LENKIJA
2005
Turinys
Turinys 2
Trumpa informacija 3
Valstybės simbolika 4
Geografinė padėtis 5
Istorija 6
Religijos 7
Socialinė padėtis 7
Socialinę padėtį lemia išsilavinimas 7
Dabartinė Lenkijos visuomenė 7
Administracinis skirstymas 9
Lenkų kalba 10
Ekonominė politika 10
Didėjančios pastangos 10
Salygos investuoti 11
Valdymo forma 11
Socialinė apsauga 11
Mokesčiai 12
Lenkija yra šių tarptautinių organizacijų narė 12
Svarbiausios šventės ir laisvos nuo darbo dienos 12
Lenkijos – Lietuvos ekonominiai santykiai 13
Turizmas 16
Aukštieji Tatrai 17
Kalnai 17
Ežerai 17
Susisiekimas 18
Literatūra 19
Trumpa informacija
Oficialus pavadinimas Lenkijos Respublika
Sausumos plotas 304 510 kv. Km
Sostinė Varšuva
Didžiausi miestai Varšuva, Krokuva, Vroclavas, Gdanskas,
Poznanė, Lodzė
Valstybinė kalba lenkų
Gyventojai
Gyventojų skaičius (2003) 38 622mln.
Metinis gyventojų 0,05%
Prieaugis(1999)
Gyventojų pasiskirstymas 62% miestuose
38% kaimuose
Svarbiausios religijos katalikų (95%), protestantų, stačiatikių,
unitų, žydų
Valstybės simbolika
Lenkijos herbas- baltasis erelis su auksine karūna raudoname lauke- yra lenkų valstybės simbolis nuo pat jos susikūrimo. Erelis aptinkamas jau ant pirmojo Lenkijos karaliaus Boleslovo Drasiojo laikais nukaltų monetų. Baltasis erelis su karūna, kaip suverenios valstybės simbolis, naudojamas nuo 1295 m.
Lenkijos nacionalinė baltos ir raudonos spalvų vėliava, atkartojanti herbo spalvas, tai pat naudojama jau gana seniai. Pirmą kartą oficialiai kaip lenkų nacionalinė vėliava ji buvo įteisinta per 1831 m. Sukilimą prieš Rusiją.
Hymn
1. Jeszcze Polska nie zginęła,
Póki my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.
Marsz, marsz Dąbrowski !
Z ziemi włoskiej do Polski,
Za twoim przewodem,
Złączym się z narodem.
2. Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami !
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.
Lietuviškas vertimas
1. Dar Lenkija nepradingo,
Kol mes gyvename.
Ką iš mūsų svetimi atėmę,
Atsiimsime kardu.
Pirmyn, pirmyn, Danbrovski!
Nuo Italijos ligi Lenkijos,
Tavo vadovaujami,
Mes suvienysime tautą.
2. Pereisime Vyslą, pereisime Vartę,
Būsime mes lenkai!
Parodė pavyzdį mums Bonapartas
Kaip laimėti mums.
Geografinė padėtis
52 00 N, 20 00 E
Nors Lenkijoje vyrauja žemumos, šalies landšaftas yra labai įvairus (žemiausia vieta: Raczki Elbląskie -2 m žemiau jūros lygio). Įtaką kraštovaizdžio formavimuisi turėjo visu pirmą ledynai. Tai jie suformavo šalies šiaurėje puikius ežerynus (didžiausi tai – Pamarės ir Mozūrų ežerynai,didžiausias ežeras – Śniardwy 11 383 ha, giliausias Hańcza – 108 m) . Judant pietų kryptimi Lenkijos žemumos pereina į aukštumas ir baigiasi kalnais(aukščiausias taškas: Rysy – 2 499 m virš jūros lygio). Lygumos ir tankūs upių ir upelių tinklas užima daugiau kaip 90 % Lenkijos paviršiaus (ilgiausia upė: Visla – 1 047 km). Derlingų žemių, palankių oro salygų ir geografinės padėties dėka nuo amžių yra svarbus žemės ūkio produktų gamintojas. Didelę Lenkijos dalį sudaro miškai, sukurdami vieną didžiausių tokio tipo miškų kompleksų Europoje. Prie Lenkijos sienos su Baltarusija yra Bialovežo giria, kuri yra vienintelės Eurpopoje tikros girios fragmentas. Tarp daugelio čia gyvenančių rūšių žvėrių tik čia laisvėje sutinkamas stumbras.
Istorija
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos „aukso amžius“ buvo XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija, Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę. XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Reformų procesą nutraukė Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas –
įsteigta Varšuvos kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos valdoma Galicija.
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo „kompensuota“ teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis, Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta „liaudies respublika“ ir tapo Varšuvos sutarties organizacijos nare.
Religijos
Lenkija galima lyginti su Ispanija- 95% gyventojų yra katalikai, nors praktikuojančių katalikų yra tik 75%. Lenkijos Katalikų bažnyčia buvo ir yra neasiejama nuo lenkų visuomenės. Kadangi daugelį metų Lenkija kaip politinė valstybė neegzistavo, ją pavadavo Katalikų bažnyčia, kaip žmonių interesus atstovaujanti institucija. Taigi Bažnyčia suvaidino svarbų vaidmenį, palaikydama tautos pasipriešinimą svetimų šalių primestam režimui.
Lenkijos Bažnyčia niekada nebuvo atskirta nuo valstybės, kas būdinga anglų kalbą vartojančiom šalims. Tačiau verta pažymėti,kad 1997 m. Lenkijos parlamentas priėmė naują Konstituciją vietoj iki tol buvusios komunistinės. Naujoji Konstitucija garantuoja pilietines ir ekonomines laisves, nemokamą sveikatos priežiūrą ir nemokamą mokslą. Joje yra ir nuostata atskirti Bažnyčią nuo valstybės, tačiau tai padaryti galima tik referendumu.
Socialinė padėtis
Socialinę padėtį lemia išsilavinimas
Lenkai paprastai pirmenybę teikia kultūros vertybėms, o ne pinigams. Net pokario metais šeštajame dešimtmetyje gimusi karta (kari šiandien vadovauja šalies gyvenimui), iš aukšto žiūri į vadinamuosius “zlotų milijonerius”-naujiuosius Lenkijos turtuolius. Daugumos lenkų požiūriu, socialinę padėtį lemia išsilavinimas.
Lenkijos raštingumo lygis labai aukštas. Skaityti ir rašyti moka net 98% gyventojų. Aukštas išsilavinimo lygis pritraukė daug užsienio investitorių.
Dabartinėje Lenkijoje socialinė pažanga susijusi su išsilavinimu. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo geresnė individo socialinė padėtis. Iš visų Europos šalių taip aukštai išsilavinimas vertinamas turbūt tik Lenkijoje.
Dabartinė Lenkijos visuomenė
Dabartinėje Lenkijoje nejaučiama tokio ryškaus visuomenės susiskaldymo pagal regioninę priklausomybę, koks jaučiamas tarp gyvenančių mieste ir kaime. Miestuose gyvena 62%, kaimuose- 38% gyventojų.
Visi kaimo gyventojai priskiriami valstiečių grupei, nepriklausomai nuo to, ar jų darbas susijęs su ūkininkavimu, ar ne. Didžiausią visuomenės grupę sudaro darbininkai. Jai priklauso tie, kurie darbo užmokestį pelno dirbdami samdomą darbą: šachtininkai, gamybininkai, paslaigų įmonių darbotojai ir pan. Trečioji socialinė grupė- inteligencija.Savoka “inteligencija” paaiškinti labai sunku, kadangi jos reikšmė turi politinį ir socialinį atspalvį. Lenkijos užgrobčių laikais inteligentijai būdavo priskiriami išsilavinę ir iš turtingųjų šeimų kilę gyventojai. Dabar šiuo žodžiu apibūdinami visi išsilavinę žmonės- tie, kurie pragyvenimui uždirba protiniu darbu. Tai gydytojai, teisininkai, inžineriai, rašytojai, universitetų profesoriai ir menininkai. Žodis “inteligencija” irgi reiškia civilizuotą elgesį ir kosmopolitines pažiūras. Šiai socialiniai grupei apibūdinti tinka ir anglų žodis gentility, reiškiantis ne tiek priklausomybę socialiniai kilmei, kiek gyvenimo pažiūras. Nesvarbu, kaip apibūdintume šią sąvoką, kulturingos inteligentijos prestižas tebėra labai aukštas. Tai, kad poetai Adomas Mickevičius ir Juliušas Slovackis buvo perlaidoti Krokuvos Vavelio pilyje šalia šlovingų karalių Jono Sobieskio ir Kazimiro Didžiojo, liudija didžią žmonių pagarbą žymiems savo šalies rašytojams ir mąstytojams.