Laimingos šeimos samprata
5 (100%) 1 vote

Laimingos šeimos samprata

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………..3

1. MEILĖS, SANTUOKOS IR ŠEIMOS SĄVOKOS……………………………………………..4

1.1. Šeima kaip bendrija……………………………………………………………………………………5

2. SEPTYNIOS TAISYKLĖS SĄLYGOJANČIOS SANTUOKOS SĖKMĘ………….. ..6

3. DARNA ŠEIMOJE………………………………………………………………………………………….8

3.1. Dvi asmenybės sukuria darną………………………………………………………………………8

3.2. Asmeninės ribos………………………………………………………………………………………..9

3.3. Pakantumas skirtumams……………………………………………………………………………..9

4. HARMONINGI ŠEIMYNINIAI DERINIAI …………………………………………………….11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………13

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI……………………………………………………………………………………14

PRIEDAI

ĮVADAS

Apie moters ir vyro meilę vieni sako, kad tai žmogaus branda, susikondensavusi į riešuto dydį. Kiti meilę vadina labiausiai biologiškais dviejų žmonių santykiais. Tikriausiai teisūs ir vieni, ir kiti, nes meilėje, kaip niekur kitur, įgyjame galimybę išreikšti visą savo žmogiškumą. Meilės ryšys atskleidžia ne vien asmens, bet ir kitos pusės poreikius, o procesas yra lygiavertis su gyvenimiškos išminties pasiekimu.

Laiminga meilė turi magnetizmo – mylinčius nuolatos traukia vieną prie kito. Dėl to jie ir apsigyvena drauge, sukuria šeimą. Meilė ir šeima – evoliucinis gamtos įstatymas ir vyrams, ir moterims. Dvidešimtas amžius panaikino kliūtis, trukdančias mylintiesiems sukurti šeimą – tėvų diktatą, religinę ir nacionalinę nesantaiką.

Levas Tolstojus yra pasakęs, kad “visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga – nelaiminga savaip”. Tačiau dabar visus šeimyninių problemų šaltinius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: egoizmas, nepakantumas, neištikimybė ir “žalingi įpročiai”. O laimės variantų gali būti tiek, kiek gali būti besituokiančių žmonių likimų kombinacijų.

1. MEILĖS, SANTUOKOS IR ŠEIMOS SĄVOKOS

Meile paprastai laikome taurų asmenybės jausmą, kuris yra prigimties duotų ir kultūros sukurtų žmogiškųjų savybių vientisumo išraiška. Meilė yra fizinio, dvasinio ir dorovinio prado vienovė. Meilė didžiausia dalimi yra bičiulystė. Kai tarp žmonių įsigali tvirta ir gili bičiulystė, jie vienas prie kito veržiasi laisva valia. Į tokios bičiulystės sąvoką įeina draugiški santykiai, abipusis atvirumas, asmenybės gerbimas, pasaulėžiūrų atitikimas, tarpusavio užuojauta, rūpinimasis, pakantumas. Svarbus bičiulystės požymis visuomenėje – abiejų partnerių stengimasis tobulinti savo asmenybę. Jei visame kame, taip pat lytiniuose ryšiuose, rūpinimasis partnerio gerove, vidinio poveikio verčiami dalinasi su juo gyvenimo rūpesčiais ir džiaugsmais, stengiamasi įveikti savo nerangumą jo labui, tada atsiranda pasitenkinimas savimi ir galima apibrėžti: tai tikra meilė.

Meilė yra mano vienybės su kitu suvokimas. Tai žinojimas, kad aš nesu izoliuotas sau, bet įgaunu savo esmę, prasmę tik atsisakydamas savęs kaip savęs sau pačiam, ir tik suvokdamas tai, kad aš esu vieningas su kitu asmeniu, ir kad tas asmuo yra vieningas su manim.

Pirmasis meilės momentas yra tas, kad aš nenoriu būti savarankišku asmeniu pačiam sau, ir jeigu aš būčiau tokiu, aš suvokčiau savo nepakankamumą ir nepilnumą. Antrasis meilės momentas yra tas, kad aš įgauna save kitame asmenyje, kad aš įgaunu per jį savo reikšmę, o šis, savo ruožtu, įgauna savąją per mane.

Šeima, kaip tiesioginė dvasios substancija, yra apibūdinama per jausmų vienybę – meilę. Todėl šeimoje asmuo jaučia savo individualumą šioje vienybėje. Asmuo supranta savo esmę, jausdamasis šioje vienybėje ne kaip asmuo pats sau, o kaip šios vienybės dalis.

Šeimą sudaro šie trys aspektai:

1) santuoka;

2) šeimos nuosavybė ir turtas, bei rūpinimasis jais;

3) vaikų auklėjimas bei šeimos iširimas.

Santuoką sudaro du momentai:

1) gamtinis gyvybingumas

2) vidinė ir kartu išorinė lyčių vienybė, kuri transformuojasi į dvasinę vienybę, į sąmoningą meilę.

Santuokoje vyrui tenka valstybės veikėjo, mokslininko vieta, t.y. jo gyvenimas yra skirtas kovai bei darbu. Moteriai atitenka ramios stebėtojos bei jausmų vaidmuo santuokoje. Vyras yra aktyvus, moteris – pasyvus pradas santuokoje.

1.1. Šeima kaip bendrija.

Vienas iš skaitinių sutuoktuvių liturgijoje kalba apie „žemės druską“. Jeigu įsigilinsime į šeimos sąvoką, tai aiškiai pamatysime, jog tos mažutės ir pirmosios žemėje tėvynės – šeimos ‚druska“ yra ryšys tarp vyro ir žmonos, pašventintas sakramentu. Kai „druska“ išgaruoja, šeima subyra.

Kalbėdami apiešimos ryšio
tvirtumą, tuo pačiu kalbame apie šeimyninę laimę. Svarūs yra teisingas vaikų auklėjimas, geri kontaktai su uošviais, buities organizavimas, bet žemės druska yra ryšys tarp sutuoktinių. Taigi klausimas, nuo ko priklauso santuokinė laimė, yra esminis. Atsakyti galima aiškiai ir konkrečiai: šeimos laimė priklauso nuo meilės tarp vyro ir žmonos.

Jungtuvės – tai akimirka, kada už pasirinktą asmenį prisiimame atsakomybę visiems laikams. Pats jungtuvių, kaip apsisprendimo „ant visada“, suvokimas turi didelę reikšmę santuokos sėkmei. Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad laimingos šeimos galvoja, jog šeima yra pastovus ryšys visam gyvenimui. Nuo jungtuvių dienos sutuoktiniai tapo bendrija, kurioje nėra pavienio asmens laimėjimų ar pralaimėjimų, o viskas bendra.

2. SEPTYNIOS TAISYKLĖS SĄLYGOJANČIOS SANTUOKOS SĖKMĘ

Kas gi sąlygoja santuokos sėkmę? Psichologas Arvydas Januška, straipsnyje „Vyras ir žmona“(„Artuma“,2003m. Nr2), nurodo tokius ženklus:

• meilė;

• tarpasmeninis ryšys;

• intymumas;

• panašumas;

• lytinis gyvenimas;

• požiūris į vaikus;

• partnerio pasirinkimo motyvai.

Labai svarbu, kad žmonės būtų panašūs – išsilavinimu, religiniais įsitikinimais, tėvų santuoka, draugais, patrauklumu… Sąrašą būtų galima tęsti be galo. Bet kas galėtų nuoširdžiai pasakyti, kad pamilo savo antrąją pusę vien dėl to, kad abu baigė aukštąjį mokslą ar turėjo po tiek pat draugų? Dažniausiai vienas žmogus labiau „krenta į akį” negu kitas, nes atitinka romantišką partnerio idealą.

Santuokos sėkmei labai reikalingas abiejų partnerių panašus požiūris į meilę ir jos išgyvenimą. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka bendrystės pajautimas, kai laikomasi kartu net ir esant skirtumams daugelyje bendro gyvenimo sričių. Reikšmingas elementas yra sunkus menas suprasti kitą asmenį, jo lūkesčius ir baimes, tai, ką jis sako, galvoja, jaučia. Jeigu gebame „įeiti“ į partnerio rūpesčius, sielojimąsi ir džiaugsmus, tai lengviau pasiekiame šeimyninę laimę bei sėkmę.

O intymumas? Tai jautrumas ir švelnumas santykiuose su partneriu. Drauge ir kantrybė, geranoriškumas, ramybė.

Taip pat atsakomybės jausmas. Mūsų dienomis atsakomybė dažniausiai suvokiama kaip pareiga, kaip tai, kas mums primetama iš išorės. Bet atsakomybė iš esmės yra laisvas aktas; tai mano atsakas į kito žmogaus išreikštą ar neišreikštą poreikį. Būti atsakingam reiškia būti pajėgiam ir pasirengusiam „atsakui“ .Atsakomybė gali lengvai pereiti į dominavimą ar savininkiškumą, jei nebus trečio komponento – pagarbos. Pagarba nėra baimė ar siaubas. Ji reiškia (pagal žodžio „respicere“ šaknį – „žiūrėti į“) – gebėjimą vertinti asmenį tokį, koks jis yra, suvokti jo individualumą. Pagarba reiškia rūpinimąsi tuo, kad kitas žmogus augtų ir atsiskleistų. Tokiu būdu pagarba teigia išnaudojimo nebuvimą. Aš noriu, kad mylimas asmuo augtų ir atsiskleistų savo paties labui; saviškai, o ne tokiu būdu, kad pasitarnautų man. Jei aš myliu žmogų, jaučiuosi esąs išvien su juo, bet su tokiu, koks jis yra, o ne su tokiu, koks man reikalingas kaip mano reikmių objektas

Daugybėje bendro gyvenimo sričių nuolat gimsta konfliktai. Dažniausia ginčų priežastis yra pinigai, paskui – vaikai, tiksliau problemos susijusios su jų auklėjimu ir bausmėmis. Po to – santykiai su abiejų partnerių tėvais, asmeniniai įpročiai, gyvensenos stiliai. Ką su visu tuo daryti? Geranoriškai ir supratingai kalbėtis, viską ramiai aptarti.

Teigiamai santuoką veikia abiejų partnerių vienodas išsilavinimas. Šitai padeda geriau vienas kitą suprasti, išpažinti vienodas vertybes, tikslus, turėti panašias pažiūras. Galop, kaip A. Jonaitytės straipsnyje „Laimė nutekėjimo: karšta meilė ar vedybų sutartis?“ („Psichologija tau“, 2002/5) teigiama, jog lygiaverčiai partneriai paprastai jaučiasi laimingesni, o nelygiaverčiai santykiai sukelia diskomfortą. Pranašesnį partnerį gali kankinti kaltės jausmas, o tą, kuris jaučiasi menkesnis, – gėda ir apmaudas dėl neteisybės.

Fizinis patrauklumas ir seksas santuokoje toli gražu nėra tokie reikšmingi, kaip galėtų atrodyti. Tuo tarpu vaikų turėjimo faktas yra labai svarbus ir būtent todėl daugiausia porų eina prie altoriaus, nes tėvystė suteikia savirealizacijos galimybių. Antra vertus, kai kuriuos žmones ir šeimas tėvystė sunaikina. Tai lemia būdo bruožai ir neteisinga vertybių sistema. Kuo brandesnė partnerių motyvacija turėti palikuonį, tuo jis reikalingesnis ir tuo bus ne vien pats laimingesnis, bet suteiks laimę tėvams bei taps šeimos tvirtumo pagrindu.

Tikėjimas ir pasitikėjimas partneriu padės išvengti aštrių, o kartais santuokos tvirtumui net lemtingų kivirčų. Pavyduliavimas – tai mūsų reakcija į įsivaizduojamą ar tikrą grėsmę brangiems meilės ryšiams. Pavyduliauja daugelis žmonių. Kai kuriems pavydas net yra pats geriausias meilės įrodymas. Jei nesprogsti ir nežaliuoji iš pavydo, matydamas savo meilės objektą flirtuojantį su kitu asmeniu, koks gi tu įsimylėjėlis? Jau XII a. meilės taisyklėse buvo nurodoma, kad pavydo nejaučiantis žmogus nesugeba mylėti, o pats pavydas stiprina meilę. Taigi pavydime, kai vieninteliam /-ei brangiausiam /-iai tampame ne
Mūsų jausmai – menkavertiškumas, baimė, pyktis – susiję su nesaugumo jausmu. Jaučiame grėsmę sužeisti savąjį ego ar prarasti meilę. Žmonės į šią grėsmę reaguoja labai įvairiai: vieni tampa įkyriai priklausomi, kiti siunta ar šnipinėja, treti kaltina save ir skęsta depresijos liūne. Žmonės jaučiasi ne tik įskaudinti ir išduoti, bet ir gėdijasi, ilgisi, gaili sužlugusių ateities planų arba sprendžia praktinius klausimus – kaip pasidalyti pinigus banke…

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1559 žodžiai iš 4794 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.