Laugalių pensionato gyventojų alkoholizmo problema klaipėdos universitetas 10balų
5 (100%) 1 vote

Laugalių pensionato gyventojų alkoholizmo problema klaipėdos universitetas 10balų

TURINYS

SANTRAUKA 1

ĮVADAS 2

TYRIMO OBJEKTAS. METODOLOGIJA 3

1. ALKOHOLIZMAS. MEDICININIS MODELIS 4

1.1. Alkoholizmo samprata 4

1.2. Alkoholizmo etiologija (prigimtis) 6

1.3. Alkoholizmo plitimo 9

2. ALKOHOLIZMO PASEKMĖS. PAGALBOS FORMOS 10

2.1. Žalingas alkoholio poveikis sveikatai 10

2.2. Istorinė pagalbos alkoholio aukoms apžvalga 14

2.3. Gydymas, profilaktika sergantiems alkoholizmu 17

3. ALKOHOLIO VARTOJIMO PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMAS

LAUGALIŲ PENSIONATE 21

3.1. Pensionato aprašymas 21

3.2. Tyrimo analizė apie gyventojus, vartojančius alkoholį 22

3.3. Konkretaus gyventojo problemos analizė 28

3.4. Išgeriančiųjų požiūris į alkoholį 29

3.5. Bendruomenės požiūris į gyventojus, vartojančius alkoholį 34

IŠVADOS 36

LITERATŪROS SĄRAŠAS 37

PRIEDAI 38

SANTRAUKA

Šalyje yra nemažai žmonių, priklausančių tam tikroms rizikos grupėms, kurioms reikalinga visakeriopa socialinė parama ir socialinės paslaugos. Tai – priklausomų nuo alkoholio asmenų, jų šeimų narių grupės.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 550 tūkst. Alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Palyginus 1970 metų duomenis su 1995 metais, mirčių, kurių priežastys yra alkoholio vartojimas, skaičius išaugo nuo 313 iki 1895 atvejų.

Didėjantis asmenų, priklausomų nuo alkoholio skaičius sukelia rimtas tiek socialines, tiek ekonomines, tiek moralines problemas bei pasekmes visuomenei ir valstybei. Sukurti įstatymai, liečiantys minėtų asmenų socialinę bei medicininę paramą, nėra intensyviai įgyvendinami dėl daugelio priežasčių: finansų, specialistų stokos, visuomenės ir vietinės valdžios pareigūnų neigiamo požiūrio į rizikos faktorių turinčias žmonių grupes.

Dabartiniu metu Lietuvoje sveikatos apsaugos įstaigos teikia neatidėliotiną pagalbą alkoholinės karštligės ir psichozių atvejais bei narkologai teikia medikamentinę, psichologinę pagalbą alkoholikams bei jų artimiesiems. Dažniausiai ši pagalba teikiama ligoniui, kol jis yra gydomas stacionare. Baigęs gydymo kursą, ligonis išleidžiamas ir grįžta į tą pačią socialinę aplinką, kurioje buvo iki gydymo. Lietuvoje nėra nė vienos ilgalaikės reabilitacijos įstaigos, kurioje sergantis alkoholizmu galėtų išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei geriau suprasti ligą, kuria jis serga.

Milžinišką žalą Lietuvai daro besaikis alkoholio vartojimas. Pripažįstama, kad kova su alkoholiniais gėrimais yra pati sunkiausia ir bet kokios pastangos atneša tik ribotus vaisius.

Tik sutelkus įvairias pastangas prieš alkoholį, mažėtų įvairių nusikaltimų, avarijų, ligų ir savižudybių. Įpratę svaigintis asmenys darosi nervingi, vis sunkiau įveikia stresines situacijas, atsiranda įtampa bendraujant su kitais asmenimis. Didelė dalis geriančiųjų negali gyventi be alkoholio – jo siekia įvairiomis priemonėmis, tiesiog kovoja dėl kiekvieno lašo.

Darbo autorė dirba Laugalių pensionate.

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji mano darbe pati skaudžiausia ir aktualiausia.

Darbe bus pristatytas Laugalių pensionate vykdomas darbas su žmonėmis, vartojančiais alkoholį, apibūdinta šių žmonių padėtis, išanalizuotas jų požiūris į alkoholį bei apibūdintas bendruomenės požiūris į gyventojus, turinčius priklausomybę alkoholiui.

ĮVADAS

Šalyje yra nemažai žmonių, priklausančių tam tikroms rizikos grupėms, kurioms reikalinga visakeriopa socialinė parama ir socialinės paslaugos. Tai – priklausomų nuo alkoholio asmenų, jų šeimų narių grupės.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 550 tūkst. Alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Palyginus 1970 metų duomenis su 1995 metais, mirčių, kurių priežastys yra alkoholio vartojimas, skaičius išaugo nuo 313 iki 1895 atvejų.

Didėjantis asmenų, priklausomų nuo alkoholio skaičius sukelia rimtas tiek socialines, tiek ekonomines, tiek moralines problemas bei pasekmes visuomenei ir valstybei. Sukurti įstatymai, liečiantys minėtų asmenų socialinę bei medicininę paramą, nėra intensyviai įgyvendinami dėl daugelio priežasčių: finansų, specialistų stokos, visuomenės ir vietinės valdžios pareigūnų neigiamo požiūrio į rizikos faktorių turinčias žmonių grupes.

Dabartiniu metu Lietuvoje sveikatos apsaugos įstaigos teikia neatidėliotiną pagalbą alkoholinės karštligės ir psichozių atvejais bei narkologai teikia medikamentinę, psichologinę pagalbą alkoholikams bei jų artimiesiems. Dažniausiai ši pagalba teikiama ligoniui, kol jis yra gydomas stacionare. Baigęs gydymo kursą, ligonis išleidžiamas ir grįžta į tą pačią socialinę aplinką, kurioje buvo iki gydymo. Lietuvoje nėra nė vienos ilgalaikės reabilitacijos įstaigos, kurioje sergantis alkoholizmu galėtų išsiugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei geriau suprasti ligą, kuria jis serga.

Milžinišką žalą Lietuvai daro besaikis alkoholio vartojimas. Pripažįstama, kad kova su alkoholiniais gėrimais yra pati sunkiausia ir bet kokios pastangos atneša tik ribotus vaisius.

Tik sutelkus įvairias pastangas prieš alkoholį, mažėtų įvairių nusikaltimų, avarijų, ligų ir savižudybių. Įpratę svaigintis asmenys darosi nervingi, vis sunkiau įveikia stresines situacijas, atsiranda įtampa bendraujant su kitais asmenimis. Didelė dalis geriančiųjų negali gyventi be alkoholio – jo siekia įvairiomis priemonėmis, tiesiog kovoja dėl kiekvieno
lašo.

Darbo autorė dirba Laugalių pensionate.

Šią temą pasirinkau todėl, kad ji mano darbe pati skaudžiausia ir aktualiausia.

Darbe bus pristatytas Laugalių pensionate vykdomas darbas su žmonėmis, vartojančiais alkoholį, apibūdinta šių žmonių padėtis, išanalizuotas jų požiūris į alkoholį bei apibūdintas bendruomenės požiūris į gyventojus, turinčius priklausomybę alkoholiui.

TYRIMO OBJEKTAS. METODOLOGIJA

Diplominio darbo tikslai:

1. Išanalizuoti gyventojų, vartojančių alkoholį, padėtį Laugalių pensionate.

2. Išsiaiškinti bendruomenės požiūrį į išgeriančiuosius.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo, padėtį Lietuvoje.

2. Charakterizuoti alkoholizmo atsiradimo priežastis.

3. Išanalizuoti pagalbos būdus asmenims, vartojantiems alkoholį.

4. Išanalizuoti žmonių, vartojančių alkoholį, padėtį Laugalių pensionate.

5. Išanalizuoti ir aptarti pagrindines problemas, kylančias dėl alkoholio vartojimo.

6. Išsiaiškinti Laugalių pensionato gyventojų požiūrį į alkoholio vartojimą.

7. Numatyti galimus problemų sprendimo būdus (priemones).

Tyrimo metodologija

Naudotasi Laugalių pensionate esančiais dokumentais: pensionato nuostatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, gyventojų asmens bylomis. Darbas paremtas LR įstatymais, poįstatyminiais aktais, susijusiais su asmenimis, turinčiais problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo pasinaudota laikraščių ir žurnalų straipsniais, literatūra apie alkoholizmą.

Tyrimo metodai

Norint ištirti žmonių, turinčių problemų dėl alkoholio vartojimo, padėtį Laugalių pensionate naudotasi:

– žmonių, vartojančių alkoholį, dokumentų duomenų analize;

– anketine apklausa;

– interviu metodu;

– situacijos analize;

– mokslinės literatūros analize.

1. ALKOHOLIZMAS. MEDICININIS MODELIS

Įgimtas poreikis visomis išgalėmis vengti skausmo ir siekti kuo didesnio malonumo bei komforto kiekvieną žmogų daro neatsparų prisirišimui prie įvairiausių žalingų įpročių. Daugeliui žmonių gyvenimo realybė rodosi esanti sunki ir skausminga. Tarpusavio santykių problemos, nesaugumas, skurdas, socialinė izoliacija, asmeninės dvasinės problemos, šiuolaikinio gyvenimo tempas ir spaudimas – visa tai skatina žmonių polinkį atsiriboti nuo skausmingos ir sunkiai pakeliamos tikrovės arba ją ignoruoti. Daugeliui žmonių išsivaduoti iš skausmingos realybės padeda alkoholis. Deja, nemaža dalis išgeriančiųjų pasiduoda alkoholio įtakai, nebeturi valios kontroliuoti ar riboti jo vartojimą. Alkoholis užvaldo jų gyvenimą, tampa nuolatine gyvenimo dalimi. Tad kokios yra pagrindinės problemos, kad žmogus tampa alkoholiku.

1.1. Alkoholizmo samprata

Skirtumas tarp įgėrimo ir pasigėrimo priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Alkoholio kiekis, nuo kurio apsinuodijama, atskiriems žmonėms ir kiekvienu atveju tam pačiam žmogui yra skirtingas, bet, pakankamai daug išgėręs, nusigeria kiekvienas. Skirtumas tarp išgeriančiojo ir alkoholiko yra kitoks: jo negalima nei išmatuoti alkoholio kiekiu, nei trumpai apibūdinti. Tai priklauso nuo nenumatytų dalykų, nuo asmenybės, progos, aplinkybių, o dažnai ir nuo atsitiktinumo. Tačiau galima išskirti pereinamąsias stadijas tarp išgėrimo kompanijoje ir besaikio gėrimo ir, remiantis jomis, apibūdinti alkoholiką. Kol neperžengiama tam tikra riba, būsimas alkoholikas nesiskiria nuo savo išgeriančių draugų. Todėl net prityręs stebėtojas negali atskleisti prielaidų, kad tas žmogus linkęs tapti alkoholiku.

Gyvename visuomenėje, kur gerti įprasta, kur geriantysis laikomas normalesniu žmogumi už abstinentą, kur vaišindami alkoholiu, rodome svetingumą ir draugiškumą. Nors girtuokliai mus šiek tiek piktina, bet į abstinentus žiūrime įtariai. Prie taurelės praleidžiame laisvalaikį su senais bičiuliais ir įsigyjame naujų draugų, parodome savo lojalumą, aptariame rūpimus klausimus, vedame derybas ir susitariame. Toks saikingas gėrimas dažnai nėra žalingas ir padeda žmonėms užmegzti draugiškus santykius.

Ką vadiname alkoholiku?

Kad nagrinėjimo objektas būtų aiškus, būtinas tvirtas požiūris. Nors visuomeniniai alkoholizmo aspektai yra neabejotinai labai svarbūs, vis dėl to alkoholizmą nagrinėsime kaip ligą medicinine to žodžio prasme ir toliau vartosime šiuos terminus.

Abstinentai – tai žmonės, kurie visiškai nevartoja alkoholinių gėrimų.

Išgeriantys kompanijoje – geria saikingai, nors retkarčiais gali ir pasigerti.

Girtuokliai – išgeria per daug, nors ne visada drįsta sutikti su tokia nuomone. Tokie girtuokliai, kurių asmeninių ir visuomeninių nesėkmių priežastis yra alkoholis, geriausia padarytų, jeigu, užuot slėpę tiesą, drąsiai prisipažintų, kad alkoholis yra visų jų bėdų šaltinis. Daugeliui girtuoklių, kuriuos girtavimo sukelti rūpesčiai griūte užgriūva, reikia gydytojų priežiūros, ir tik atitinkamas gydymas gali juos išgelbėti. Pažymėtina, kad ne visi girtuokliai yra alkoholikai, nors tikriausiai daugumas jų gali tokiais tapti.

Alkoholikai – tai žmonės, sergą liga, kurią galima apibūdinti medicininėmis kategorijomis, ir juos reikia atitinkamai gydyti. Alkoholikai – tai žmonės, kurie tapo alkoholio vergais. Ydingo įpročio alkoholikai jau nepajėgia patys mesti gerti. Jie gali gyventi be alkoholio keletą
dienų, kartais ir ilgiau, bet visai jo neimti į burną neįstengia. Ir kuo labiau reikia mesti gėrus, tuo jiems sunkiau tą padaryti. Be šio būdingo bruožo, alkoholikas negali kiek ilgiau išbūti neragavęs alkoholio, jį kankina abstinencijos simptomai, tegu trumpalaikiai fiziniai arba psichiniai negalavimai, kurie atsiranda tada, kai alkoholikas būna negėręs keletą dienų ar net kelias valandas.

Daugumai alkoholikų alkoholis sukelia tokius rimtus smegenų arba net viso organizmo sutrikimus, kad jo veikimo pasekmės išlieka net metus gerti. Tai chroniško alkoholizmo stadija.

Alkoholikas griebiasi alkoholio nuolat arba tik retkarčiais, norėdamas išsivaduoti iš bjaurios psichinės būsenos. Alkoholis padeda jam pamiršti nesėkmes, šeimą ir pačiam užsimiršti. Jo, kaip visuomeninio individo, veikla priklauso nuo alkoholio. Paradoksalu, kad alkoholis, kurį jis geria, kad galėtų normaliai veikti, savo ruožtu neišvengiamai sukelia fiziologinius organizmo veiklos sutrikimus.

Išeitį iš tokios padėties, suteikimą galimybės alkoholikui sugebėti gyventi be alkoholio, vadiname gydymu.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija pateikė tokį apibrėžimą: alkoholikai – tai be saiko gerią žmonės, kurių potraukis į alkoholį yra pasiekęs tokį laipsnį, kai jau pasirodo arba ryškūs psichiniai sutrikimai, arba daroma žala jų fizinei ir psichinei sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, savai visuomenei ir ekonominei padėčiai, taip pat žmonėms, kuriems atsiranda reiškiniai, tokių sutrikimų pranašai.

Alkoholis priskiriamas psichoaktyvioms medžiagoms. Psichoaktyvi medžiaga, tai tokia medžiaga, kurios vienkartinė dozė gali pakeisti nuotaiką, fizinę savijautą, aplinkos suvokimą, elgesį arba sukelti kitus vartotojui pageidaujamus psichofiziologionius efektus. Dėl to ji ir vartojama.

Sistemingas pchikoaktyvios medžiagos vartojimo būdas dažniausiai pakenkia somatikai ir psichikai. Tada reikia terapeuto, chirurgo, neurologo ar kito specialisto pagalbos.

Žinoma, girtavimą dar lydi konfliktai su šeima, darbdaviu, policija.

Alkoholizmas yra psichikos liga, kuria suserga piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei turinti kitų neigiamų medicininių ir socialinių pasekmių.

Priklausomybės sindromui būdinga psichinė (psichologinė) priklausomybė psichoaktyviomis medžiagomis ir fizinė (cheminė) priklausomybė joms.

Psichinės priklausomybės alkoholiui susiformavimą dažniausiai lemia mikrosocialinė aplinka, pažįstami, draugai, bendradarbiai, gyvenimo būdas, tradicijos ir kiti faktoriai.

Psichologinės priklausomybės alkoholiui esmė yra ta, kad asmenį pamažu užvaldo įsitikinimai, jog bet kokį stresą, neviltį, nerimą, nervinę įtampą greičiausiai galima nuslopinti alkoholiu. Toks įsitikinimas žmogui suformuoja psichologinę dominantę, lemia jo elgesį ir norą didinti dozes. Taip pamažu kinta organizmo reaktyvumas alkoholiui, kinta tolerancija. Atsiranda liguistas potraukis, lemiamas poreikio, kad kraujyje cirkuliuotų tam tikras alkoholio kiekis. Palaipsniui susiformuoja fizinė (cheminė) priklausomybė alkoholiui. Žmogus nebegali gyventi be alkoholio, tampa jo vergu. Paralyžiuojama jo valia. Šioje būklėje žmogus dažniausiai jau nepajėgia įveikti tos fizinės priklausomybės. Tai jau liga. Jam reikalinga specialisto pagalba.

Jei organizmas kurį laiką negauna alkoholio, vyksta nutraukimo (abstinencinis) sindromas.

1.2. Alkoholizmo etiologija

Kiekvienam konkrečiu atveju alkoholizmui atsirasti turi įtakos viena ar keletas priežasčių. Mokslininkų nuomonės dėl alkoholizmo taip pat skirtingos: vieni linkę ligos priežasčių ieškoti pačiame individe, asmenybės ypatumuose, kiti didžiausią reikšmę skiria išoriniams faktoriams, mikrosocialinei aplinkai, treti tikina, kad abu veiksniai turi įtakos alkoholinei ligai susiformuoti.

Taigi, alkoholizmo susiformavimą, viena vertus, lemia visuomenė ir pats žmogus, antra vertus – alkoholis.

Pagrindiniai faktoriai, kurie gali sukelti alkoholinę ligą yra šie:

– biologiniai (fiziologiniai);

– psichologiniai;

– socialiniai;

Biologiniams faktoriams priskiriami:

– paveldimumas;

– etanolio metabolizmo procesas;

– medžiagų apykaitos sutrikimai.

Žymiai sunkiau gydyti tuos pacientus, kurie turi paveldėtą riziką susirgti alkoholine liga. Dažnai potraukį alkoholiui lemia ne pirma išgerta taurelė, o “vidinis” organizmo poreikis. Tokie asmenys greičiau degraduoja, dezadaptuojasi visuomenėje.

Nagrinėjant alkoholikų šeimas ir lyginant jas su sveikosiomis šeimomis, paaiškėjo, kad jei abu tėvai serga alkoholizmu, tai jų vaikai keturis kartus dažniau gali susirgti alkoholizmu nei sveikų tėvų vaikai. Taip pat apstebėta, kad įvaikinti kūdikiai, kurių tėvai sirgo alkoholizmu, turi keturis kartus didesnę galimybę susirgti alkoholizmu nei sveikų tėvų vaikai. Tačiau ilgametis praktinis darbas leido gydytojams įsitikinti, kad tose šeimose, kuriose tėvai sirgo vis dėlto buvo vaikų, kurių nepaveikė nei biologiniai, nei socialiniai faktoriai. Priešingai – daugelis išsiugdė griežtą nuostatą absoliučiai blaivybei.

Psichologiniams faktoriams priskiriame:

– asmenybės ir mikrosocialinės aplinkos sąveiką;

– tipologinius asmenybės ypatumus;

– psichologinius pakitimus.

Suprantama, kad asmenybės formavimo procese
didelis vaidmuo tenka mikrosocialinei aplinkai (šeimai, auklėjimui, draugams ir t.t.). todėl kai kurie asmenybės charakterio bruožai ir temperamento ypatumai gali tapti alkoholinės ligos etiologiniu faktoriumi. Polinkį greičiau ir ryškiau susirgti alkoholine liga turi cholerikai ir melancholikai. Asmenybė, kuri nesugeba adaptuotis nei šeimoje, nei visuomenėje, negali susidoroti su vidiniais ir išoriniais stresoriais, nuolatos ieško kompensuojančių faktorių alkoholyje, nes alkoholis pašalina įtampą, sukelia malonumą ir euforiją. Alkoholis tokiai asmenybei tampa visų problemų sprendimu. H.Hill skiria keturis asmenybės tipus, kurie susiformuoja dėl šeimos įtakos ir turi didžiausią riziką susirgti alkoholizmu:

– save laiko nepriekaištingais ir nekritikuotinais, jiems nereikia jokių pastangų ir pamokymų;

– agresyvūs, asocialūs, valdingi, žiaurūs, su greit kylančiu neapykantos jausmu;

– neprisitaikę, bejėgiai, neproduktyvūs, linkę į neurotizmą;

– keistuoliai, turintys paranoidinių ir depresijai būdingų bruožų.

Socialiniams faktoriams priskiriame:

– valstybės politiką alkoholio atžvilgiu;

– visuomenės požiūrį, tradicijas ir nuostatas;

– etninę – religinę priklausomybę;

– socialinę ekonominę padėtį;

– individo socialinę padėtį (mokslo cenzą, profesiją, šeimyninę padėtį);

– urbanizaciją.

Valstybės alkoholio politikos svarbiausios kryptys yra:

– alkoholio gamybos ir realizavimo monopolis;

– alkoholio, importo ir eksporto reguliavimas;

– alkoholio kainų politika;

– įstatymų leidyba;

– prevencinės programos finansavimas ir kt.

Lietuvoje visuomenės požiūris į girtavimą buvo daugiau ar mažiau neigiamas (ypač į girtaujančią moterį), tačiau laikui bėgant susiformavo tradicijos ir nuostatos, kad lietuviai yra vaišinga tauta.

Žinome, kad visos religijos smerkia girtavimą, tačiau kiekviena tauta turi savo pamėgtą gėrimą.

Socialiniai – ekonominiai santykiai taipogi skatina girtavimą ir alkoholizmą. Žema darbo kvalifikacija, nedarbas didina sergančių alkoholizmu skaičių. Girtaujantys iš “gero gyvenimo” yra paprastai aukštesnio intelekto, ilgiau išlaiko savo statusą visuomenėje ir ne taip greitai degraduoja.

Bedarbystė, neviltis, netikrumas dėl savo paties ir šeimos ateities ne tik skatina savižudybes, kurių skaičiumi pirmaujame Europoje, bet ir yra vieni iš skaudžiausių alkoholizmo etiologinių faktorių. Ta pati kasdieninė patirtis rodo, kad turintys žemą mokslo cenzą ar menkos darbinės kvalifikacijos žmonės turi didesnę galimybę susirgti alkoholizmu. Išskirtinę sergančiųjų alkoholizmu kategoriją sudaro meno žmonės, kurie jaučia skriaudą, kad liko nesuprasti, kad jų talentui visi trukdė, pavydėjo, neleido jam suvešėti.

Pastebėta, kad turintiems šeimas tikimybė susirgti alkoholizmu yra kiek mažesnė nei viengungiams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2619 žodžiai iš 8692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.