Lapino paveikslas V.Kreves “serdziuje”
Šiame Krėvės apsalyme, pagrindinis veikėjas yra paslaptingas bei keistas žmogus-Lapinas.
Jis kas vieną vasarą ganydavo gyvulius, žiemą mezgdavo tiklus, bradinius, o kai nebūdavo tokio darbo- mezgdavo moterims petkes. Bet kaip ir kuo gyveno senas Lapinas- niekas gerai nežinojo ir nesidomėjo.
Šiame v.Krėvėd apsakyme “skerdžius” Lapinas buvo paraleriškai vaizduojamas su medžiu (liepa):”Viena- žalia,išsišakojusi, nubujojusi, visų toje apylinkėje medžių aukščiausia, kitas- stiprus, nors žemo ūgio, bet drūtaskaip seno ąžuolo apsamanojęs kelmas, visas apžėlęs ir žilas, it žydinti obelisk, seniausias tame kaime gyvenančių senelių.”
Lapinas nebuvo turtingas. Jis gyveno sodžiaus gale,dūminėje pirkajtėje be priemenės, su žmona. Jiedu vaikų neturėjo, todėl kas vieną vasarą augindavo paršiukus. Savo pirkioje jie turėjo tik pačius reikalingiausius daiktus.
Skerdžius savo kaime buvo pagarsėjęs kaip didelis melagis. Vaikai jį visur lydėdavo ir pasitikdavo. Skerdžius taip pat labia mylėjo to kaimo vaikus, ir buvo jiems labai dėmesingas. Vieniems jis darė švilpukus, antriems sukdavo vamzdelius, tretiems jis duodavo botagu papliauškinti, dar kitiems- ragan papūsti… Lapinas buvo puikus pasakotojas. Jis mėgdavo vaikus gąsdinti savo sugalvotomis, baisiomis istorijomis. Vaikai juo tikėdavo… Tiesa, tikėjo Lapinu ne vien tik vaikai, bet ir suaugę žmonės. Lapinas leidosi būti pajuokiamas,bet turėjo orumo.Tam kaimui skerdžius buvo reikalingas, tačiau buvo jis jau labia senas, todėl žmonės jį gerbė ir gailėjosi…