Leonardas da vinčis
5 (100%) 1 vote

Leonardas da vinčis

Martynas Macas

referatas tema “Leonardas da Vinčis”





Laukuva

2004

-1-

“[…] Tai, kas sudaro pasaulio esmę, kas jame egzistuoja ar yra išgalvota, tapytojas pirmiausia suvokia protu ir tik po to rankomis. O pastarosios – tokios tobulos, kad tam tikru momentu sukuria žvilgsnio aprėptų proporcijų harmoniją, prilygstančią tikrovei.”

Leonardo požiūriu, tapyba – “galutinis tikslas”, absoliuto ieškojimas, patyrimo susisteminimas į viską aprėpiantį meną.

Menas – tai filosofija ir scienza mentale, jis semiasi peno iš dviprasmybės, nepaaiškinamų dalykų dukters, jis kopijuoja gamtą ne tam, kad pakartotų ją, o kad sukurtų proto ir utopijos “didį kūrinį”, kad sukonkretintų vaizduotę ir suabstraktintų tikrovę, kad taptų matoma tai, ko “kitaip nepamatysi”. Analitiniu piešiniu tapytojas pažaboja pasaulio kūno – pastato – mechanizmo tapsmą ir esmę, neaplenkdamas net ir tų begalinių “reiškinių, su kuriais niekada nebuvo eksperimentuojama”.

“Pasakyk su užsidegimu […], kodėl akis sapne kokį nors daiktą mato aiškiau, nei vaizduotė būdraudama ?”Leonardo senelis pasakojo:

“1452 metų balandžio 15-tąją, šeštadienį, trečią valandą nakties, man gimė anūkas, sero Piero, mano sūnaus, vaikas. Jam davė vardą Lionardo. Kunigas Piero di Bartolomeo iš Vinčio pakrikštijo jį (dalyvaujant) Papino di Nanni Banti, Meo di Tonino, Piero di Malvolto, Nanni di Venzo, Arigho di Giovanni Tedescho, Monai Lisai di Domenichio di brettone, monai Antoniai di Giuliano, monai Niccholosai del Barna, monai Mariai, Nanni di Venzo dukrai , monai Pippai di Previchone.”

Rastas dokumentas, kuriuo Antonio Da Vinci, Leonardo senelis, paliudija kūdikį su šeima siejančius ryšius ir visiškai paneigia dviprasmiškas užuominas apie menininko vaikystę ir tariamas jos paslaptis. Pagal dabartinį skaičiavimą Leonardo gimimo valanda 22.30, šeštadienį, 1452 metų balandžio 15-tąją. Vaikas nesantuokinis, bet nieko nebuvo daroma jo gimimui įslaptinti ar kilmei nuslėpti. Akivaizdu, kad jis buvo laikomas “meilės kūdikiu”, o ne “nuodėmės vaisiumi”. Vėliau Leonardo primins tai savo anatominiuose piešinuose: “ O jeigu sueitis įvyksta iš didelės meilės ir didžio kits kito geismo, tuomet vaikas būna didžiai protingas ir kupinas sąmojo, gyvybės bei gracijos.”

Du tėvai, penkios motinos ir aštuoniolika brolių

Tuo laiku, kai da Vinčio miestelio kaimynai šventė Leonardo gimtadienį ir dalyvavo ceremonijoje buvo nepaprastas dalykas. Vaikas turi penkias krikštamotes ir penkis krikštatėvius, visus iš to paties miestelio; tarp jų ir Arrigo di Giovani Tedesco, labai gerbiamą Florencijos aristokratų Ridolfi, stambių žemės valdų ir namų Vinčyje savininkų, prievaizdą. Vos gimęs kūdikis mielai priimamas tėvo namuose, stovinčiuose priešais municipalitetą, jis niekaip neišskiriamas iš šeiminykščių.

Vaiko motina vardu Caterina; jos pavardė neišaiškinta. Ar ji di buon sangue , gero kraujo, kaip tvirtina pirmasis Leonardo biografas ? Ar ji medkirčio Bosciolo di Cerreto Guid duktė ? be abejonės, ji iš Leonardo tėvo šeimos pažįstamų rato. Po kelių mėnesių ji išteka ne už sero Piero, bet už jo draugo Antonio di Piero Buti del Vacca da Vinci. Jis dirba puodžiumi prie krosnies Šv. Petro Kankinio vienuolyne, kurį vėliau

-2-

perstatys ir valdys Leonardo tėvas bei dėdė Francesco. Antonio del Vacca turi iškalbingą pravardę: l’ Accattabriga , mėgstąs kivirčytis. Caterina išsikraustys gyventi pas jį į Kampo Dzepį, į gretimą Šv. Panteliejaus parapiją. Praėjus kiek daugiau nei metams po Leonardo gimimo ji pagimdys dukrą Pierą, vėliu dar keturis vaikus.

Leonardo tėvas – seras Piero Fruosino di Antonio Da Vinci. Jam dvidešimt penkeri metai ir jis jau ketverius metus tarnauja notaru Pizoje, bet kartu ir Florencijoje. Praėjus keliems mėnesiams po Leonardo gimimo, jis veda jauną šešiolikmetę merginą – Albierą degli Amadori iš turtingų florentiečių šeimos, kuri miršta gimdydama Florencijoje 1464 metais. Po metų seras Piero vėl veda Fracescą di ser Giuliano Lanfredini, kuri miršta 1473 m. bevaikė. Pirmasis Leonardo brolis iš tėvo pusės Antonio gimsta 1477 m.; jo motina Margherieta di Francesco di Jacopo, tuomet aštuoniolikmetė, pagimdys dar penkis vaikus. Galiausia seras Piero 1485 m. veda Lukrezią di Guglielmo Cortigiani, kuri susilauks septynių vaikų. Penkiasdešimt penkerių metų Leonardo dar kreipsis į ją žodžiais: “Brangioji ir malonioji motina.”

Erudicija ir valstietiškoji kultūra

Vaikystėje praktinis Leonardo patyrimas užgožia teorinį lavinimąsi: žinoma, jis gyvena notaro šeimoje tačiau kaimo, kur daromas vynas, spaudžiamas aliejus, malami miltai, aplinkoje – ten jis tiesiogiai susiliečia su valstietiška kultūra…Senelis Antonio turi žemių, kurias iš dalies pats dirba, mylimas dėdė Francesco turės malūną, o brolis Giovanni taps “smuklininku ir mėsininku”. Būsimasis mechaninių sistemų kūrėjas stebi žemę, kurią mindo jo kojos, “menkiausias rasos lašelių
daleles”, mėgina suprasti pasaulio prigimtį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 785 žodžiai iš 2485 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.