Laurynas stuoka gucevičius
5 (100%) 1 vote

Laurynas stuoka gucevičius

Svarbiausios autobiografinės žinios

• L. Stuoka-Gucevičius (1753-1798). Architektas, žymiausias Lietuvos klasicizmo atstovas.

• Kilęs iš valstiečių.

• Mokėsi Kupiškio, Palėvenės mokyklose, Panevėžio pijorų mokykloje.

• 1773 m. atvyko į Vilnių ir įstojo į misionierių vienuolyną.

• 1773-1775 m. studijavo matematiką Vilniaus universitete, pas prof. Pranciškų Norvaišą, ir architektūrą pas architektą Martyną Knakfusą.

• 1776-1777 m. gilino žinias Romoje.

• Grįžęs į Vilnių, dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje.

• 1778 m. Vilniuje įstojo į masonų ložę. Tais pačiais metais su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu išvyko į kelionę po Vakarų Europos miestus. Paryžiaus Karališkoje dailės akademijoje ir F. Blondelio architektūros mokykloje klausėsi architektūros paskaitų.

• 1781 m. grįžo į Vilnių ir buvo vyskupo I. J. Masalskio Verkių dvaro rūmų ansamblio statybos architektas.

• 1789-1794 m. Lietuvos inžinierinio korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) dėstė karo inžineriją ir kartografiją.

• 1793-1794 m. dėstė Vilniaus universitete.

• 1793 m. L. Stuokai-Gucevičiui suteiktas profesoriaus vardas.

• 1794 m. dalyvavo sukilime, vadovavo paties suorganizuotai Vilniaus civilinei gvardijai.

• 1797-1798 m. dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju. L. Stuokos-Gucevičiaus architektūrinis palikimas

• L. Stuoka-Gucevičius suprojektavo ir rekonstravo Vilniaus rotušę, Vilniaus Katedrą, Verkių rūmų kai kuriuos pastatus: centrinius rūmus, paviljoną, malūną, smuklę.

• 1790 m. sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą, 1793 m. – I. J. Masalskio namų Kretingoje abrisus, 1795 m. – suprojektavo Vidžių (Baltarusija) teismo rotušę, miesto viršininko namus, užvažiuojamuosius namus.

• Pagal L. Stuokos-Gucevičiaus projektą XVIII a. pabaigoje rekonstruota Raudonės pilis.

• Yra duomenų, kad 1783 m. jis rekonstravo Karpių (vėliau Tiškevičių) rūmus Vilniuje, suprojektavo Maišiagalos smuklę.

• Manoma, kad architektas kūrė projektus Lietuvos didikams – Radviloms, Sapiegoms, Pociejams, Pacams, Chreptavičiams, Chominskiams, Scipijonams, Tyzenhauzams, Nesiolovskiams, Soltanams – užsakius.

• Įvairiuose leidiniuose L. Stuokai-Gucevičiui priskiriama (nors jo autorystę patvirtinančių dokumentų nerasta) daug čia ir nepaminėtų objektų: buvę Antazavės (Zarasų raj.) rūmai, Leibošico namai Vilniuje, Maišiagalos bažnyčia, Kosakauskams priklausiusios Jonavos bažnyčios pastatų kompleksas, Švikauskų rūmai ir bažnyčia Čiobiškyje (Širvintų raj.), Cirkliškio dvaro pastatai (Švenčionių raj.), Sapiegų rūmai Derečine (Baltarusija), Buivydžių dvaro pastatai ir bažnyčia (Vilniaus raj.), Rokiškio dvaro oficinos, buvę senieji dvaro rūmai bei turgaus pastatas, Sudervės bažnyčia.

Kiekvienos kultūros lobyne svarbią vietą užima architektūros menas. Į architektūrą įprasta žiūrėti kaip į visų meno šakų sintezę, kur darniai susijungia ir skulptūra, ir monumentalioji tapyba, ir taikomoji dailė (keramika, tekstilė, baldai).

Visai pagrįstai architektūra vadinama “menų motina”, tačiau niekas iš architektų nesugebėjo jos esmės taip aiškiai apibrėžti, kaip tai padarė genialusis rusų rašytojas N. Gogolis, pavadinęs šią meno rūšį “akmeniniu pasaulio metraščiu”. Taip jis nusakė architektūros ilgaamžiškumą bei įvairiapusiškumą, jos svarbą kiekvienos tautos kultūrai pažinti.

Gęstant vėlyvajam barokui, XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Lietuvoje ėmė reikštis klasicizmo tendencijos. Klasicizmo pradžia Lietuvoje – 1770 metai, kai į Lietuvą atvyko garsusis italų klasicizmo mokyklos atstovas, architektas Karlas Spampanis (Carlo Spampani), ir pasėjo pirmuosius klasicizmo daigus. Šiam stiliui formuotis Lietuvoje didžiausią įtaką darė trijų epochų patirtis – antika, Italijos vėlyvasis renesansas ir XVIII a. prancūzų klasicizmas.

Išsiskiria du ryškūs Lietuvos klasicizmo laikotarpiai: iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės suirimo ir po jo. Pirmuoju laikotarpiu (1780 – 1795 m.) reiškėsi ankstyvasis ir brandusis, antruoju (1795 – 1860 m.) – vėlyvasis klasicizmas.

Ankstyvasis klasicizmas – tai pereinamojo laikotarpio architektūra, jungusi vėlyvojo baroko ir klasicizmo formas. Pereinant iš baroko į klasicizmo laikotarpį iškalbiai reprezentuoja Kauno rotušė, perstatyta ir praplėsta 1771 – 1780 m.

Brandžiojo klasicizmo architektūra pasižymi ramia didybe: harmoningomis proporcijomis, santūriu dekoru. Įsitvirtino orderinė sistema, pastato visumos ir detalių idealios proporcijos.

Brandžiojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje – profesorius Laurynas Stuoka Gucevičius.

Lietuvos klasicizmo architektūros kūrėjas – Laurynas Stuoka Gucevičius

Laurynas Stuoka – Gucevičius kilęs iš šiaurės rytų Aukštaitijos. Jis gimė 1753 metų vasarą Miginių kaime, netoli Kupiškio. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. 5 d. buvo pakrikštytas Palėvenės bažnyčioje. Tačiau krikšto metrikuose tėvų pavardės pakeistos. Vietoj Stuokų užrašytos Gucevičių pavardės.

Vaikystėje Laurynas mokėsi Kupiškio parapinėje mokykloje, o po to dvejus metus – Palėvenėje. Tėvai ir artimieji, matydami Lauryną esant gabų mokslams, nusprendė jį leisti toliau
mokytis į Panevėžio apskrities pijorų mokyklą. Pijorų mokyklose mokslas trukdavo septynerius metus. Jose būdavo sustiprinta matematika ir gamtos mokslai. Gavęs tvirtus matematikos pagrindus L. Stuoka – Gucevičius tęsė mokslą vyriausiojoje mokykloje Vilniuje. Nesusiradęs sau tinkamo darbo Laurynas įstojo į Misionierių vienuolyną, kur išbuvo dvejus su puse metų. Būdamas vienuolyne, jis studijavo vyriausiojoje mokykloje matematiką ir architektūrą. 1776 m. laikydamas viešuosius egzaminus Laurynas Stuoka – Gucevičius savo žiniomis sužavėjo komisijos narius. Tuoj po egzaminų Edukacinės komisijos pirmininkas Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis pasiūlė gabųjį studentą perkelti į vyskupijos seminariją žemesniųjų klasių matematikos mokytoju. Vėliau Laurynui leidžiama palikti vienuolyną ir sudaromos sąlygos studijuoti architektūros meną. Ir tais pačiais metais Masalskio pavedimų vykdyti jis buvo išvykęs į Varšuvą, o 1776 – 1777 metais išsiunčiamas tęsti mokslų į Romą.

Romoje jaunasis architektas susipažįsta su klasikinio meno palikimu architektūroje. Čia jis betarpiškai studijavo garsiųjų architektų – Paladijaus, Bramantės, Peručijaus, Berninio sukurtus rūmus. Savo studijų darbais Romos aukštosiose mokyklose jaunuolis atkreipė to meto architektūrinės visuomenės dėmesį, todėl jam buvo sudarytos sąlygos išleisti nedidelį leidinį italų kalba apie architektūrą.

1778 m. Laurynas Stuoka – Gucevičius išvyksta į užsienį ir aplanko stambiausius Vokietijos miestus: Karaliaučių, Elblangą, Berlyną, Potsdamą, Liubeką, Bremeną, Hamburgą. Iš Hamburgo, kuriame gyveno keletą savaičių, Stuoka – Gucevičius išplaukė laivu į Kopenhagą ir Stokholmą susipažinti su šių miestų architektūra. Laivu plaukęs Danijos pasiuntinys sužinojo apie jaunuolio gabumus ir pakvietė jį dirbti sūnaus mokytoju. Kurį laiką pamokytojavęs ir aprūpintas lėšomis, Laurynas išvyko į Paryžių. Čia jis apie pusantrų metų studijavo architektūrą Žako Fransua Bliondelio vardo architektūros mokykloje pas geriausius to meto prancūzų architektus. Be to, klausėsi paskaitų ir Prancūzijos Dailės akademijoje.

Grįžęs į Vilnių 1781 metais, Laurynas Stuoka – Gucevičius dirbo savo “mecenatui” vyskupui Masalskiui. Pirmasis užsakymas buvo Verkių dvaro naujų pastatų projektavimas ir statyba, kurią čia pradėjo jo buvęs mokytojas Knakfusas, jau prieš keletą metų dirbęs prie įvairių statybų senuose Verkių objektuose. Po to sekė kiti užsakymai bei pasiūlymai. Vykdydamas juos, Laurynas Stuoka – Gucevičius visas savo kūrybines jėgas paskyrė klasikinės architektūros tradicijų ugdymui Lietuvoje, ieškodamas savitos klasicizmo išraiškos.

Dalyvavęs ir laimėjęs keliuose architektūriniuose konkursuose , sukūręs ne vieną projektą ir sulaukęs gero įvertinimo, 1793 metais Stuoka – Gucevičius buvo pakviestas architektūros profesoriaus pareigas užimti Vyriausiojoje Lietuvos mokykloje. Prieš tai jis dirbo architektūros, topografijos bei žemėlapių kurso profesoriumi Lietuvos inžinierių korpuso, arba Topografijos, mokykloje, kuri priklausė Vyriausiajai Lietuvos mokyklai. 1793 m. spalio 8 d. jam buvo įteiktas profesoriaus patentas – diplomas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1200 žodžiai iš 3838 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.