Lenkijos virtuvė
5 (100%) 1 vote

Lenkijos virtuvė

LENKIJA

PAŠNEKESYS POZNANĖJE

Kai svečiai Iš Vokietijos Poznanės gastronomijos technikumo direktorių paklausė, kuo gali pasigirti lenkų virtuvė, jis atsakė:

– Mūsų valgiams būdingas truputį rūgštokas skonis. Be

to, jie labai sotūs. Iš esmės mūsų virtuvė gimininga rusiškai.

Mūsų patiekalai brangesni, negu vokiečių, nes mes daugiau

vartojame grietinės ir sviesto, taip pat daugiau mėsos, kurią, /

be kita ko, labiau mėgstame keptą, negu virtą.

— O kaip vadinasi jūsų tautiniai valgiai?

– Bigosas, fliakai, barščiai.

— Ir karpis lenkiškame padaže?

– Tikri lenkiški valgiai turbūt yra juka su kukuliais bei

džiovintais vaisiais ir pyragėliai su aguonomis.

Paukščio kogalvių juka

Vienos žąsies arba dviejų ančių kogalviai (atliekos), įvairių prieskoninių žalumynų, 125 g džiovintų slyvų, 125 g džiovintų obuolių, l—2 džiovintos kriaušės, 30 g cukraus, 2 cm ilgio cinamono lazdelė, gvazdikėlis, 10 g miltų, % l kraujo (žąsies arba anties), šaukštas acto, l’At l vandens, druskos, mairūnų.

Kogalviai užpilami vandeniu, pasūdomi ir išverdami ant mažos ugnies. Džiovinti vaisiai užpilami ‘/- l vandens ir kartu su prieskoniais bei cukrumi išverdami. Paskui vaisiai sumaišomi su kogalviais. Vaisių nuoviras ir sultinys (po lygiai vieno ir kito — iš viso 3/4 1) sumaišomi su miltais bei krauju, ir šiuo mišiniu užpilami kogalviai. Sriuba uždaroma cukrumi, druska, actu, mairūnu ir pamažu užvirinama, kad nesutrauktų kraujo. Juka į stalą paduodama su makaronų gaminiais, miltų ar bulvių kukuliais.

Kiškienos paštetas

Kiškio krūtinėlė ir kogalviai, 300 g lašiniukų, 200 g kiaulės kepenų, 3 kiaušiniai, 2 riekelės pyrago, galvutė svogūno, lauro

19K

lapelis, 4-5 grūdeliai juodųjų pipirų, 2—3 džiovinti grybai, druskos, pipirų, muskato riešuto, šaukštas taukų, maltų džiūvėsėlių, 100 g lašiniukų.

Paruošta mėsa užpilama trupučiu vandens ir kartu su virtais supjaustytais grybais, svogūnu, lauro lapeliu bei keletu grūdelių juodųjų pipirų uždengus ištroškinama. Baigiant troškinti sudedami kiškio kogalviai ir kiaulės kepenys. Iš suminkštėjusios mėsos išimami visi kaulai. Pyrago riekelės sumirkomos padaže, kuriame troškinosi mėsa, ir nuspaudžiamos. Mėsa supiaustoma gabalais ir kartu su pyragu bei svogūnais 2—3 kartus permalama mėsamale. } larša imušami kiaušiniai, įberiama druskos, pipirų, žiupsnelis muskato riešuto, supilamas padažas, kuriame troškinosi mėsa, ir viskas gerai sumaišoma. Forma ištepama taukais, išnarstoma džiūvėsėliais. Lašiniukai supiaustomi juostelėmis ir sukiojami ant formos dugno. Paskui į ją sukrečiama paruošta masė. Pasietas kepamas vidutinio karštumo orkaitėje, kol jo paviršiuje pasirodo riebalai. Tuomet forma iš orkaitės ištraukiama, atvėsinama, paštetas atsargiai išimamas, supiaus-tomas plonomis riekelėmis ir į stalą paduodamas šaltas.

Šernienos kepsnys

l kg riebios Šernienos, 50 g lašiniukų, mairūno, 35 g riebalų, 20 g pomidorų pastos, stiklinė raudonojo vyno, pipirų, prieskoninių žalumynų uždarui, 2 galvutės svogūnų, 2 lauro lapeliai, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, ‘A? stiklinės acto, 2 stiklinės vandens, druskos.

Pasūdytas vanduo pavirinamas su stambiai supiaustytais svogūnais, prieskoniniais žalumynais, lauro lapeliu ir pipirų grūdeliais, įpilama acto. Išviręs marinatas nukeliamas nuo ugnies ir atšaldomas.

Nuo troškinimui skirto Šernienos gabalo nulupama oda, nuimama plėvės ir riebalų perteklius. Mėsa užpilama marinatu ir jame 2 dienas palaikoma, kartkartėmis apvartant, kad iš visų pusių gerai išsimarinuotų. Paskui mėsa iš marinato ištraukiama, prismaigstoma mairūnu apibarstytų lašiniukų juostelių ir keptuvėje smarkiai įkaitintuose riebaluose iš visų pusių vienodai apkepinama. Paskui įdedama į troškinimui skirtą indą, įpilama vandens, sudedami iš marinato išgriebti prieskoniai. Kepsnys troškinamas ant mažos ugnies 2′ :• vai., kol suminkštėja. Paskui mėsa išimama ir supiaustoma l cm storio gabalais. Šie iš eilės, kaip buvo pjaustyti (kad gabalas atrodytų sveikas], vėl sudedami į ta patį indą ir užpilami per sietą pertrintu, pomidorų pasta bei vynu uždarytu verdančiu padažu. J stalą kepsnys paduodamas su virtomis bulvėmis. Skiriama 5 porcijoms.

Kapusta červona — raudonųjų kopūstų salotos

250 g raudongužių kopūstų, grietinės, krienų, aliejaus, citrina, cukraus, druskos, pipirų.

Kopūstai supiauGtomi plonomis juostelėmis, keletai sekundžių sudedami į vei dantį vandenį, paskui išverčiami į graibštą ir apipilami šaltu vandeniu. Vandeniui nutekėjus, sumaišomi su kitais, atskirai sumaišytais produktais. Paruoštos salotos truputį palaikomos, atšaldomos šaldytuve ir paduodamos valgyti.

Krienų uždaras

2 šaukštai marinuotų bruknių, nepilnas šaukštas krienų. Bruknės sumaišomos su krienais (pagal skonį). Tai puikus paukštienos ir veršienos uždaras.

Kiauliena aštriame padaže

500 g kiaulienos, druskos, 3 grūdeliai pipirų, galvutė svogūno, lauro lapelis, 4 šaukštai miltų, šaukštas pomidorų tyrės, šaukštas garstyčių, raugintas agurkas.

Kiauliena supjaustoma kubeliais, užpilama !’/•_• l šalto vandens ir kartu su prieskoniais, supiaustytais svogūnais ir lauro lapeliu verdama, kol suminkštėja. Į truputyje
šalto sultinio išleistus, ant ugnies kaitinamus miltus nuolat maišant supilamas visas perkoštas sultinys. Skysčio perteklių nuvirinus, padažas nukeliamas nuo ugnies, uždaromas pomidorų tyre bei garstyčiomis ir sumaišomas su kubeliais supiaustytais raugintais agurkais. Mėsa sudedama i šį padažą ir paduodama valgyti su viltomis bulvėmis.

Krienų užpilas

100 g krienų, 50 g sviesto, H) g miltų, ‘/4 l mėsos sultinio, 200 g grietinės, 2 tryniai, druskos, cukraus, acto.

Krienai nuplaunami, nuskutami, sutarkuojami ir apšlaksto-. mi actu. Į įkaitintą sviesta suberiami miltai, įpilama mėsos sultinio, ir viskas viena kartą užvirinama. } padažą sukrečiami paruošti krjenai, sudedama grietine, įberiama cukraus ir druskos, įpilama acto, suleidžiami tryniai, ir viskas gerai išmaišoma, .lokiu būdu nevirinama!

Šis užpilas, patiekiamas prie virtos mėsos (jautienos) arba

virtos žuvies.

SKANIAU U2 VISKĄ

Paklauskite Varšuvos restorano vyriausiąjį virėją, koks valgis skaniausias, ir jis negalvodamas atsakys: „Silkė!“

Reikia būti tikru lenku, kad iš tikrųjų mėgtum silkę. Tik, žinoma, tinkamai paruoštą — su sėmenų aliejumi ir daugybe

svogūnų.

Prie silkės, kuri dažnai prieš pietus paduodama kaip užkandis, malonu išgerti taurelę ,,Vyborova“ degtinės. Galima sakyti, kad dar XIV amžiuje Lenkijoje vienu metu pasirodžiusi silkė ir degtinė yra istorinis atsitiktinumas. Tačiau nuo tada jos neišskiriamos. Lenkijoje jau taip įprasta, kad prie silkės visada paduodama degtinė, o prie degtinės — silkė!

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1078 žodžiai iš 3576 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.