Turinys
1.Istorija………………………………………………. 3 psl.
2.Politinė sistema……………………………………. 4 psl.
3.Administracinis suskirstymas…………………… 4 psl.
4.Geografija………………………………………….. 5 psl.
5.Geografinės koordinatės…………………………. 6 psl.
6.Plotas……………………………………………….. 6 psl.
7.Didžiausi miestai………………………………….. 7 psl.
8.Gyventojai…………………………………………. 7 psl.
9.Simbolika………………………………………….. 8 psl.
10.Himnas……………………………………………. 8 psl.
11.Herbas…………………………………………….. 9 psl.
12.Vėliava…………………………………………….. 9 psl.
13.Lenkų nacionalinės šventės……………………. 9 psl.
14.Sienų ilgis…………………………………………. 10 psl.
15.Naudota literatūra……………………………….. 11 psl.
Istorija:
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos „aukso amžius“ buvo XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija, Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę. XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Reformų procesą nutraukė Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos valdoma Galicija.
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo „kompensuota“ teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis, Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta „liaudies respublika“ ir tapo Varšuvos sutarties organizacijos nare.
Politinė sistema:
Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. balandžio 2 d. (įsigaliojo 1997 m. spalio 17 d.) priimta Konstitucija.
Įstatymų leidžiamoji valdžia – Nacionalinė Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių, žemutinių rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato.
Įstatymų leidžiamasis valdžios organas Lenkijoje yra dviejų rūmų Parlamentas (seimas ir senatas), kurio kadencija trunka 4 metus.
Vykdomasis valdžios organas – Ministrų Taryba (vyriausybė), kuriai vadovauja ministras pirmininkas (premieras).
Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas penkerių metų kadencijai visuotiniuose rinkimuose.
Administracinis suskirstymas:
Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų (województwa, vns. województwo):
Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie)
Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie)
Liublino (Lubelskie)
Liubušo (Lubuskie)
Lodzės (Łódzkie)
Mazovijos (Mazowieckie)
Mažosios Lénkijos (Małopolskie)
Opolės (Opolskie)
Pakarpatės (Podkarpackie)
Palenkės (Podlaskie)
Pamario (Pomorskie)
Silezijos (Śląskie)
Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie)
Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie)
Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie)
Žemutinės Silezijos (Dolnoşląskie)
Geografija:
Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje, kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų kalnais.