Lietuvos valstybinės šventės Kaip ir kiekviena šalis, Lietuva irgi turi savo valsty- bines šventes.Valstybinių švenčių dienomis prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų nustatytąja tvarka iškeliama Lietuvos valstybės vėliava. Vėliava iškeliama šiomis dienomis:
Sausio 1-ąją -Lietuvos vėliavos dieną
Sausio 13-ąją -Laisvės gynėjų dieną
Vasario 16-ąją -Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
Vasario 24-ąją -Estijos nepriklausomybės dieną
Kovo 11-ąją -Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
Birželio 14-ąją -Gedulo ir Vilties dieną (su gedulo ženklu)
Birželio 15-ąją -Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)
Liepos 6-ąją -Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) d.
Liepos 15-ąją -Žalgirio mūšio dieną
Rugpjūčio 23-ąją -Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu)
Rugsėjo 1-ąją -Laisvės dieną
Rugsėjo 23-ąją -Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu)
Spalio 25-ąją -Konstitucijos dieną
Lapkričio 18-ąją -Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną
Lapkričio 23-ąją -Lietuvos karių dieną
LETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMAS
Atmintinos dienos:
Sausio 1-oji -Lietuvos vėliavos diena
Sausio 13-oji -Laisvės gynėjų diena
Kovo 4-oji -Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena
Kovo 20-oji -Žemės diena
Gegužės 1-oji -Tarptautinė darbininkų diena
Gegužės 7-oji -Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena
Gegužės trečiasis sekmadienis -Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena
Birželio 1-oji -Tarptautinė vaikų gynimo diena
Birželio pirmasis sekmadienis -Tėvo diena
Birželio 14-oji -Gedulo ir Vilties diena
Birželio 23-ioji -Birželio sukilimo diena
Birželio 24-oji -Rasos (Joninių) diena
Liepos 15-oji -Žalgirio mūšio diena
Liepos paskutinysis sekmadienis -Jūros diena
Rugpjūčio 23-ioji -Juodojo kaspino diena
Rugsėjo 1-oji -Laisvės diena
Rugsėjo 8-oji -Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena
Rugsėjo 22-oji -Baltų vienybės diena
Rugsėjo 23-ioji -Lietuvos žydų genocido diena
Spalio 5-oji -Tarptautinė mokytojų diena
Spalio 25-oji -Konstitucijos diena
Lapkričio 2-oji -Vėlinių-mirusiųjų atminimo diena
Lapkričio 23-ioji -Lietuvos karių diena
Lapkričio 30-oji -Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena
Gruodžio 10-oji -Tarptautinė žmogaus teisių diena
Viena iš valstybinių švenčių yra vasario 16 – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 metais vasario 16 d. pirmininkaujant J.Basanavičiui vienbalsiai pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Vasario 16 d. aktas tapo Lietuvos nepriklauso- mybės atkūrimo teisimiu pagrindu, nors iki tikros nepriklausomybės dar buvo toli.
Tačiau Lietuva vėliau vėl prarado nepriklausomybę ir priklausė Sovietų sąjungai, iki jos suirimo 1990 metais. 1990 metais vyko rinkimai į Lietuvos Tarybą. Lietuva susigrąžino nepriklausomybę, kai 1990 metų kovo 11 dieną, Lietuvos Taryba, pirmininkaujant V.Landsbergiui pasirašė Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aktą.
Šios dvi šventės yra svarbiausios Lietuvos piliečiams ir pačiai valstybei.Šiomis dienomis vyksta renginiai miesto Rotušėje, Vingio parke, Filharmonijoje ir prie Prezidentūros. Šalies prezidentas kreipiasi į tautą ir ją sveikina.Dirbantys žmonės ir moksleiviai turi laisvą dieną.
Yra keletas švenčių, per kurias nereikia eiti į darbą ir mokyklą, tai:
Sausio 1-ąją -Naujųjų metų dieną
Vasario 16-ąją -Lietuvos valstybės atkūrimo dieną
Kovo 11-ąją -Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
Sekmadienį ir pirmadienį -krikščionių Velykų ( pagal vakarietiškąją tra- diciją) dienomis
Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbininkų dieną
Pirmąjį gegužės sekmadienį -Motinos dieną
Liepos 6-ąją -Valstybės ( Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną
Rugpjūčio 15-ąją -Žolinės ( Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų) dieną
Lapkričio 1-ąją -Visų Šventųjų dieną
Gruodžio 25-ąją ir 26-ąją -Kalėdų dienomis
Kokios šventės švenčiamos Lietuvoje ? Kiekviena didžioji metų šventė susieta su
įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Galima tvirtinti, kad švenčių papruočiuose tiek įvairumų, kiek pasaulyje tautų, jas švenčiančių. Net krikščioniškąsias šventes, pasuliniu mastu švenčiamas, įvairiuose kraštuose žmonės švenčia kitaip.
Svetimų tradicijų ir papročių supami ir juos pasisavindami, nejučiomis užmirš- tame, kad lietuvių tauta turtinga savo papročiais, tradicijomis, apeigomis. Mūsų tautosaka ir pasaulėjauta turi apsčiai medžiagos apie įvairias kalendorines šven- tes. Susipažinti su šventinių papročių ir tradicijų lobiais yra ne tik įdomu, naudin- ga, bet ir reikalinga, nes jie padeda pažinti mūsų tautos charakterį.
NAUJIEJI METAI Naujųjų Metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavo
,,kūčelėmis” . Naujųjų Metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Didžiausias rūpestis N.Metų išvaka- rėse ir N.Metų dieną – sužinoti savo ateitį. Naujų Metų išvakarėse buvo pakartoja- ma daug Kūčių vakaro būrimų ir spėlionių. Lietuvoje žmonės mėgdavo svečiuotis, pasivaišinti.
UŽGAVĖNĖS Paskutinė diena prieš gavėnios pradžią vadinama Užgavėnėmis. Jos paprastai būna antradienį, o trečiadienį jau Pelėnų diena, prasideda ilgas, rimtas ir liesas gavėnos metas. Senais laikais pasnikas buvo labai griežtas: mėsos valgyti iš viso nebuvo galima septynias savaites, o pieną vartoti tik retkarčiais. Pagrindinis Užgavėnių valgis – blynai. Dar buvo verdami kopūstai, dešros, kepa- mas kugelis.
VERBŲ SEKMADIENIS Sekmadienis prieš Velykas vadinamas Verbomis. Tai Kristaus iškilmingo įėjimo į Jeruzalę paminėjimas, švenčiamas visos krikščionijos. Bažnyčioje tą sekmadienį šventinamos augalų ( palmių ar kitų) šakelės, vadinamos verbomis. Bažnyčioje pašventintas verbas žmonės parsinešdavo namo, sudžiovin- davo ir pasidėdavo. Parsinešę pašventintas bažnyčioje verbas, tėvai jomis sukirs- davo vaikams, kad gėriau augtų ir būtų paklusnūs visus metus.
VELYKOS Velykos yra ne tik Kristaus Prisikėlimo, bet visos gamtos pabudimo iš žiemos miego šventė. Net ankstyvas Velykų rytas, prieš saulės tekėjimą, pilnas magiškos jėgos. Ryte visi važiuoja į Prisikėlimo pamaldas. Velykų ryto procesija Lietuvoje paprastai einama aplink bažnyčią. Ji yra labai iškilminga: nešamos bažnytinės vėliavos, mergaitės barsto gėles, gieda choras ir visi žmonės. Grįžus iš bažnyčios, valgomi velykiniai pusryčiai. Pradedama su pašventintu margučiu. Po to valgomi įvairūs valgiai: mėsa, dešros, pyragai. Vaikai ieško paslėptų margučių, kuriuos jiems palieka Velykų senelė.