Leonardas da vinčis2
5 (100%) 1 vote

Leonardas da vinčis2

Leonardas da Vinčis

Popiežius Leonas X kartą sušuko: „Deja, tas žmogus niekada nieko nebaigs!” Leonardas da Vinčis nugyveno šešiasdešimt septynerius metus, o paliko tik tuziną paveikslų, keletą iliustruotų pasakėčių ir užrašus. O jaunystėje taip įsitikinęs rašė: „Trokštu daryti stebuklus…”

Leonardas pradėjo savo kelią Andrėjos del Verokjo dirbtuvėje. Mokytojas kartą jam patikėjo nutapyti angelą paveiksle „Kristaus krikštas”. Legenda pasakoja, kad palyginęs Leonardo nutapytą angelo figūrą su savosiomis, Verokjas nusprendė verčiau atsidėti skulptūrai. Atsiskleidžia dvi mokinio braižo ypatybės: saviti angelo sparnai ir kitokia Madonos apdaro klosčių tapyba.

Maždaug 1482 Leonardas išvyko į Milaną, pakviestas Lodoviko Sforcos. Jis kūrė kostiumus ir dekoracijas rūmų pasilinksminimams, be to, suprojektavo centrinio šildymo sistemą, naujų karo mašinų (dar galvojo apie tanką, milžinišką arbaletą, gelbėjimosi liemenę ir parašiutą), braižė miestų planus ir drėkinimo sistemas. Daugelis jam užsakomų darbų buvo tokie, kurie negali išlikti. Įrodyta, jog daugelis jo sumanytų mašinų, pavyzdžiui, tankas, nebūtų veikę, o jo miestai niekada nebuvo pastatyti.

1499, pasikeitus sąjungininkams, prancūzai puolė Lodoviko žemes ir privertė bėgti iš Milano. Beveik visus 1502 da Vinčis tarnavo karo inžinieriumi į teroristinę kovą įsitraukusiem plėšikam Cezare Borgia. Leonardas grįžo į Florenciją, kur 1503 patyrė tris skaudžias nesėkmes. Gavęs užsakymą nutapyti didžiulę freską „Angjario mūšis”, jis nusprendė išmėginti naują dažų mišinį ir romėnų rašytojo Plinijaus aprašytą tinką. Rezultatai buvo katastrofiški – dažai niekaip nedžiūvo, ir spalvos susiliejo. Leonardo sukurta skraidyklė sudužo, o mokinys Zoroastratas, išdrįsęs ją išbandyti, smarkiai susižalojo. Plano pakreipti Arno upės vagą atsisakyta dviem tūkstančiams darbininkų jau pradėjus žemės darbus, nes Leonardas rado klaidų savo skaičiavimuose.

Neįprastas atvejis renesanso epochoje – da Vinčis buvo vegetaras ir negalėjo ramiai žiūrėti į gyvulio kančias. Jis tikėjo kone antgamtiška žirgų prigimtimi ir dažnai kruopščiai piešė jų judesius

1476, kai Leonardas buvo anonimiškai apkaltintas homoseksualumu, jis gyveno Verokjo namuose. Šie kaltinimai beveik neabejotinai teisingi, tuo galima paaiškinti ir kai kuriuos jo būdo bruožus: polinkį į atsiskyrėlišką gyvenimą, įprotį mesti įpusėtą darbą.

Nors daugelis Leonardo projektų nenusisekė, jis išgarsėjo dar būdamas gyvas, o daugelis menininkų patyrė jo įtaką. Naudodamasis jo bažnyčių eskizais, Bramantė sukūrė naujosios Šv. Petro bazilikos Romoje projektą. Daugelis meno istorikų 1495, kai Leonardas da Vinčis pradėjo tapyti „Paskutinę vakarienę”, laiko brandžiojo renesanso pradžia, o kai kurie tvirtina, kad Leonardas pakeitė ne tik meno, bet ir renesanso kryptį. Šio menininko poveikis tapybai trejopas.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 465 žodžiai iš 903 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.