Lapino paveikslas V.Kreves „skerdziuje“
Lapinas-tai senas kaimo skedzius.Jis kas ryta kelia visus is miego,dumdamas ragan ir pliauskindamas botagu.Lapinas stiprus,nors zemo ugio,bet drutas kaip stipriai zemen iauges seno azuolo apsamanojes kelmas,visas apzeles ir zilas it zydinti obelis,seniausias is visu tame kaime gyvenanciu seneliu.
Skerdzius neturejo dideliu turtu.Kas vasara gane gyvulius-„pulkininkavo“,o Lapiniene rinko uogas,kremblius,nesiodavo artiman miestelin ir pardavinedavo zydams.Ziema vyras mezge tinklus,bradinius,o kai nebuvo tokio darbo,mezge motrims pedkes,jo zmona verpe ukininkems pakulas.
Skerdzius dare visiems vaikams svilpukus,suko vamzdelius,kitiems duodavo botagu papliauskinti,ragan padumti.Pasakojo senis vaikams ivairias melagingas pasakas apie lapes,vilkus,volunges,apie laumes,vakarais gaudancias vaikus,ypac tuos,kurie senesniu neklauso.
Bet mire viena ziema Lapiniene,liko senas Lapinas naslys.Pradejo visi ji nuo to laiko erzinti ir kirkti,kaip kuris moka.Vieni taip sau,kad pasijuoktu,kiti net skaudziai uzgaudami.Bet senis nepykdavo,neuzsigaudavo.
Lapinas zmonems tikrai reikalingas.Kai jo nera zmones tai is kart pajaucia:karves pareina is lauku kaip plokstes,kitos visai nepareina,tik velai vakare moterys vos ne vos randa jas vasarojuje.