Laimė ir draugystė pagal aristotelį
5 (100%) 1 vote

Laimė ir draugystė pagal aristotelį

Draugystė. Pasak Aristotelio, draugystė yra dorybė, ir ją laiko pačiu reikalingiausiu dalyku gyvenime. Draugystė yra reikalinga ir turtingiems, ir vargstantiesiems. Ji suburia visuomenę, miesto bendruomenę. Anot Aristotelio „didžiausias teisingumas yra draugiškumas“. Ji yra ne tik reikalinga, bet ir kilni. Aristotelis draugystę skirsto į tris rūšis: 1. tai draugaujantieji, kurie vienas kitam linki pagal mylėjimo motyvą; 2. tie, kurie vienas kitą myli dėl naudos, myli ne pačius draugus, o draugauja su jais dėl to, ką vienas iš kito gali gauti gero; 3. tie, kurie yra draugai dėl malonumo, kurie būdami draugijoje jaučia ir teikia vienas kitam malonumą.

Kai draugystės pagrindas yra nauda, ir žmonės myli tik dėl naudos arba, kai siekia malonumo, vadinasi, draugaujama ne dėl pačio žmogaus, o tik dėl teikiamo naudos ar malonumo. Tokią draugystę Aristotelis vadina atsitiktine, nes draugas yra vertinamas ne už tai, koks jis yra, o už tai, kad tas draugas teikia naudą arba malonumą. Tokios draugystės yra labai nepastovios, jos lengvai išyra, jeigu draugai pasikeičia, arba jei jie pasidaro nenaudingi ar nebesuteikia norimo malonumo. Kai dingsta draugystės pagrindas, nutrūksta ir draugystė, nes ji buvo užmegzta tik dėl teikiamos naudos ar malonumo. Tokio tipo draugystė, anot Aristotelio, būna užmezgama senatvėje, nes tokio amžiaus žmonės siekia daugiau naudos, nei malonumo. Tokia draugystė vyrauja ir tarp jaunų žmonių, jei jie siekia naudos. Dažniausiai tokie žmonės nelabai sugyvena tarpusavyje. Kartais jie būna nemalonūs vieni kitiems. Jeigu draugystėje nenusimato naudos, jauni žmonės net nejaučia poreikio draugauti. Tokie žmonės nebendrauja su jais ir būna malonūs tiek, kol jie teikia naudos. Svetingumas yra viena iš savybių , priklausančių tokio tipo draugystei. Anot Aristotelio, jaunų žmonių draugystės pagrindas yra malonumas, nes jaunuoliai gyvena aistromis, labiau siekia malonumo ir to, kas juos tą akimirką jaudina. Aristotelis teigia, kad bėgant metams malonumai keičiasi, mat jaunuoliai begalo greitai susidraugauja, ir taip pat greitai išsiskiria. Bėgant metams, pradeda keistis malonumai, taigi keičiasi ir draugystė. Jaunuoliai yra linkę į kūnišką meilę, kuri dažniausiai susideda iš aistrų ir malonumų siekimo. Taigi jaunimas greitai įsimyli, taip pat greitai ir nustoja mylėti. Filosofas prideda, kad jie dažnai nustoja mylėti net tą pačią dieną. Jaunuoliai ištisas dienas norėtų būti drauge ir kartu gyventi, nes taip jie gauna tai, ko jiems reikia iš draugystės.

Aristotelio teigimu dorų ir savo dorybėmis panašių žmonių draugystė būna tobula, nes jie visada vienas kitam linki tik gero, „nes yra lygiai geri, ir geri iš esmės“. Aristotelis teigia, kad „tie, kurie linki draugams gero dėl pačių draugų, yra geriausi draugai.“ Tokie draugai yra geriausi, nes jie myli vienas kito būdą. Taigi jų draugystė tęsiasi iki tol, kol jie yra dorovingi, o dorybė išlieka labai ilgai. „Kiekvienas iš draugų yra geras savaime ir geras draugui“, nes dorovingieji yra apskritai geri, ir vienas kitam naudingi, taip pat ir malonūs. Aristotelis teigia, kad kiekvienam žmogui jo paties poelgiai. Tokia draugystė dažniausiai būna pastovi, nes joje yra visa, kas draugystei reikalinga. Kiekviena draugystė turi savo tikslą – arba gėrį, arba malonumą, arba abu dalykus pačius savaime, arba dėl draugo. Anot Aristotelio, tokie dalykai yra labiausiai verti mylėti, todėl tokių žmonių draugystė yra geriausia ir kilniausia. Tokio tipo draugysčių pasitaiko gana retai, nes tokių žmonių yra nedaug. Aristotelis paaiškina, kad tokiai draugystei reikia ilgesnio laiko ir įpratimo. Filosofas aiškina, kad žmonės vienas kitą pripažina draugais, kai vienas kitam parodo, jog yra verti draugystės ir pasitikėjimo. Susidraugauti galima labai greitai, bet pati daugystė įsižiebia negreitai. „Šita draugystė yra tobula ir trukmės, ir kitais atžvilgiais“ – teigia Aristotelis. Kiekvienas žmogus gauna lygiai tiek pat arba panašiai, kiek jis pats duoda kitam. Taip ir turi būti tarp gerų draugų.

Aristotelis teigia, kad draugystė dėl malonumų taip pat yra panaši į tobulą draugystę, pagrįsdamas, kad ir dori žmonės būna vieni kitiems malonūs. Beveik tas pats būna ir draugystėje dėl naudos, nes dori žmonės būna naudingi ir kitiems. Šitokių žmonių draugystė tęsiasi gana ilgai, jei jie viena i kito gauna atpildą. Šiek tiek kitaip būna tarp įsimylėjusio ir mylimojo, nes jie išgyvena ne tą patį malonumą: „Vienas džiaugiasi regėdamas mylimąjį, o kitas tuo, kad jam patarnauja įsimylėjėlis.“ Labai dažnai tokia draugystė išyra senatvėje, nes vienas iš jų jau nebesidžiaugia reginiu, o kitam jis nebeteikia įprastų patarnavimų. Žinoma, daugelis ir toliau išsaugo draugystę, nes jie jau būna pripratę vienas prie kito ir pamilę vienas kito būdą. Jeigu meilėje apsikeičiama tik tuo, kas naudinga, draugystė tęsiasi neilgai, nes ji būna netvirta. Draugai siekiantys tik naudos, greitai išsiskiria, kai nebelieka naudos, nes jie buvo draugai ne vienas kitam, o tik dėl teikiamo naudos.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 846 žodžiai iš 2603 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.