Turinys
1 Įvadas 3
2 Svarbiausi duomenys 4
3 Geografinė padėtis 5
4 Istorinė praeitis 5
5 Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas 6
5.1 Lenkijos vaivadijos 7
5.2 Santykiai su Lietuva 7
6 Žmonės 9
6.1 Religija 9
6.2 Nacionalinės mažumos 9
6.3 Gyvenimo būdas 9
6.4 Švietimas 11
7 Ekonominė politika ir užsienio prekyba 11
7.1 Nedarbas Lenkijoje 12
8 Turizmas ir pramoga 12
9 Šaltiniai 14
Įvadas
Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis
didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Ji
didžiuojasi spalvinga bei neįprasto grožio gamta, vertomis pagarbos kultūra
bei tradicijomis. Žmonės čia draugiški, protingi, tolerantiški, patenkinti
gyvenimu…
[pic]
Svarbiausi duomenys
Lenk. Polska
Lenkijos Respublika
ISO: PL/POL
[pic]Kur yra: Vidurio Europoje, prie Baltijos jūros,
Plotas 312 685 km2 (68), kranto ilgis 528 km
Aukščiausia vieta: Rysy 2499 m
Žemiausia vieta: Raczki Elbląskie kaime -1,8 m
Ilgiausia upė: Vysla 1047 km
Didžiausias ežeras: Śniardwy 114 km2
[pic]Sostinė: Warszawa (Varšuva) 1,6 mln.
Kiti svarbesni miestai: Łódź 844 000, Kraków (Krokuva) 751 000, Wrocław
642 000, Poznań 589 000, Gdańsk 510 000, Szczecin 412 000, Katowice 367 000
Svarbiausi jūrų uostai: Gdańsk, Szczecin, Gdynia
Svarbiausi oro uostai: Okęcie (Varšuvos)
[pic]Valdymo forma / santvarka: parlamentinė respublika
Administracinis suskirstymas: 16 vaivadijų
[pic]Gyventojų 38,6 mln. (2000m), miestuose 64%; tankumas 123 žm./km2; vid.
gyv. trukmė 73 metai (moterų 77, vyrų 69)
Etninės grupės: lenkai 98,7%, kiti 1,3%
Kalbos: lenkų (ofic.)
Raštingumas: 99%
Religijos: Romos katalikai 95%, stačiatakiai 1,5%, kiti 3,5%
[pic]Piniginis vienetas: zlotas (PLZ) = 100 grašių
BVP 1 gyv./metus: 5800 JAV $
Geografinė padėtis
Lenkija yra centrinės Europos valstybė. Ji ribojasi su Vokietija vakaruose,
su Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, su
Lietuva, Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltijos jūra šiaurėje.Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje,
kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos
lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos
siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų
kalnais.
Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose.
Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir
šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje
šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo
+16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo
užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29
d.
Ilgiausios Lenkijos upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantis
Oderis (Odra) ir Varta (Warta). Karalienė Lenkijos upių , Vysla, yra 1047,5
km ilgio. Jos šaltiniai yra Karpatų nuokalnėse. Tai yra didžiulė žemumos
upė, kurios plotis yra nuo 600 iki 1000m. Antroji pagal ilgį upė yra
Oderis, jos visiškas ilgis yra 854km, o Lenkijos teritorijoje – 742km.
Šaltiniai šios upės yra Čekijoje.
Lenkijoje yra apie kelisdešimt tūkstančių ežerų. Labiausiai žinomi
yra:Śniardwy, Mamry, Hańcza, Gopło, Druzno. Be to yra apie 100 dirbtinų
ežerų.Miškai sudaro apie 28% Lenkijos pločio. Daugiausia miškų išsisaugojo
Karpatuose, Sudetuose ir ežeryno juostoje. Mažiausiai miškų yra centrinėje
Lenkijoje, deje ten jie užima ne daugiau kaip 15%.
Istorinė praeitis
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos „aukso amžius“ buvo
XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po
paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su
renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves
valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija,
Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano
Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę.
XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko
Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo
atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. Gegužės 3 buvo
paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija, kuria priėmė
Didysis Seimas (Sejm Wielki). Konstitucija reglamentavo šiuolaikinį šalies
valdymą — dviejų rūmų parlamentą, kuris atstovavo ne tik šlėktoms, bet ir
miestelėnams. Visi nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Tai buvo didelis
tautos, norinčios išsaugoti valstybinę nepriklausomybę, laimėjimas.
Konstitucija užtikrino
ekonominę ir politinę šalies raidą.Gegužės 3-osios
Konstitucija niekuomet neįsigaliojo, o po Žečpospolitos padalinimų (1793,
1795 m.) ši valstybė apskritai nebeegzistavo. Reformų procesą nutraukė
Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai
priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno
karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos
kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir
valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį
panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos
valdoma Galicija.Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo,
kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų
programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo
nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m.
Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant
susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios,
kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos
teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus