Lazerinės technologijos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Lazerinės technologijos Lietuvoje

Siekiant kurti ir diegti į gamybą pažangias lazerines technologijas, prof. R.Kanapėno iniciatyva 1986m Lietuvoje buvo sukurtas Respublikinis mokslinis gamybinis susivienijimas „Lazeriai“, kurio moksliniais vadovais buvo akad. J.Viščakas ir prof. R.Kanapėnas. Tuomet susivienijimas aprėpė 8 stambias respublikos pramonės įmones, gamyklas, gamybinius susivienijimus ir 8 mokslinio tyrimo institutus, projektavimo bei konstravimo biurus Lietuvoje. Pats susivienijimas susidėjo iš tarybos ir keturių mokslo ir technikos sekcijų: lazerinės technologijos, lazerinės medicinos, lazerinių technologijų procesų automatizavimo, lazerinės diagnostikos ir metrologijos. Svarbiausios veiklos kryptys – naujų ekologiškai švarių bazinių lazerinių technologijų, pramoninės lazerinės technikos, lazerinės diagnostikos ir lazerinės medicinos priemonių kūrimas ir diegimas.

Išplėtus fundamentaliuosius ir taikomuosius darbus tuomet prioritetinėje lazerinės technologijos srityje, padidėjus lazerinės pramoninės technologijos poreikiui Lietuvoje, nuo 1987 metų pradžios mokslinis gamybinis susivienijimas „Lazeriai“ išplėtė savo veiklą ir į jo sudėtį įsitraukė 21 pramonės ir mokslo organizacijos. Ypač išsiplėtė lazerinių pramoninių technologijų sritis, kurią sparčiai vystė prof.R.Kanapėnas. Lazerinė technologija – tai nauja savarankiška fundamentali taikomoji mokslo, technikos ir gamybos prioritetinė sritis, į kurią įeina iš esmės naujų ekologiškai švarių lazerinių ir sudėtinių lazerinių technologinių procesų, specialių automatizuotų lazerinių staklių, robotizuotų lazerinių technologinių įrengimų ir kompleksų, automatizuotų lanksčių ir rotorinių bei konvejerinių lazerinių linijų kūrimas ir diegimas į gamybą. Taip buvo kuriamos ir sparčiai diegiamos į pramonę lazerinio pjovimo, kietinimo, restauravimo, legiravimo, aplydymo ir kitos pažangios lazerinės technologijos, automatizuotos lazerinės staklės.

Lazerinės technologijos per palyginus trumpą laiką padarė didelį šuolį nuo laboratorinių bandymų iki gamybos ir sudomino įvairių sričių specialistus ir gamybininkus. Ją Lietuvoje sparčiai pradėta tobulinti devintame dešimtmetyje, kai buvo sukurti 2 kW galios CO2 dujų lazeriai ir kelių šimtų vatų galios kietojo kūno lazeriai, įgalinantys sparčiai atlikti pažangius technologinius procesus.

Lazerio spindulių ypatybė yra ta, kad medžiagos paviršių paveikia labai koncentruotas energijos srautas. Todėl lazerio spindulių sufokusuotas srautas, kaip technologinis gamybos įrankis, įvairiuose procesuose, palyginus su tradiciniais apdirbimo būdais, yra žymiai efektyvesnis.

Panaudojus pramoninius didelės galios lazerius, galima sukurti iš esmės naujus, našius, pažangius, kokybinius technologinius procesus, pavyzdžiui, lokaliai legiruoti metalų paviršius, juos amorfinti, padengti plonais sluoksniais, perforuoti medžiagas; sukurti naujas medžiagas su iš anksto žinomomis ir iš esmės naujomis eksploatavimo ypatybėmis, pavyzdžiui, atsparesnes mechaniniam dilimui, korozijai, chemiškai aktyviai aplinkai; kelis kartus padidinti darbo našumą, sumažinti rankų darbo sąnaudas, sutaupyti medžiagas; pagerinti darbo, sanitarijos ir higienos sąlygas, pakelti gamybos kultūrą, apsisaugoti nuo gamybinio triukšmo, žalingų virpesių, dulkių.

Plačiausiai pramonėje naudojama medžiagų lazerinio pjovimo technologija. Ši technologija skiriasi nuo kitų pjovimo technologijų (pjovimo autogenu, plazma) tuo, kad didelio tankio lazerio spindulių srautą galima sufokusuoti iki keliolikos mikrometrų dydžio ir gauti siaurą pjūvį. Šio pjūvio plotį galima tolygiai keisti, pakeičiant spindulių srauto galios tankį. Naudojant lazerį, galima lokalizuoti šilumos poveikį, pasiekti sunkiai prieinamas detalės vietas, pjauti medžiagas per stiklą ir kt. Šiam procesui nereikia vakuumo. Tinka tolydinės ir impulsinės veikos technologiniai lazeriai. Medžiagoms pjauti reikalingas 1 •104 – 1 • 106 W/cm2 lazerio spindulių srauto galios tankis.

Kad lazerinio pjovimo technologijos būtų efektyvesnės, į pjovimo sritį pučiamas kryptingas dujų – oro, deguonies, azoto, anglies dioksido, inertinių dujų srautas, priklausomai nuo medžiagos sudėties. Aktyviųjų dujų srautu, t.y. pučiant orą, deguonį, pjovimo srityje suintensyvėja medžiagos degimo reakcija (egzoterminė), iš pjovimo srities pašalinami degimo produktai bei išlydytas metalas, tokiu būdu paspartėja pjovimo procesas. Naudojant neutralias arba inertines dujas, iš pjovimo srities mechaniškai pašalinami degimo produktai, medžiaga, pvz. mediena, pjovimo srityje nuvaloma, bet pats pjovimas esti lėtesnis. Našiausias pjovimo procesas yra tuomet, kai į pjovimo sritį pučiamas deguonis, ypač pjaunant metalo plokštes.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 649 žodžiai iš 1101 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.