus. Ji teikia malonumo. Ji artina zmones, skatina juos draugautiir audžia draugiškumo ryšius.

Laimė išliko ir maitina šviesiąsias pažiūras ir gena tamsiąsias. Jau tai yra didelis nuopelnas. Teisingai sako Emersonas, kad šviesių pažiūrų žmonės pajėgūs ir darbingi, o tamsiosios pažiūros griauna veiklių jėgų sandermę.

Be laimės negali gyveni nė vienas žmogus. Be laimės negali gyventi ir krikščionis. Net tas, kuris eina tobulybės keliu. Linksmų, laimingų ir malonių žmonių daug daugiau tarp tikinčiųjų nei tarp netikinčiųjų. Daug laimingų žmonių randamę tarp šventųjų. Daug skaidriau tviska laimė tikinčiųjų rašytojų , poetų, menininkų kūriniuose nei tų, kurie laikomi naujojo meno ir naujosios literatūros atstovai. Naujojoj literatūros istorijoj regim daugybę laimės priešų ir tamsiųjų pažiūrų skleidėjų .

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 764 žodžiai iš 2271 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.