Lapino paveikslas V. Krėvės ,,Skerdžiuje“
V. Krėvė – garsus XIX a. pabaigos – XX a. lietuvių rašytojas, tautosakininkas, dramaturgas, prozininkas, literatūtos mokslininkas. Kūrinyje ,,Skerdžius“ pagrindinį veikėją Lapiną jis parodo kaip senovės žmogų, kuris gerbia ir myli gamtą.
Lapinas, nors ir senas būdamas, vis vien buvo kaimo skerdžius ir ganė ūkininkų gyvulius. Skerdžius buvo seniausias kaimo žmogus, ir niekas neprisiminė jo jaunystės.
Lapinas gyveno lūšnelėje ir jam ne kiek nerūpėjo turtai, ne taip kaip kitiems kaimiečiams kurie vis skųsdavosi, kad nieko neužgyveną.
Skerdžius buvo didelis pasakorius ir melagis, bet savo žodžiais per daug neužgaudavo kaimo gyventojų. Sugebėdavo jis apgauti ne tik vaikus, bet ir rimtus vyrus. Dėl tokio jo linksmumo daug kas jį laikė kvaileliu ir dažnai išjuokdavo.
Ganydamas gyvulius Lapinas vaikams padarydavo įvairių švilpynių, moterims šluotų, vantų, vaistažolių pririnkdavo, dėl to jį labai mylėjo vaikai, o moterys kuo nors skanesniu pavaišindavo. Vaikams jis ne tik švilpynių pridarydavo, bet ir ragan duodavo padumti, botagu papliauškinti bei pasakų pripasakodavom kad vaikai net į lauką išeit bijodavo.