Laisvė1
5 (100%) 1 vote

Laisvė1

LAISVĖS ESMĖ

Kas yra laisvė? – būdama, kaip netrukus matysime, esmiškai susijusi su asmeniu, laisvė yra sunkiai nusakoma, kadangi ir pats asmuo nesiduoda apibrėžiamas logine prasme, jungiant bendrinę giminę su rūšiniu skirtumu: asmuo giminės neturi, kitaip jis nebūtų vienintelis. Nuosekliai tad ir laisvės “apibrėžimas” paprastai esti arba grynai neigiamas, arba vien aprašomos, nusakydamos tik sąlygas laisvei vykdyti, bet ne pačia jos esmę.

Laisvė yra paties žmogaus galia, kurią jis pats ir vykdo kaip savąja: savu vardu ir savo atsakingumu, pats iš savęs ir pats savimi. Tai jo paties galia ontologine žodžio “pats” prasme. Asmens veiksmas yra tiek laisvas, kiek jis yra jam savas; tai reiškia: kiek jis yra jo paties veiksmas, jam neprigimtas, nepriverstas, neįsakytas. Gražiu J. Griniaus posakiu, “negalima žmogaus nei priversti būti laisvo, nei jam uždrausti būti laisvam”.

Laisvė yra mano paties savastis, iš nieko negauta ir niekam neperleidžiama. Kiekvienas laisvas veiksmas yra pati pradžia: užu laisvo veiksmo nestovi niekas, kas būtų jo šaltinis ar pagrindas, “nes tikra pradžia buvoja anapus kiekvieno priežastingumo”. Laisvas veiksmas yra paties savęs priežastis ir kaip tik todėl viados pradinis.

LAISVĖS SUBJEKTAS

Kas yra anos absoliučiai savo galios arba laisvės nešėjas? Kas yra laisvas, suprantant yra ne kaip loginę ungtį, o kaip patį mūsų buvimą? Kitaip tariant, kas būna laisvai? – R.Rahneris, vadina šį nešėją “subjektu”. Ką tad turime galvoje tardami, kad “subjektas” yra nešėjas galios apspręsti patį save? Kas yra tikrasis laisvės subjektas, vadinasi, tasai, kuriam laisve yra jo būsena?

Atsakymas į šį klausimą pasunkėja visų pirma dėl to, kad esame įpratę sudėti laisvę į valios rankas. Beveik kiekvienas mūsų apmąstymas prasideda valios laisve ir tuo būdu jau iš anksto užkerta kelią į tikrąjį laisvės nešėją, nes valia yra tik žmogaus būtybės pajėga – ne mažiau, bet nė ne daugiau.

Manęs paties atžvilgiu valia anaiptol nėra laisva. Ji vykdo tai, ką aš jai įsakau. Galimas daiktas, kad ji daro nenoromis, kadangi mano įsakymas neatitinka jos prigimties, kaip sąmoningas netiesos tarimas arba melas neatitinka proto prigimties. Tačiau valia vis tiek tai daro, kadangi aš to noriu. Valia yra įrankis laisvam mano veiksmui, bet ne šio veiskmo autorius: jo autorius esu aš pats. Užtat ne valia atsako už laisvą veiksmą, o aš pats už jį atsakau. Aš negaliu nusikratyti atsakingumo nurodydamas, esą dėl to esanti kalta mano valia – šiokia ar kitokia, kadangi aš atsakau ir už pačios valios pobūdį. Net ir nuo galutinio tikslo, kurio valia, pasak Tomo Akviniečio, siekianti būtinai, galiu valią nukreipti, šį tikslą iš viso paneigdamas. Net ir atveju demoniškumo, kuriančio absoliutinį santykį su netiesa, galiu įkinkyti valią į šio santykio vykdymą visapusišku tiesos neigimu bei ardymu ir tuo būdu paversti valią kaip laisvės subjektą galima tik netiesiogine prasme, kokia kalbama, sakysime, kad kulka pataikė į kaktą. Šio veiksmo subjektas betgi yra ne kulka, o šaulys.

Taip yra ir su visomis kitomis žmogaus pajėgomis: protu, atmintimi, vaizduote, jausmais, juslėmis ir t.t. visos jos priklauso žmogaus prigimčiai, toėl yra savų objektų apspręstos ir tuo pačiu nelaisvos.

Tik žmogaus asmuo yra lygus kitam žmogui asmeniui. Tik žmogaus asmuo naudojasi lygiomis teisėmis kaip visuomenine nelygstamos savo kilnybės bei vertei. Tik žmogaus asmuo niekam nėra palenktas, kadangi jis yra ikslas sau ir prasmė savyje. Asmens kilnybė yra tokia pat genijuje ir bukaprotyje, šventąjame ir nusikaltelyje. Jau vien tuo, kad žmogus yra asmuo,“jis turi, kalbant N. Hartmanno žodžiais, ne tik būtinybės, bet ir vertybės sanklodą”; jis yra “save laikanti bei grindžianti vertybė”; todėl nė negalima – žmogaus mąstyti kaip būtybės, nemąstant jo kartu kaip vertybės; būdamas “vertine būtybe”, žmogus turi būti mąstomas kilnybės pripažinimas ir šios kilnybės išreiškimas visuotinėmis žmogaus teisėmis kaip tik ir yra ontologinio atžvilgio papildymas aksiologiniu atžvilgiu. Tai gal pats didžiausias mūsų laikų įnašas į žmogaus filosofiją apskitai ir religijos filosofiją skirtinai.

LAISVĖS OBJEKTAS

Į ką krpsta laisvė kaip asmens galia? Kas yra tikrasis aisvo veiksmo objektas? – prisiminė ankstesnį K.Rahnerio laisves nusakymą, rasime šį objektą nurodytą gana aiškiai: laisve yra šalia apspręsti patį save. Tai reiškia: laisvas asmens veiskmas krypsta ne į ką kitą, kas buvotų šalia šio veiksmo subjekto, bet į patį subjektą. Kitaip tariant, laisvės subjektas ir laisvės objektas yra tas pats, būtent žmogaus asmuo.

Esu laisvas todėl, kad esu atviras arba nieko neaprėžtas. Todėl teikiu šiai atvirybei tam tikrą pavidalą, tuo ją apibrėždamas ir kaip tik šalia savo paties įvykdyta aprėžtybe iš visų kitų išsiskirdamas. Šisai iš mano laisvės kilęs mano paties pavidalas ir yra mano esmė. Ji nėra man duota gimimu, kap visa psichofizinė mano sąranga arba mano prigimtis. Ji yra mano paties ryžto pasekmė, todėl paskesmės už mano būvį. Štai kodėl mano esmė priklauso tik man vienam. Ji teikia ne kokią nors bendrybę, kuri mane jungtų su kitais, bet kaip tik mano vienkartybę arba mano paties būdingumą, kutis
padaro mane vieninelį. Mano esmė yra manęs paties regimybė. Savo paties susiskurta esme aš esu tai, kas esu. Užtat esmė nepriklauso mano prigimčiai arba mano būtybės sąrangai, kuria dalinuosi su kitais. Ji priklauso tik man vienam. Ji yra objektyvuota mano laisvė manyje.

Džiaugsmas tikra laisve – Kristuje

Visais laikais kai kurie žmonės, piktnaudžiaudami laisve ir kitus pavergdami, patys tarnavo melo stabui ir tapdavo nuo jo visiškai priklausomi, o kiti – priešingai: pajutę žmogaus laisvę ir orumą smaugiančią leteną, kiek išgalėdami stengėsi išsilaisvinti.

1972 m buvo sukurtas filmas, kurio pavadinimas „Tas saldus žodis – laisvė!“, manau, kad išreiškė sovietinės priespaudos metais nemažos dalies tautiečių savaip skirtingą laisvės ilgesį, kurį būtų galima kad ir šitaip apibūdinti: kaip prerijų erelis, turėdamas sparnus, negali neskrieti į mėlyną dangų, taip ir žmogus, labiausiai panašus į patį Dievą, negali nesiilgėti laisvės.

Tačiau skirtingas laisvės panaudojimas neretai padaro kai kuriuos žmones panašius į kudakuojančią vištą, kuri, nuleidusi snapą, teieško grūdų ar kirminų. Tokia individo laisvė be Kristaus, tai – tikros laisvės paniekinimas ir jos karikatūra, nes kas be Jo renka, tas išbarsto paskutinius savo laisvės trupinius. Ir antai priešingybė perekšlei – erelis, kuris skraido aukštai padebesiuose ir vilioja žmogaus žvilgsnį dangaus neaprėpiamumu. Tai žmogus, kurį arčiau Dievo Širdies kasdien skraidina jo natūralus idealistinis krikščioniškas visų dalykų vertinimas.

Štai svarbiausioji laisvės Dieve sąlyga: pirmiausia būtina atsisakyti nuodėmingų prisirišimų, ir tik tuomet galima tikėtis, kad Viešpats į mūsų širdis įlies gaivinančio gyvojo vandens.

Panaši situacija susiklosto ir Evangelijos pasakojime. Kai daug žydų sau murmėjo ir sakydami, kad „kieti Jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ ir drožė namo, tada Jėzus, paklausęs dvylika apaštalų: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“, – išgirdo tokius Simono Petro žodžius, kurie yra visų laikų ištikimųjų Kristaus sekėjų atsakymas: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius“

Didi mums duota vertybė tikėti Tą, kuris yra tiesos, gyvenimo, meilės ir dieviškos laisvės apstybė. Parašyta: „Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė“). Kai sekmadieniais – su Evangelijos mažutėlių nusiteikimu – bažnyčiose priimame „kietus Viešpaties Jėzaus žodžius“ ir Jį patį kaip eucharistinę gyvenimo duoną į širdis, tuomet išties priimame ir Jo laisvę, kuri mus vis labiau išlaisvina iš mūsų pačių įvairiausių savimeilės neiškart pastebimų saitų.

Nors tai ilgas ir nuolatinis laisvėjimo kelias Kristuje, tačiau juo vis lengviau darosi eiti, kadangi kasdienis sekimas Mokytoju tampa kiekvieno Jo mokinio krikščioniškos laisvės įgyvendinimo didėjančiu vidiniu ir (pagal aplinkybes) viešai išreiškiamu džiaugsmu, idant ir aplinkiniai pradėtų smalsauti: „O iš kur jam tai?“

Ar būdami išlaisvinti, galime likti vergais?

Pastaruoju metu Dievui teikiant vis daugiau apreiškimo šviesos, išgyvenu ir didesnę laisvę. Kuo daugiau šviesos, tuo daugiau Dvasios, tuo daugiau Dievo pažinimo ir laisvės. Dažnai apsigauname, manydami, kad jei žinome tam tikrą biblinę tiesą, ji jau veiksminga mūsų gyvenime. Vis dėlto ne visada žinodami, kad esame išlaisvinti per Kristų, elgiamės kaip laisvi. Pastebėjau, kad vien šios tiesos žinojimas nesuteikia vidinės laisvės. Vis dar neretai išlenda vergystės žymės mąstyme, vertinime ir elgesy. Juk ilgesnį gyvenimo tarpsnį gyvenę vienokioje ar kitokioje vergystėje, nelabai suvokiame, kokia yra tikroji laisvė, kaip veikiama laisvėje, kuo ypatinga laisvė ir kaip ji pasireiškia.

Todėl netgi būnant krikščioniu, galima pasilikti kūno, pasaulio pradmenų ir jo nuostatų vergu. Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. Gerbkite visus, mylėkite broliją, bijokite Dievo, gerbkite karalių Kartais tokie paraginimai, kaip apaštalo Petro, gali nuskambėti kaip Įstatymas. Taip girdi vergo prigimtis. Ji girdi Įstatymo rimbo pliaukšėjimą, kuris primena nepakeliamą naštą. Tačiau nepamirškime, kad laisvės įstatymas skamba laisviesiems, išlaisvintiems iš pasmerkimo ir kaltės, o ne vergams. Kita vertus, vergas taip įpranta prie įsakmaus tono ir prievartos, kad nesąmoningai gali trokšti prievaizdo, jo lazdos ar rimbo, kad gavus smūgį judėtų į priekį ir taptų „geresniu darbininku“. Tai taip pat būdinga mūsų senai prigimčiai. Bet juk iš istorijos pamokų žinome, kad bet kokia vergavimo forma nėra naši, kai darbas skatinamas prievaizdo įsakmiu šauksmu ar rimbo plekštelėjimu. Iš savo dvasinės patirties pastebėjau, kad kai manyje pabunda vergas, jis nenori nešti atsakomybės, bet laukia Prievaizdo (Įstatymo ar dvasinio vadovo) trinktelėjimo, kad kažkur šiek tiek pajudėtų. Rimbas trinkteli – judu, netrinkteli – nieko nedarau. Kam ta atsakomybė? Bet laisvė ir pasižymi atsakomybe. Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės už savo žodžius, veiksmus ir gyvenimą. Laisvėje nebeišeina kažko kaltinti, nes joje veikia laisvės dėsniai. Joje nelieka gerų ar žiaurių prievaizdų, kuriuos būtų galima apkaltinti dėl
visų nesėkmių ir sielvartų, o visas bėdas suversti vergovei. Tačiau Kristus sulaužė vergystės jungą ir atvedė mus į tobulą laisvę, vadinasi, – į visišką atsakomybę.

Mąstydama apie tai supratau, kad laisvė parodo, kas mes iš tiesų esame. Jei elgiamės kaip vergai, kurie be spaudimo iš šalies nieko negali suprasti, tuomet mumyse vergo daugiau nei laisvojo.

LAISVĖ IR NUOSAVYBĖ

XVIII amžiaus pabaigoje vyravo dvi laisvės sampratos, labai skirtingos nuo tos, kurią turime galvoje Šiandien kalbėdami apie laisvę.Pirmoji iš jų buvo grynai akademinė, be jokio taikomojo ryšio su politiniais reikalais. Tai buvo idėja, nusižiūrėta iš senųjų autorių knygų, kurių studijavimas tuo metu buvo aukštojo išsilavinimo pradžia ir pabaiga. Šiems graikų ir Romos autoriams laisvė nebuvo tai, kas priklauso visiems Žmonėms. Ji buvo mažumos privilegija, neleistina daugumai. Ką graikai vadino demokratija, kalbant šiandienos terminais, buvo ne žmonių savivalda, anot Linkolno, o oligarchija – pilnateisių piliečių suverenitetas bendruomenėje, kur masės buvo metekai arba vergai. Net ši labai ribota laisvė po IV amžiaus pr. Kr. filosofų, istorikų ir oratorių nebuvo laikoma įtvirtinta konstitucine santvarka. Jie laikė ją negrąžinamos praeities dalyku. Ilgėdamiesi šio auksinio amžiaus, jie nežinojo jokio būdo, kaip į jį sugrįžti.

Kita laisvės samprata buvo ne mažiau oligarchinė, nors ir neinspiruota literatūrinių svajų. Ji išreiškė žemvaldžių aristokratijos ir iš dalies miesto patricijų siekį apsaugoti savo privilegijas nuo kylančio karališkojo absoliutizmo galios. Daugelyje kontinentinės Europos šalių karališkoji galia pasiekė pergalę šiuose konfliktuose.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2019 žodžiai iš 6634 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.