Lengvoji atletika 1918-1940m
5 (100%) 1 vote

Lengvoji atletika 1918-1940m

Lengvoji atletika 1918-1940

Turinys

• Pratarmė 2

• Įvadas 3

• 1.1. Lengvosios atletikos, kaip sporto

sąjūdžio, pradžia 3

 1919 3

 1920 3

• 1.2. Pirmieji, bet tvirti žingsniai 4

 1921 4

 1922 4

 1923 5

 1925 5

 1926 6

• 1.3. Į Amsterdamo olimpines žaidynes 6

 1927 6

 1928 6

 1929 7

• 1.4. Lietuvos sporto suvalstybinimo keliu 7

 1930 7

 1931 7

 1932 8

 1933 8

• 1.5. Debiutas pirmajaje Europos čempionate 8

 1934 8

 1935 9

 1936 9

 1937 9

• 1.6. Tautinės olimpiados metai 10

 1938 10

 1939 11

 1940 11

• Išvada 12

• Literatūros sąrašas 13

Pratarmė

Aš paėmiau tokią referato temą, todėl kad pats esu lengvaatletis ir žaviuosi šią “sporto šakos karaliene”. Jau septynerius metus aš sportuoju ir jau pasiekiau neblogų rezultatų. Dalyvavau Respub-likos čempionatuose, Lietuvos pirmenybėse, Prezidento taurės varžybose ir Jaunimo žaidynėse. Kasmet prestižinių rungčių skaičius, kuriuose aš dalyvauju, vis didėje, o tai reiškia, kad esu aukšto lygio sportininkas.

Tik istorijos patikrintomis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Lietuvos lengvaatlečių istorinis kraitis svarbus visai lietuvių tautai.

Su nuostaba peržiūriu jau amžinybės nubėgudių dienų įvykius ir dar kartą akis akin susidūrėme su tų įvykių dalyviais – treneriais, mokslininkais, orgalizatoriais, sportininkais, dar kartą akivaizdžiai pamatėme, kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Jie vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių lietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą. Lengvaatlečių pergalės Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, kitose reikšmingose tarptautinėse varžybose vis primindavo pasauliui apie Lietuvą, garsino jos vardą įvairiose šalyse.

Taigi akmenis lengvosios atletikos laimėjimų aukuro pjedestalui nesė dešimtys, šimtai žmonių, o kai kurių pavardės liko nežinomos arba mažai žinomos. Bet taip Lietuvos lengvojoje atletikoje telkėsi entuziastinga ir veikli jaunystė.

Lietuvos lengvoji atletika turi išsaugoti savo garbingas tradicijas, padedančias ugdyti jaunuomenę, stiprinti sveikatą, siekti džiaugsmo bei laimės ir plėtoti tarptautinius ryšius su visu pasauliu.

Aš, tvirtai tikiu, kad mano referatas sudomins visus, kam brangi Lietuvos lengvosios atletikos istorija, ISTORIJA, kuria galima tikėti, gėrėtis ir branginti…

Įvadas

Pirmasis Pasaulinis karas padarė didelę žalą lietuvos ekonomikai, visuomeniniam gyvenimui, kultūrai. Lietuvos Taryba, 1918-02-16 paskelbusi Nepriklausomybės Aktą, padėjo nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūkimo pagrindus. 1921 m. demokratiškai išrinktas Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuva paskelbta demokratine respublika.

Nepriklausomoje Lietuvoje kūno kultūra ir sportas žengė tik pirmuosius žingsnius. Totalitarinėse valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje ir kt. šalyse) sportas buvo smarkiai militarizuotas ir ideologizuotas, tarnavo politikai.

Lietuva buvo agrarinė šalis. Lietuvos kūno kultūra ir sportas buvo smarkiai atsilikę nuo kaimyninių bei kitų šalių. Iš carinės Rusijos ji paveldėjo labia primityvų kūno kultūros supratimą. Daugeliui, ypač vyresniajai kartai, atrodė, kad sportas tėra turčių pramoga, neturinčių ką veikti užsiėmimas. J. Narbutas (1978, p. 9) rašo:

“Nerpiklausomybės kovų laikotarpyje ir jam pasibaigus, vyresnioji karta visas savo jėgas buvo sukaupusi atkurtos valstybės atstatymui. Dalis jų buvo net įsitikinusi, kad sportas, tai toks, mūsų neskaitlingai tautai ir vos atsikūrusiai valstybei yra per didelė prabanga. Lietuva esanti zemės ūkio kraštas ir jos jaunimas pakankamai “prisisportuoja” prie dalgio, plūgo ir grėblio… Bet čia buvo darbas, o ne sportas, darbas, kurį turėjo dirbti Lietuvos jaunimas, buvo jų pragyvenimo šaltinis, besitęsiantis nuo gilios senovės.”

Lietuvos sportinis gyvenimas prasidėjo tada, kai buvo įkurtos sporto orgalizacijos ir pirmieji sporto klubai. 1920-09-15 V. Bagdonavičius, V. Dineikos, S. Garbačiausko, E. Kubiliūnaitės, P. Olekos iniciatyva įkurta Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga (LFLS). Jos tikslas buvo harmoningai lavinti sąjungos narių kūno ir sielos pajėgas, sąjungos principas: “Sveikame kūne – sveika siela”. Iš pradžių LFLS didžiausią dėmesį skyrė lengvajai atletikai. LFLS organizacijoje išaugo daug gabių sportininkų. Tarp savo narių turėjo mūsų tautos didvyrį Steponą Darių, kuris buvo aktyvus ne tik sporto aikštelėse, bet parodė ir nepaprastų organizacinių gabumų bei sumanumo ir tuometiniame Lietuvos sportiniame gyvenime dažnai ėjo atsakingas pareigas.

1.1. LENGVOSIOS ATLETIKOS, KAIP SPORTO SĄJŪDŽIO, PRADŽIA

1919 metais, pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais, svarbiausia buvo jaunimą supažindinti su sportu, parodyti, kaip reikia treniruotis. Prieš pirmąjį sportininkų pasirodymą 1919 m. liepos 13 d. “Lietuvos” dienraščio steigėjas Viktoras Jasaitis paskelbė įvyksiančią “sporto šventė”. S. Garbačiausko, kaip buvusio tos
“sporto šventės” dalyvio, teigimu, tai nebuvo sporto šventė, o tik jaunimo ir visuomeninės kvietimas pamatyti, kaip pirmieji Lietuvos sportininkai treniruojasi. Tai vyko Kaune, vytauto parke: lengvaatlečiai bėgiojo žmonėms pasivaikščioti skirtuose takuose ir šuoliavo esamoje aikštelėje. S. Garbačiauskas prisimena šį įvykį straipsnyje “Mūsų lengvoji atletika” (“Karys”, Nr. 6, vasario 7-14, 1923). Jis teigia: “Bandymai buvo panašus šiek tiek į rungtynes. Rungtynių nariai buvo silpni. Visi dalyviai pirmą sykį rungtyniavo ir pirmą sykį juos matė. Rungtynes sekė nemaža žmonių minia ir domėjosi pirmu šiuo įvykiu Lirtuvoje.”

Vytauto kalne pirmą kartą rungtyniavo lengvaatlečiai. 60 m greičiausias S. Garbačiauskas (9,0), 400 m – L. Latonas (1.10,0), šuolis į aukštį – L. Latonas ir Šembergas (po 1,49), šuolių su kartimi nugalėjo Markevičius (2,52), ietį toliausiai numetė Petrauskas (38,70), diską – Draugelaitis (20,20).

Ypač reikėtų pabrėžti Stepono Garbačiausko vaidmenį kviečiant, organizuojant jaunimą sportuoti. Jis mokė, kaip reikia spirti kamuolį, mesti ietį, diską, stumti rutulį, kaip bėgti, kaip šokti. Taigi jis buvo vienas pirmųjų trenerių ir vienas pirmųjų lengvosios atletikos rekordininkų (60, 100, 200 m bėgimo, 4X100 ir 10X100 m estafečių, šuolių į aukštį). S. Garbačiausko iniciatyva ir pastangomis LFLS pradėjo leisti ir pirmąjį Lietuvos sporto laikraštį “Lietuvos sportas”. Jis daug rašė sporto klausimais to meto laikraščiuose, buvo pirmas lietuvis korespondentas olimpinėse žiemos žaidynėse Šamoni (1924).

1920 metais įžymūs tuo, kad susiorganizavo ir mergaitės sportininkės, jos pradėjo praktikuoti lengvąją atletiką. Už tai turime būti dekingi Elenai Kubiliūnaitei, kuri tais metais grįžo iš Rusijos, pirmoji įstojo į Lietuvos sporto sąjungą (LSS), įkurtą 1919 m. gegužės 18 d. Tai buvo moterų lengvosios atletikos užuomazga. Jau ištekėjusi už S. Garbačiausko, tapo uoliausia vyro talkininkė visuose sporto renginiuose. Ji buvo pirmo Lietuvos sporto laikraščio “Lietuvos sportas” redaktorė. 1924 m. Jai priklausė septyni rekordai. Ji, kaip sporto korespondentė, 1924 m. dalyvavo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse ir buvo Lietuvos moterų atstovė tarptautinėje moterų sporto organizacijoje.

1920 m. norinčių sportuoti ir rungtyniauti atsirado daugiau, tačiau trūko aikščių, stadiono, inventoriaus. Visas sportinis gyvenimas vyko Ąžuolyne ir Vytauto kalne. Sportininkai sportuodavo parkuose, pievose, nes sporto aikščių nebuvo. E. Garbačiauskienė rašė: “Tai buvo atstatymo laikai. Karo nualintoje, svetimų artimų karių batais sumendžiotoje Tėvynėje tik skurdas ir vargas tebuvo. Niekas negalvojo apie sportą, fizinį auklėjimą mokyklose. Tada reikėjo dirbti, bet po darbo reikėjo kuo nors pasidžiaugti” (J. Narbutas, 1978, p. 91). Tokie buvo pirmieji lengvosios atletikos žingsniai.

1.2. PIRMIEJI, BET TVIRTI ŽINGSNIAI

1921 m. ankstyvą pavasarį pradėta rūpintis lengvosios atletikos reikalais. Lietovos lengvosios atletikos jaunių ir suaugusiųjų pirmenybės įvyko liepos 30-31 d. Kaune, Vytauto kalne. Kai kurie to meto laikraščiai šias varžybas vadino pirmąja sporto švente. Nuo 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybės buvo rengiamos kasmet iki 1941 m., išskyrus 1925m., kai čempionatas dėl organizacinių nesklandumų neįvyko.

Pirmąsias lengvosios atletikos pirmenybes organizavo LFLS. Varžybose dalyvavo 39 Kauno sporto klubo (KSK), Šaulių sąjungos, žydų sporto sąjungos “Makabi” ir Karo mokyklos sportininkai, buvo ir keletas užsieniečių.

S. Garbačiauskas po varžybų pažymėjo, kad Tarptautinė teisėjų komisija dirbo kantriai ir pasiauko-jamai. Varžybas įdomiai vedė ir komentavo dr. J. Eretas. Vyrų varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis. Net šešias dovanas paskyrė Ministrų kabinetas, tai pat Ūkio bankas, Lietuvos prekybos ir pramonės bankas ir kitos organizacijos. Pirmenybes žiūrėti buvo atvykę daug aukštų valdžios pareigūnų ir kitų valstybių diplomatinio korpuso atstovų. Šios pirmenybės tai pat sukėlė nepaprastą kauniečių susidomėjimą. To meto spauda rašė, kad žmonės bėgo būriais tų pirmųjų Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių Vytauto kalne žiūrėti. Jose dalyvavo iš viso apie 100 lengvaatlečių. Vyrų varžybos buvo papildytos net 7 naujomis rungtimis (60, 200, 800 ir 5000 m bėgimais, trišuolis, kūjo metimas ir 4100 m estafetės bėgimas).

Visose rungtyse,išskyrus šuolio su kartimi, pasiekti Lietuvos rekordai: 60m – 7,6 S. Garbaciauskas;

200 m – 25,2 S. Garbačiauskas; 5000 m – 18 min 30,0 s L. Juozapaitis;šuolis į tolį – 5 m V. Vokietaitis; šuolis su kartimi – 2,40 m E. Fersteris; diskas – 29,02 m I. Teršerskis; ietis – 40,57 Dargužas;kūjis – 17,86 K. Bulota; trišuolis – 10,50 m Bulota; rutulis – 9,90 m I. Teršerskis. Tačiau registruojant rekordus iškilo pilietybės klausimų.

Šios varžybos parodė, kad lengvosios atletikos populiarumas per du mėnesius, praėjusios nuo Lietuvos pirmenybių, labai išaugo. Gausus dalyvių skaičius, nauji rekordai ir naujos rungtys liudijo, kad šią sporto šaką pamėgo jaunimas, kad jis domisi sportu.

Svarbu dalyku reikia laikyti moterų norą rungtyniauti lengvojoje atletikoje. Ne taip paprasta
buvo moterims laužyti nusistovėjusias tradicijas. Tuometinė prietaringa, konservatyvi ir bažnyčios įtakoje esanti Lietuvos visuomenės dauguma ypač daug reikalavo iš moterų ir ypač mažai joms leido. Tas 100 m bėgimas parodė, kad yra drąsių merginų, kurios nepaiso nusistovėjusių kanonų. Tokiu būdu Lietuvos moterims buvo pravertos durys į naują viešą laisvalaikio veiklą.

1922 m. dideliu įvykiu tapo pasirodęs pirmasis lietuviškas sporto žurnalas “Lietuvos sportas”, redaguojamas E. Garbačiauskienė. Žurnalas ne tik teikia informaciją iš sportinio gyvenimo, bet ir davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles sportuojančiam jaunimui. “Lietuvos sporto” žurnale daug vietos skiriama lengvosios atletikos reikalams. Garbačiauskas rašo, kad lengvaatlečių jau negali patankinti primityvi sporto bazė ir kad būtina stadiono statyba. Eretas išspausdina bėgimo rungčių varžybų taisykles. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga skelbia pirmąjį 1922 m lengvosios atletikos varžybų kalendorių. Šio kalendoriaus paskelbimas rodo, kad lengvajai atletikai skiriamas rimtas dėmesys, be to, renginiai suplanuoti ir paskelbti buvo pirmą kartą.

1922 m. ketvirtajame “Lietuvos sporto” numeryje K. Bulotas pateikia žinių apie trumpų nuotolių bėgimo techniką, o kitame analizuoja 1921 m. lengvosios atletikos sezono laimėjimus ir bando prognozuoti ateitį. Tuos abu straipsnius galima laikyti lengvosios atletikos mokslinės-metodinės literatūros lietuvių kalba pradžia.

Kaip buvo varžybų kalendoriuje numatyta, birženio 4-5 d. Įvyko Kauno miesto ir įgulos lengvosios atletikos pirmenybės.

Vyrai pasiekė 5 rungčių rekordus. Garbačiauskas 100 m – 11.8; Vokietaitis 400 m – 59.0; Garba-čiauskas šuolis į aukštį – 1,59 m; Laurinaitis šuolio į tolį – 5,31 m Vokietaitis šuolio su kartimi – 2,50 m. Jeigu 1921 m. moterys išdrįso bėgti tik 100 m, tai šiose pirmenybėse jau dalyvavo trijų rungčių varžybose. Kadangi visos 3 rungtys vyko 1-ą kartą, tai nugalėtojos tapo ir rekordininkėmis: Garba-čiauskienė – 60 m (8,6) ir 200 m (31,4)bėgimo; A. Karnauskaitė – ieties metimo (21,36).

Daug rekordų pagerino vyrai. Ypač pasižymėjo I. Teišerskis. Jis 7 kartus gerino Lietuvos rekordus. Du kartus buvo gerintas vyrų šuolio į tolį rekordas. Be kauniečių, pirmą kartą dalyvavo Utenos, Dotnuvos ir Ukmergės lengvaatlečiai. Tai naujas Lietuvos lengvosios atletikos puslapis.

1922 m. lengvosios atletikos sezoną galima pavadinti galutinio lengvosios atletikos susiformavimo ir įsitvirtinimo Lietuvoje metais. 1922 m. vyrų varžybų programa praturtėjo devyniomis rungtimis, o rungtyniauta trisdešimt vienoje, moterų pasipildė net dešimčia naujų rungčių. Jaunių varžybose rung-čių skaičius pasiekė 14.

1922 metų pabaigoje K. Dineika ir J. Eretas išleido 110 p. Lengvosios atletikos vadovėlį. Jame buvo tokie skyriai: Lengvosios atletikos istorija Lietuvoje; Lengvosios atletikos pratimai; Lengvosios atletikos higiena; Kaip organizuoti lengvosios atletikos rungtynes; Lengvosios atletikos rungtynių taisyklės. Kadangi literatūros lengvosios atletikos klausimais nebuvo, šis leidinys buvo didelė paspir-tis tos šakos sportininkams, varžybų organizatoriams ir teisėjams. Dėl lėšų stokos nutrūko “Lietuvos sporto” liedimas. Iš viso išleista 12 numerių.

1923 metais lengvoji atletika plito ir kariuomenėje. Jų leidžiamas savaitinis žurnalas “Karys” spausdino nemažai informacinės ir metodinės medžiagos lengvosios atletikos klausimais. Nustojus eiti “Lietuvos sportui”, “Karys” pasidarė pagrindiniu lengvosios atletikos propaguotoju ir informacinės medžiagos teikėju.

Gegužės 31 d. Lengvosios atletikos varžybos pirmą kartą buvo surengtos Panevėžyje. 1923 m. Kaune įvyko trečiosios lengvosios atletikos pirmenybės. Jos sukėlė didelį susidomėjimą, nes jose dalyvavo ir Klaipėdos krašto lengvaatlečiai, kurie buvo pasiekę neblogų rezultatų.

Lietuviai atgavus Klaipėdos kraštą, lengvosios atletikos perspektyva teikė gražių vilčių. Šiame krašte lengvoji atletika turėjo senas tradicijas. Buvo sukauptas neblogas varžybų vykdymo ir treniruočių patyrimas. Be to, čia būta ir geresnės sporto bazės.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2082 žodžiai iš 6927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.