Lengvoji atletika1
5 (100%) 1 vote

Lengvoji atletika1



Lengvoji atletika – labia sena sporto šaka, atsiradusi kartu su žmogaus darbine veikla. Sugebėjimas greitai vaikščioti, toli šokti ir taikliai mesti akmenį, ietį jau žiloje senovėje buvo labiau vertinamas. Lengvoji atletika suklestėjo senovės Graikijoje. Čia buvo rengiamos didžiausios varžybos – Olimpijos žaidynės, kurių programoje buvo ir ši sporto šaka. Senovės Graikijoje populiarūs buvo bėgimai, šuoliai į aukštį, disko ir ieties metimai. 1896 metais atnaujintų olimpinių žaidynių didžiąją programos dalį taip pat sudarė lengvoji atletika.

1912 metais įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos federacija (IAAF – International Amateur Athletics Federation), 1938 metais priimti jos įstatai. Dabar ši Tarptautinė federacija vienija daugiau kaip 200 pasaulio nacionalinių federacijų, tarp jų ir Lietuvos (IAAF). IAAf rūpinasi lengvosios atletikos plėtojimu visame pasaulyje, sudaro varžybų taisykles, sprendžia ginčytinus klausimus, bendrauja su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, tvirtina pasaulio rekordus, sprendžia techninius ir kitus klausimus.

Kiekvienas pasaulio rekordas, olimpinis laimėjimas atskleidžia naujas lengvosios atletikos meistriškumo ribas, plečia mūsų supratimą apie žmogaus organizmo potencines galimybes. Ateities pasaulio rekordai priklausys nuo šių galimybių pažinimo, nuo to, kaip bus panaudoti mokslo laimėjimai. Vis dėlto svarbiausia visada bus sportininko talentas ir atkaklumas siekiant užsibrėžto tikslo, taip pat trenerio išmintingumas įsisavinant šiuolaikinę treniruotės metodiką ir mokslo žinias.

Lietuvos lengvaatlečių istoriniai žingsniai buvo svarbūs ir svarūs, bet sunkūs, pareikalalavę iš sportininkų visų jėgų, susikaupimo ir begalinio atsidavimo savo darbui. Geri rekordiniai rezultatai neatsiranda savaime. Apskritai puikūs rezultatai, pergalės ir rekordai reikalauja iš sportininko sutelkti visas dvasines ir fizines galias.

Lengvoji atletika pasaulyje audringai progresuoja. Ji plečiasi kiekybiškai, įtraukia vis daugiau žmonių, auga kokybiškai, “trumpinamos“ sekundės, “ilginami“ metrai ir “didinami“ kilogramai. Sportas padeda atskleisti maksimalius žmogaus gebėjimus, leidžia gėrėtis jais. Jis parodo, kokia dvasiškai stipri žmogaus asmenybė, atspindi dvasinį ir fizinį jos turtingumą, atskleidžia žmogaus grožį.

Amžiaus pabaiga – naujų vilčių pradžia. Sidnėjaus olimpinės žaidynės (1997 – 2000)

1997 m.

Naujas olimpinis ciklas tarp naujų išbandymų arena, tačiau svarbiausia išvengti buvusių klaidų, pasitelkti mokslą, žinias, patirtį, mediciną ir siekti tarptautinio pripažinimo. Būtina pažvelgti ir atgal, pasimokyti iš praeities klaidų ir gauti naudos iš brangiai įgytos patirties. Tik patirtis, mokslas moko vertinti gyvenimo ir sporto vertybes.

Lietuvai Atlantoje atstovavo daug sportininkų, kuriuos rengė treneriai dar sovietiniais metais. Sidnėjaus olimpiada – nahjas Lietuvos olimpinio sąjūdžio etapas. Po Atlantos liko tik keletas lengvaatlečių metikų (V. Alekna, V. Kidykas, R. Ubartas), kurie galėjo dalyvauti Sidnėjuje, o per tuos 3,5 metų treneriai turėjo parengti naujus sportininkus taip, kad jie galėtų siekti olimpinių aukštumų. Todėl reikėjo dirbti geriau nei anksčiau. Ir net geriau už kitus.

Sidnėjuježaidynės turėjo prasidėti rugsėjo viduryje, kai Australijoje – pavasario pradžia. Todėl mūsų lengvaatlečiams buvo svarbu įgyti geriausią sportinę formą rudenį, kad per olimpines žaidynes būtų pasiegti geriausi rezultatai. Pirmiausia treneriai, sporto organizatoriai stengėsi išvengti tų klaidų, kurias padarė ruošdamiesi Atlantos olimpinėms žaidynėms. Ypač buvo akcentuojama, kad šalia trenerio ir sportininko nuolat būtų medikas ir mokslininkas. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, LLAF dėjo visas pastangas gerinant sportininkų rengimo technologiją. Kiekvienas kandidatas į olimpinę rinktinę privalėjo turėti tikslinę programą, užduotis, reikėjo nuolat kontroliuoti ir koordinuoti jų vykdymą. Stengtasi padidinti asmeninę atsakomybę, visų ir visada. Didelis dėmesys skirtas trenerių ir medikų mokymuisi, nes reikėjo išmokyti trenerius dirbti pagal naujausias metodikas, įsigyjant ir šiuolaikinę aparatūrą bei įrangą. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse laukė stipresni ir techniškesni varžovai bei dar aštresnė kova. Visi suprato, kad iškovoti aukštą vietą bus dar sunkiau, bet, antra vertus, ir garbingiau.

1997 metų pradžioje E. Burokas buvo išrinktas Kauno miesto lengvosios atletikos fede-racijos prezidentu.

Vasario 6 d. lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente buvo pristatyta nauja S. Stonkaus (sudarytojas) knyga (675p.) “Sporto terminų žodynas“, kuria galės naudotis sportininkai, treneriai, sporto darbuotojai. Tai viana reikalingiausių knygų Lietuvos sporto istorijoje.

N. Žilinskienė įveikė savo didžiausią aukštį salėse – 1,95 m. Tai padarė per tarptautines varžybas Brno (Čekija).

Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Panevėžio manieže. Dalivavo per 300 lengvaatlečių. Geriausi rezultatai: 60 m (7,64) – Ž. Minina (V), rutulio stūmimo (19,84) – S. Kleiza (K), 1500 m (3:53,68) – E. Martinka (V), 60 m (6,90) – D. Jakševičius (P), 2000 m kl. b. (5:40,85) – D. Šaučikovas (Š), šuolio į
tolį (7,62) – T. Bardauskas (V), 60 m b. b. (8,33) – V. Kancleris (V).

Per Baltijos šalių lengvaatlečių mačą Taline (02 21-22) pasiekti du Lietuvos uždarų patalpų rekordai: R. Nazarovienė 60 m b. b. – 8,27 s, o begikai D. Jakševičius, A. Vinslovas, S. Urbutis ir R. Turla 4X200 m estafetę – 1: 29,91. Komandomis nugalėjo latviai (196 tšk.), antri – estai (174 tšk.), treti – lietuviai (152 tšk.).

Kovo 7-9 d. Paryžiuje vyko VI pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatas, kuriame dalyvavo šuolininkė į aukštį N. Žilinskinė – pakartojusi Lietuvos uždoru patalpų rekordą (1,95), užėmė 6 vietą, penkiakovininkė R. Nazarovienė dėl traumos varžybų nebaigė ir V. Alekna (rutulio stūmimo varžybose) buvo 17-as (18,90).

Lietuvos begikas Č. Kundrotas balandžio 6 d. laimėjo 7-ąjį tradicinį Hanoverio (Vokietija) maratoną, įveikęs nuotolį per 2 h 13 min 40 s.

Kauno miesto švietimo skyriaus lengvosios atletikos mokykla atšventė 30-metį. Tai solidus laikotarpis, per kurį buvo daug džiugių sportinių pergalių. V. Alekna nugalėjo “Grand Prix“ varžybose Sevilijoje (Ispanija), diską nusviedęs 65,90 m. Tai jo antroji pergalė. Sėkmingai Lietuvos ėjikai pasirodė Europos sporto klubų varžybose Malyje (Italija). Druskininkų ėjikų klubas, dalyvaudamas 15 km varžybose, iškovojo aukštą trečiąją vietą.

II Baltijos jūros šalių sporto žaidynių lengvosios atletikos varžybos dalyvavo Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir Estijos komandos. Lietuvos lengvaatlečiai iš 31 rungties laimėjo 14, Baltarusijos ir Lenkijos sportininkai – po 6, Rusijos – 3, Čvedijos – 2. Geresni rezultatai: iš moterų ietį toliausiai numetė R. Ramanauskaitė (65,46), 100 m greičiausiai nubėgo A. Viso-ckaitė (11,52), į tolį toliausiai nušoko T. Bardauskas (7,96), disko metime nugalėjo V. Kidykas (65,80), antras buvo V. Alekna (65,26).

Universiadoje (Italija, 08 26-31) dalyvavo penki Lietuvos studentai. Vėl greita buvo A. Visockaitė, užėmusi penktą vietą finalinėse 100 m bėgimo (11,53) varžybose. Dvyliktas buvo rutulio stūmikas N. Kuzinkovas (18,19) o trylikta – bėbikė Ž. Minina (400 m – 54,17).Europos jaunimo čempionate Liublianoje ji iškovojo antrąją vietą, 100 m nubėgusi per 11,42 s.

Rugpjūčio mėn. Atėnų “Panatinaikos“ stadione vyko VI pasaulio lengvosios atletikos čempionatas. Rutulio stūmikas S. Kleiza nustūmė rutulį 19,71 m, bet į finalinį dvyliktuką pateko. Deja, finale tenustūmė 18,25 m ir liko paskutinis. T. Bardauskas, parengiamosiose varžybose nušokęs 7,75 m, teužėmė 21-ą vietą. Septynkovininkė R. Nazarovienė (tr.R. Pšigo-ckis) iškovojo bronzos medalį (6566 tšk.). A. Raizgys tenušoko 16,21 m ir tarp 39 sportininkų buvo 30-as. Ieties metikė R. Ramanauskaitė (tr. T. Nekrošaitė) sėkmingai pasirodė kvalifikacinėse varžybose (62,50), tačiau finale ietį nusviedė vos 57,38 m ir liko dvylikta. Disko metikai V. Alekna (tr. R. Kalibatas) antru bandymu įrankį nusviedė 66,70 m ir iškovojo sidabro medalį. Nepasisekė V. Kdykui, kuris, tenumetęs 61,48 ir nepatekęs į finalą, galutinėje įskaitoje liko 14-as.

V. Aleknos ir R. Nazarovienė dėka Lietuva, surinkusi 13 tšk., neoficialiojoje komandinėje įskaitoje tarp 200 valstybių užėmė aukštą 30-ą vietą.

V. Alekna Šveicarijoje diską numetė 67,70 m ir nugalėjo, aplenkęs vokiečius J. Šultą (64,48) ir A.Siligą (62,68). Vilniečio rezultatas – antras pasaulyje šį sezoną, už jį toliau metė tik planetos čempionas vokietis L. Ridelis (71,50). Pnktas buvo kaunietis V. Kidykas (64,16).

Rugsėjo 25 d. vykusiame Kauno miesto lengvosios atletikos federacijos susirinkime pareikalauta sušaukti neeilinę Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencilą ir siekti LLAF prezidento Vitalio Vilimo atsistatydinimo.

Šiaulietis Česlovas Kundrotas laimėjo Frankfurto maratoną, kurį jis įveikė per 2 h 12 min 35,0 s ir pagerino jam priklausiusį Lietuvos rekordą (1993 m. – 2:13.28,0).

Gruodžio 11 d. Kūno kultūros ir sporto departamente buvo surengta Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) konferencija. Naujuoju LLAF prezidentu išrinktas praeityje žinomas ėjikas susisiekimo viceministras Algirdas Šakalys.

LTV Sporto redakcija geriausiu lengvaatlečiu išrinko Virgilijų Alekną, kuris pasaulio čempionate Atėnuose iškovojo sidabro medalį. Į 1997 m. geriausių pasaulio lengvaatlečių sąrašus (1-25 v.) pateko: 2. V. Alekna (diskas–67,70); 3.R. Nazarovienė (septynkovė–6566 tšk.); 9.V. Kidykas (diskas-65,80); 15.R. Ramanauskaitė (ieties metimas-65,46); 18.N. Žilinskienė (aukštis-1,95); 25.S. Kleiza (rutulys-20,10) ir Ubartas (diskas-64,40).

1998 m.

1998 m. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla išleido socialinių mokslų daktaro docento Danieliaus Radžiukyno monograšiją “Trumpų nuotalų bėgimo ir šuolių treniruočių teorija ir redaktika“. Knygoje apibendrino 1978-1996 m. laikotarpio daugumos geriausių Lietuvos bei kitų šalių sprinterių ir šuolininkų treniruočių bei varžybų rezultatus. Knygoje sukauptos žinios reikalingos treneriams ir sportininkams, jos pravers ir studentams, besirengiantiems tapti sporto specialistais.

Vasario 6-7 d. Panevėžyje surengtas Lietuvos lengvosios atletikos žiemos čempionatas. S. Milušauskaitė,
nuėjusi per 21 min 42,6 s ir pagerinusi uždarų patalpų rekordą. Jaunimo ir jaunių uždarų patalpų rekordus pagerino šiaulietė R. Drauzdauskaitė (1500 m-4:26,4 ir 800-2:10,85).

Dvi dienas vyko LLAF posėdžiai. Vadovaujant prezidentui Algirdui Šakaliui nutarta: Federacijos direktoriumi patvirtinti vilnietį R. Radžiūną, rinktinės vyriausiuoju treneriu – A. Stanislovaitį (jis vadovaus sprinteriais ir barjerinio bėgimo atstovams), šuolininkų vyriausiuoju treneriu – R. Pšigockį, vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikų – M. Tumėną, metikų – R. Kalibatą, daugiakovininkų – R. Bertulį, ėjikų – K. Povilonį, teisėjų kolegijai vadovauti paskirtas A. Baranauskas.

Europos lengvosios atletikos žiemos čempionatas vyko Valensijoje (Ispanija). Jame dalyvavo trys Lietuvos lengvaatlečiai: I. Krakoviak, Ž. Minin ir A. Razgys. Ž. Minina 400 m nubėgo per 55,98 s ir tarp 15 sportininkių buvo paskutinė. A. Razgys, per kvalifikacines varžybas trišuoliu nušokęs 16,24 m, nepateko į finalinį dvyliktuką ir liko 15-as tarp 16 dalyvių. I. Krakoviak pasiekė asmeninį uždarų patalpų 800 m bėgimo rekordą (2:05,78) ir tarp savo grupės bėgikų buvo ketvirta, bet galutinėje įskaitoje tarp 25 begikių liko tolokai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1627 žodžiai iš 5198 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.