Laurynas ivinskis
5 (100%) 1 vote

Laurynas ivinskis

Turinys

1. Istoriografija …………………………………………………………………………………3

2. Lauryno Roko Ivinskio biografija…………………………………………………….4-6

3. Publicistika……………………………………………………………………………………7

4. Proza…………………………………………………………………………………………….8

5. Poezija…………………………………………………………………………………………..9

6. Vertimai……………………………………………………………………………………….10

7. Kalendoriai…………………………………………………………………………………..11

8. Patarlės ir priežodžiai……………………………………………………………………..12

9. Augmenija…………………………………………………………………………………….12

10. Aitvaras…………………………………………………………………………………………12

11. Išvados………………………………………………………………………………………….13

12. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………….14

13. Priedai………………………………………………………………………………………….15-21

Istoriografija

Mūsų darbo tikslas – surinkti informaciją apie Lauryną Roką Ivinskį bei jo sukurtus ir išleistus pirmuosius lietuviškus kalendorius.

Informaciją radome įvairiuose šaltiniuose. Tiek internete, tiek literatūros leidiniuose.

Daugiausiai informacijos radome „Lietuvių literatūros istorijoje XIX amžius“, kurią sudarė lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Šioje knygoje radome informacijos apie Ivinskio biografiją, jo kuriamus kūrinius, kalendorius, prozą, vertimus, publicistiką bei poeziją.

Visus priedus, išskyrus Nr. 3, radome internetinėse svetainėse.

Apie leidžiamus kalendorius taip pat daug informacijos sužinojome iš „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“, kurią sudarė Vyriausioji enciklopedijų redakcija.

Apie Ivinskio vaikystę sužinojome iš Mokslo ir Enciklopedijų leidybos instituto išleistos „Visuotinės Lietuvių Enciklopedijos“.

Apie Ivinskio domėjimąsi augmenija sužinojome iš D. Petkevičiūtės „Lauryno Ivinskio“ veikalo.

Iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto išleistos „Lietuvių Literatūros Istorija XIX amžius“ knygos sužinojome apie Ivinskio išverstus veikalus.

Taigi daugiausiai naudingiausios informacijos radome knygose : enciklopedijos bei kitoje literatūroje. O iliustracijų – internetinėse svetainėse.

Lauryno Ivinskio biografija

Laurynas Rokas Ivinskis gimė 1810 m. rugpjūčio 3 (15)d., Žemaitijoje, Šilalės apylinkėse, Kaupų kaime. Jo tėvai laisvi žemės nuomininkai, dažnai keitę gyvenimo vietą, neturtingi bajorai – Kristina ir Augustinas Ivinskiai .

1813 m. Ivinskiai persikėlė į Laukuvos parapiją, Dargių kaimą, prie Paežerių.

Po 1818 m. jie persikėlė į Kaukų kaimą Tverų parapijoje ir nuomojo žemę iš žemaičių vyskupo Juozapo Giedraičio. Ir šiame kaime Lauryną pradėjo mokyti kaimo samdomas mokytojas Melninkis. 1820 šeima persikėlė į Bamblių kaimą Užvenčio apylinkėse, prie Kolainių.

1824 m. Laurynas, būdamas keturiolikos metų, pradėjo lankyti pirmąją Kolainių mokyklos klasę. Jaronimas Stanevičius, buvęs Vilniaus universiteto auklėtinis bei filosofijos magistras ir pirmojo lietuviškojo matematikos vadovėlio autorius, buvo mokyklos direktorius. Ivinskis šioje mokykloje mokėsi šešerius metus ir garsėjo kaip gabus, ištvermingas, uolus bei drausmingas mokinys. „1831 m. baigė keturklasę Kolainių gimnaziją. 1841 m. įsigijęs namų, o 1847 m. – miesto mokytojų teises, tapo profesionaliu pedagogu. Aukštesnių mokslų siekė mokydamasis savarankiškai“

Baigęs Kolainių gimnaziją, pasiryžo tapti namų mokytoju, norėdamas susitaupyti lėšų tolesnėms studijoms aukštojoje mokykloje. Darbą pradėjo Kuršėnų apylinkėse. Kai Šiaulių gimnazijoje1841 m. išlaikė specialius egzaminus, gavo oficialias namų mokytojo teises. „Mokė vaikus Oginskių, J. Paulavičiaus, A. Ronne`s, I. Zabielos, M. Zubovo (V, Zubovo mokytojas) dvaruose . „

1842 m. atsikėlęs į Rietavo apylinkes, laisvalaikiu ėmėsi kultūrinės veiklos: užrašinėjo tautosaką, rinko medžiagą žodynui, eiliavo, vertė, domėjosi botanika, mitologija, liaudies medicina. Rietave praleido kūrybingiausius savo gyvenimo metus: dirbo parapijoje, agronomijos mokykloje, mergaičių pensionate. Rietave „ subrendo ir mintis leisti lietuviškus kalendorius. O 1845 m. parengė pirmojo lietuviško kalendoriaus rankraštį. Kuomet pasiskolino pinigų iš Rietavo savininko Irenėjaus Oginskio, rankraštį nusiuntė Vilniaus spaustuvininkui Adamui Zawadskiui, kuris 1846 m. jį išleido. Tuomet ir pasirodė pirmasis lietuviškas kalendorius „Metų skajtlus unkiniškas ant metu Viešpaties 1846 “.

1846 metais išvertė iš lenkų kalbos Danielio Defoe apysaką „Robinzonas Kruzas“ . 1847 m. Kauno
gimnazijoje išlaikė specialius egzaminus ir įsigijo miesto mokytojo teises.

1851 m. rudenį persikraustė į Pavirvytį netoli Tryškių, Juozo Paulavičiaus dvare labai intensyviai dirbo : rašė lietuvių kalbo žodyną ir perrašinėjo spaudai „Robinzono Kruzo“ vertimą. Tuo metu jau buvo parengęs vadovėliu : „Naminio dažymo vadovėliai“, „Medicina kaimo žmonėms“, kuriuos norėjo išspausdinti ir lietuvių , ir lenkų kalbomis, apsakymų rinkinį „Pasakos“, kurį sudarė vertimai, kitų autorių ir tautosakos kūrinių sekimai (vėliau jie buvo spausdinami kalendoriuose).

1851 metų pabaigoje persikėlė į Naciūnus netoli Kėdainių ir ten mokė dvarininko M. Šiukštos sūnus. Čia toliau rengė kalendorius, vertė J. Miltono „Prarastasis rojus“ ir E. Yuongo „Paskutinis teismas“ poemas, Ch. Scmido apysaką „Genovaitė“ ir daug skaitė.

1853 m. vasarą buvo grafo I. Zabielos pakviestas mokyti jo vaikų į Zabieliškį netoli Kėdainių. Pasiūlymą priėmė ir čia mokytojaudamas dar ir susirašinėjo su I. Oginskiu, J. A. Zawadskiu. Džiaugėsi, jog Varniuose įsteigė knygyną ir beabejo tikėjosi ten platinti savo kalendorius.

1854 m. Ivinskį paskyrė Rietavo parapijos mokyklos jaunesniuoju mokytoju. Čia mokytojavo net aštuonerius metus (iki 1862 m. pavasario), o mokytojaudamas rūpinosi Varnių skaitykla ir knygynu. Netgi norėjo visiškai atsidėti knygininkystei. Bet neatsideda, kadangi 1855 m. vasarą Ivinskis paskiriamas vyresniuoju Rietavo parapijos mokyklos mokytoju ir lieka dirbti mokykloje, kurioje dėsto : prancūzų, lenkų, vokiečių, lotynų kalbas, skaityti rusų kalbą bei aritmetiką. Ivinskis stropiai tvarkė įvairius mokyklos reikalus, rūpinosi programomis, mokymo kokybe, mokyklos tradicijomis, žinoma, už tai buvo nuolat giriamas vizitatorių. Rietavo dviklasė parapinė mokykla jo dėka išgarsėjo kaip viena iš garsiausių Lietuvoje.

1856 m. , remiamas M. Akelaičio, M. Valančiaus, sudarė pirmojo lietuviško kalendoriaus „Aitvaras“

Projektą, kuris, deja neįgyvendinamas.

1859 m., kuomet I. Oginskis įsteigė Rietave agronomijos mokyklą, Ivinskis ir joje dėstė bendruosius dalykus: geografiją, botaniką ir kt..Kalendoriuose spausdino straipsnius iš laukininkystės, daržininkystės, sodininkystės, veterinarijos, jais buvo įmanoma remtis ir agronomijos mokykloje.

1862 m. pagarsėjęs kaip lietuviško kalendoriaus leidėjas ir talentingas gamtininkas buvo vienbalsiai išrinktas Vilniaus archeologijos komisijos nariu. Šiais metais (1862) sudarė ir sistemingą augalų sąrašą „Prigimtumenė“, kuriame daugiau nei pustrečio tūkstančio augalų pavadinimų pateikta lietuvių, lotynų, lenkų ir kartais vokiečių kalbomis. Tuo darbu Ivinskis pasižymėjo kaip vienas pirmųjų lietuviškųjų botanikos terminų kūrėjų.

1862 m, ieškodamas palankesnių sąlygų gyvenimui, persikėlė į Joniškėlį, kuriame buvo paskirtas vyresniuoju parapinės mokyklos mokytoju. Mokykla, prižiūrima Vilniaus universiteto, XIX a. pradžioje garsėjo kaip naujoviška praktinio pobūdžio mokymo įstaiga, kurioje mokė žemdirbystės. Mokyklą globojo Joniškėlio dvarininkas Felicijonas Karpis, su kuriuo Ivinskis bendravo daugelį metų. Joniškėlyje Ivinskis gilinosi į mokslo darbus, tyrinėjo gamtą, džiovino augalus, vabzdžius, kuriuos pats piešė ir aprašė, toliau rengė lenkų -lietuvių kalbų žodyną, vertė religines knygeles, rinko tautosaką. O lietuviškas kalendorius tuo metu ėjo dideliais tiražais, buvo plačiai skaitoma išversta „Genovaitė“.

1863 m. Ivinskiui pasiūlyta pelninga tarnyba – redaguoti caro valdžios steigiamo laikraščio „Liaudies draugas“ lietuviškąją dalį, tačiau to pasiūlymo jis atsisakė, ir laikraštis dėl to neišėjo.

1864 m., kai uždraudė lietuviškąją spaudą, Ivinskis buvo priverstas persikelti į Kauną dirbti komisijoje, kuri turėjo rengti spaudai lietuviškas knygas rusų rašmenimis, Tą darbą jis dirbo nenorėdamas, be to, palaikė ryšius su valdžios nemalonėn patekusiu vyskupu M. Valančiumi, todėl 1866 m. su skurdžia pensija buvo atleistas iš tarnybos ir grįžo gyventi į Joniškėlį. Joniškėly jį globojo klebonas Glinskis ir dvasininkas Karpis, o mokyti dukters Gabrielės jį pasikvietė gydytojas Leonas Petkevičius. Laurynas Petkevičių šeimoje be palankių darbo sąlygų dar turėjo ir gerą aplinką – apsišvietusių ir kultūringų intelektualų ratą.

1868m. Vasarą Ivinskį ir vėl pakvietė į Rietavą Irenėjaus Oginskio našlė kunigaikštienė Olga, auginusi du vaikus – Bogdaną ir Mykolą (vėlesnį M. K. Čiurlionio globėją). Mykolas Oginskis domėjosi lietuvių kultūrine veikla ir rėmė Ivinskio leidybinius sumanymus.

1869 m. pradžioje Ivinskis buvo pakviestas privačiu mokytoju į Renavą, kur pradėjo sudarinėti rusų – lietuvių kalbų žodyną, dėl kurio leidimo tarėsi su V. Kulinu.

1870 m. pavasarį Kulinas pasiūlė Ivinskiui nusiųsti savo žodyną Rusijos geografų draugijai.

1870 m. Ivinskis nusiuntė Rusijos geografų draugijai smulkiosios tautosakos rinkinį „Prižodej ir Misles, surinkti par L. Iwinski“, už kurį Ivinskis nuo draugijos gavo sidabro medalį. Tais pačiais metais Renave Ivinskis užbaigė dar Joniškėlyje pradėtą sudarinėti lietuvių knygų bibliografiją, o joje suregistravo 111 lietuviškų knygų , išleistų 1599 – 1869 m. , bei 11
Tačiau bibliografijos rankraštis liko nepaskelbtas.

1871 m. Ivinskis apsigyveno Šiauliuose, kur jį pakvietė Šiaulių apskrities bajorų vadas Nikalojus Zubovas mokyti savo sūnaus Vladimiro. Čia Ivinskis toliau tvarkė žodynus ir sudarinėjo tautosakos rinkinius. 1871 m. Rusijos geografų draugijai nusiuntė aplanką „Patarlės, kures surinko Kraszewskis. Litva , 1847. – patarles, Danijos būdu vartojamose. – Pazimes “, kurį sudarė trys sąsiuviniai. Pirmajame sąsiuvinyje kiek pakeista rašyba, kuri nurašyti iš M. Valančiaus knygos „Patarles Žmajcziu“. Antrajame sąsiuvinyje perrašė patarles, kurios buvo paskelbtos J. I. Kraszewskio veikale „Litwa“. Trečiąjį sąsiuvinį sudarė 110 Ivinskio sueiliuotų dvieilių. 1871 m. Ivinskiui pasiūlė tapti Rusijos geografų draugijos nariu. Jis paprašė atsiųsti draugijos nario patentą, tiksliai nėra žinoma, ar jis tokį dokumentą gavo. Rusijos geografų draugijon pateko ir kalbiniai Ivinskio darbai: rusų – lietuvių kalbų žodynas,1193 puslapių apimantis žodžius nuo A iki De, keturkalbis rusų-lietuvių-lotynų-lenkų žodynas, turintis 96 psl. ir apimantis žodžius nuo A iki Ai. Bet lenkų-lietuvių kalbos žodynas, didžiausias L. Ivinskio sudarytas žodynas, turintis 2060 lapų, atsidūrė Lenkijoje. Šiauliuose jis susipažino su Aleksandru Moru, kuris turėjo daug pažinčių, tokių kaip : S. Daukantas ir M. Valančius, padėjo platinti Ivinskio kalendorius.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1521 žodžiai iš 4552 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.