Laimė1
5 (100%) 1 vote

Laimė1

11

Kas yra laimė? Laimė – žodis, kurį žinome visi. Daug profesionalų bando padėti tiems nelaimėliams, kuriems jos trūksta. Politikai juos guodžia žadėdami šviesų rytojų, verslininkai šelpia, reklamos specialistai bando paaiškinti, jog tik jų sukurta dieta, tik jų išrasti sporto pratimai ar siūlomas naujas pirkinys atneš laimę. Vėliau, žinoma, paaiškėja, kad valdžios pažadai jais ir liko, labdara greitai baigėsi, o be trokštamų pirkinių irgi buvo galima išgyventi. O tada galima pradėti naujas laimės paieškas.

Dažniausiai laimingu gyvenimu laikoma malonių įvykių seka. Sveikas ir turtingas turi daugiau galimybių būti laimingas nei vargšas ir ligotas. Antra vertus, ne kiekvienas pasinaudoja galimybe džiaugtis.

Seniai aišku, kad pradedame priekabiai galvoti apie laimę tada, kai pasijuntame esą nelimingi. Nesirūpiname laime, o ieškome būdų, kaip išvengti nelaimės. Laimės pojūtis, suprantamas tik kaip būdas nelaimei nugalėti, nublanksta, o giliai likęs nelaimės jausmas, jos baimė ir toliau kelia nuolatinę įtampą ir nerimą.

Vienas žymiausių mūsų amžiaus psichologų V. Frankl atskleidė labai įdomų paradoksą: nėra prasmės siekti laimės. Maža to, veržtis į ją negalima, nes įtampa, kuri atsiranda vejantis “žydrąją paukštę”, verčia ją išsprūsti ir vis tolti už horizonto. Žodžiu, normalaus laimės jausmo jokiu būdu negalima suprasti kaip užsibrėžto tikslo. Jis atsiras savaime, jei tik suteiksime jam galimybę atsirasit.

Dažnai laimė siejama su nuo žmogaus nepriklausančiomis aplinkybėmis. Tačiau aplinkybės egzistuoja nepriklausomai nuo to, patinka mums tai ar ne. Labiausiai laimės jausmas priklauso nuo pasaulio suvokimo. Jei nejaučiame laimės, priežastys gali būti santykiai su tikrove. Mes paprastai elgiamės priešingai – kaltiname visus ir viską aplinkui. Laimė visada gali būti su mumis, jei tik sugebėsime leisti jai pasireikšti, prasiskverbti pro kasdienę rutiną, didelius ir mažus rūpesčius.

Kaip susikuria laimės jausmas? Naujausių tyrimų duomenimis, žmogaus jausmai yra ne kas kita, kaip naujų pojūčių vertinimas, remiantis sukaupta patirtimi. Naujų pojūčių įvertinimas vyksta limbiniuose smegenų centruose. Po to didieji pusrutuliai atsiunčia anksčiau sukauptą informaciją. Iš sugretinimo atsiranda nauji vertinimai – emocijos.

Poreikių patenkinimas yra pagrindinė laimingo gyvenimo, nepatenkinimas – nelaimingo gyvenimo sąlyga. Poreikių patenkinimas, ir jų nepatenkinimas sukelia atitinkamus jausmus, išgyvenimus. Poreikių patenkinimas susijęs su teigiamomis emocijomis, nepatenkinimas – su neigiamomis. Teigiamos emocijos, ypač pasitenkinimo gyvenimu emocijos, yra pagrindinis laimės komponentas. Kadangi kiekvienas žmogus turi įvairių poreikių, jų tenkinimas sukelia įvairaus laipsnio ir pobūdžio pasitenkinimą.

Realiai visiška laimė nepasiekiama. Realiajame gyvenime jaustis visiškai laimingu neįmanoma. Taip yra dėl to, kad niekada negali būti patenkinami visi žmogaus poreikiai, visi norai ir geismai. Būdami patenkinti dėl vienų dalykų žmonės paprastai jaučiasi nepatenkinti dėl kitų, teigiamus išgyvenimus neišvengiamai lydi neigiami. Jaustis visiškai laimingu neįmanoma dar ir dėl to, kad žmogus psichologiškai negali be partraukos vien mėgautis.

Apie laimę, kaip visapusišką ir pastovų pasitenkinimą gyvenimu, galime kalbėti tik kaip apie idealą. Kaip ir kiti idealai, laimė yra ne kas kita, kaip iš vienų teigiamybių kuriamas idealus modelis, funkcionuojantis visuomeninėje sąmonėje, dvasinės kultūros formose. Kiekvienas žmogus susikuria savo laimės idealą, į kurį, sąmoningai ar ne, gyvenime orientuojasi.

Relioji laimė yra nepaprastai individuali, intymi, tiksliai neapibrėžiama išgyvenimų visuma.

Žmogus yra realiai laimingas, jeigu jo gyvenime teigiami įvykiai, išgyvenimai ir mintys viršija neigiamąsias ir jis, šitai įsisavindamas, yra iš esmės patenkintas savo gyvenimu.

Lamės grėsmė: per vieną dieną žmogus gali sukurti savo gyvenimo pragarą

Žmogus sunkiausiai prisitaiko prie laimės ir sekmės. Pensininkas sutaupo kelis šimtus dolerių, bet vietoj to, kad nusipirktų kailinius ir nors pusdienį pabūtų laimingas, skolina juos sukčiams ir keikia save bei valdžią kelerius metus. 95 proc. jaunavedžių tvirtina, kad vestuvės – gražiausia diena jų gyvenime, kad tuokiasi iš meilės. Tačiau pusė jų apkartina savo ir vaikų gyvenimą barniais ir skyrybomis.

Kovą su laimę atspindi ir menas. Pakanka prisiminti mokyklinį lietuvių ir pasaulio literatūros kursą. Tragedijos, nusikaltimai, prievarta ir pavojai – mėgstamiausi rašytojų siužetai. Kad dar labiau išryškėtų nesėkmės, jie kartas užsimena apie laimę.

Abejojantys vyraujančiu polinkiu nelaimei gali apklausti artimuosius ir gimines. Vargu ar nors keli jų įžūliai ims tvirtinti esą laimingi. Geras tonas reikalauja skųstis bent blogu oru. Taigi žmogus nenori būti laimingas arba to nesiekia. Nepaisydami šios akivaizdžios tiesos, psichologai ir šiaip mėgėjai rūpintis kitais vis dar siūlo patarimus: kaip įsigyti draugų, kaip ištekėti, kaip tapti turtingam ir pan. Bet kas ištiktų visus, jei jų patarimais žmonės pasinaudotų? Tuo atveju katastrofa neišvengiama. Sveikai ir laimingai gyvenantys sužlugdytų ir taip skurstančius vaistininkus. Pasirūpinus invalidais, sunyktų
socialiniai darbuotojai. Patenkinti savimi ir kitais, įstatymų besilaikantys žmonės atimtų duonos kasnį iš teisėjų, policininkų ir prokurorų.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 851 žodžiai iš 1601 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.