Lazeriai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Lazeriai Lietuvoje

Lazeriai Lietuvoje

Lazerinių technologijų Lietuvoje vystymosi istorija

Moksliniai straipsniai, atspindintys pirmuosius lietuvių fizikų žingsnius kvantinėje elektronikoje, pasirodė 1965 – 1966 metais. Darbai, atlikti kartu su Maskvos M. Lomonosovo universiteto mokslininkais, parodė, kad galima stiprinti ir generuoti lazerinę šviesą kristaluose netrikdant atomų lygmenų elektroninės užpildos. Toks reiškinys vadinamas parametriniu pabrėžiant, kad lygmenų užpildą nesikeičia, o koherentinė spinduliuote atsiranda dėl skaidraus kristalo lūžio rodiklio periodinio keitimo (moduliavimo) stipriu šviesos lauku. Vėliau parametrinių šviesos reiškinių tyrimai tapo viena sparčiai besiplėtojančių fizikos krypčių Lietuvoje.

Eksperimentinės fizikos Lietuvoje pradininkas ir puoselėtojas profesorius Povilas Brazdžiūnas kvantine elektronika susidomėjo dar 1962 m. ir pasiūlė keliems Vilniaus universiteto studentams fizikams parašyti kursinius darbus apie kvantinius elektromagnetinių bangų stiprinimo ir generavimo principus. Šių eilučių autorius prisimena, kad prie darbo teko gerokai paplušėti, nes kvantinės elektronikos vadovėlių nebuvo, mokslinė literatūra buvo sunkiai įkandama, o su lietuviškais tos srities terminais – visiška prapultis. Tuo metu po lazerio sukūrimo buvo praėję tik keleri metai, o profesorius P. Brazdžiūnas jau mąstė, kaip imtis šios krypties darbų Lietuvoje. Jo pastangomis 1962 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete lazerinę fiziką pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto studentai I. Gulbinaitė, E. Maldutis ir A. Piskarskas. Kiek vėliau prie jų prisidėjo dar du: K. Burneika ir A. Stabinis. 1968—1970 m. P. Brazdžiūnas apsigynusius Maskvoje disertacijas lazerininkus pakvietė dirbti Vilniaus universitete ir kiek galėdamas rėmė juos, kuriančius pirmąją Lietuvoje kvantinės elektronikos laboratoriją.

Kvantinė elektronika Vilniaus universitete galutinai įsitvirtino 1974 m., kai vietoj pertvarkytų elektronikos, taip pat astronomijos ir plazmos fizikos katedrų radosi astronomijos ir kvantinės elektronikos bei kietojo kūno elektronikos katedros. Nuo 1987 m., astronomus ėmus rengti bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje, galutinai susiformavo kvantinės elektronikos katedra. Kol kas tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur ruošiami fizikai lazerininkai.

Dideli pokyčiai vyko pastarąjį dešimtmetį. Atsivėrus durims į pasaulį, keičiantis šalies mokslo ir studijų struktūrai, išsiplėtė kvantinės elektronikos taikymas biofizikoje, aplinkos fizikoje, medicinoje.

Radosi naujų lazerinių matavimų ir diagnostikos metodų, kuriuose naudojami Vilniaus universiteto fizikų sukurti daugiaspalviai lazeriai. Nors bendra mokslinių tyrimų apimtis sumažėjo kelis kartus, tačiau prasiplėtė tai, kas fundamentalu, kas glaudžiai siejasi su studijomis, su Europos universitetais ir Europos Sąjungos programomis. Mūsų mokslininkai yra sukūrę originalų labai sparčių vyksmų (kurių trukmė mažesnė nei 10-12 s) lazerinį spektrometrą, todėl į Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą padirbėti dažnai atvažiuoja kolegos iš Danijos, Vokietijos ar Italijos universitetų. Pagal partnerystės planus nemažai universiteto auklėtinių ir bendradarbių dirba Vakarų universitetuose ir mokslo centruose.

Vilniaus universitete išsiskiria trys pagrindinės kvantinės elektronikos kryptys. Pirmoji – parametrinių šviesos reiškinių tyrimai kristaluose. Šioje srityje dirba daktaras R. Danielius, docentai V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius, profesoriai A. Piskarskas ir A. Stabinis. Antroji kryptis – ultrasparčiųjų fotofizikinių reiškinių molekulių kompleksuose tyrimas. Jį atlieka dr. R. Danielius, docentai R. Gadonas, R. Rotomskis, J. Slavėnas, profesorius A. Piskarskas. Trečioji kryptis – lazerinių mokslinių prietaisų kūrimas. Paminėsime tik kelis tos krypties darbus. Tai V. Smilgevičiaus sukurtas lazerinis skalpelis, R. Danieliaus – parametrinis femtosekundinis daugiaspalvis lazeris bei R. Danieliaus ir L. Giniūno – lazerinis paviršių profilio matuoklis. Patvirtinus Lietuvos mokslo ir studijų fondo programą „Lazerinė fotosensibilizacija navikų terapijoje“, universiteto fizikai ir biochemikai kartu su Onkologijos centru kuria lazerinę metodiką odos vėžiui gydyti.

Lazerių pramonė Lietuvoje

Lietuvos pramonėje šiuo metu vyksta esminiai pokyčiai. Vietoj anksčiau dominavusių elektronikos ir mikroelektronikos pramonės gigantų atsiranda vis daugiau nedidelių mokslo ir gamybos kompanijų, gebančių tiekti rinkai unikalią produkciją, kuriai pagaminti reikia mokslinio ir technologinio įdirbio bei kvalifikuotų intelektualių specialistų. Sąlygos lazerių gamybai Lietuvoje plėtoti radosi dėka Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto, kuriuose beveik tris dešimtmečius vyko intensyvūs lazerinės fizikos, lazerinės technologijos ir lazerinės biomedicinos tiriamieji darbai, buvo kuriamos naujos technologijos ir unikalūs mokslinių tyrimų prietaisai. Laisvoji rinka išlaisvino akademinių įstaigų mokslininkų ir inžinierių pajėgas, pradėjusias kurti Lietuvos lazerių pramonę.

Atsirado naujos įmonės ir bendrovės, kaip antai „EKSMA“, „EKSPLA“, „STANDA“, „ELMAS“, „Šviesos konversija“. Jose sukurti ir pagaminti lazeriniai prietaisai, mechaniniai, elektroniniai
ir optiniai lazerių mazgai ir kita lazerių įranga išsikovojo vietą gana prisotintoje tarptautinėje rinkoje. Lietuvoje pagaminti ultratrumpųjų impulsų kietojo kūno lazeriai ir parametriniai keičiamo bangos ilgio spinduoliai šiandien veikia daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų Vokietijoje, JAV, Japonijoje, Švedijoje, Danijoje, Izraelyje ir kitur.

Ši pramonės šaka ir toliau sparčiai plėtojama, mat Lietuvos universitetuose bei mokslo tyrimo institutuose, taip pat mokslinėse gamybinėse firmose toliau plėtojami taikomojo mokslu (yrimai, kuriami nauji tobulesni lazeriai ir lazeriniai prietaisai. Labai svarbu, kad į šią sritį nuolat įsitrauktų jauni entuziastai, įgiję fizikinį ir inžinerinį išsilavinimą. Lazerių inžinierius ir fizikus Lazerininkus rengia Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Čia daugiau nei prieš 30 metų įsiplieskė lazerinės šviesos gaisai.

Lazerių centras Vilniaus universitete

Prof. P. Brazdžiūno rūpesčiu 1962 m. keli Vilniaus universiteto studentai buvo nusiųsti į Maskvos universitetą studijuoti lazerių fizikos. A. Piskarskas ir E. Maldutis, apgynę disertacijas iš naujosios srities, įkūrė lazerių laboratorijas Vilniaus universitete ir Mokslų akademijoje. Ypač nuosekliai ir sėkmingai lazerių fizika buvo plėtojama universitete, kur 1974 m. buvo įkurta katedra, o po dešimtmečio – lazerinių tyrimų centras prie jos.

Dar ruošdamas kandidatinę disertaciją, A. Piskarskas kartu su savo vadovu S. Achmanovu ir kitais maskviškiais kolegomis ėmėsi kurti naujo tipo kintamojo dažnio impulsinį lazerį. Vėliau tokių lazerių konstravimas, tyrimas ir taikymas tapo pagrindine universiteto grupės darbų kryptimi.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 955 žodžiai iš 1880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.