Lesis
5 (100%) 1 vote

Lesis



fIZIKOJE OPTINIS LĘŠIS yra skaidrus kūnas, apribotas dviem kreivais paviršiais ir turįs optinę ašį arba simetrijos plokštumas. Lęšio savybė sukaupti saulės spindulius vienoje vietoje ir padegti kūną žinoma kelis šimtus metų pr. Kr. Manoma, kad pirmas lęšį pritaikė akiniams XIII a. Roger Baconas. Iki XVII a. tik tam reikalui lęšis ir buvo naudojamas, vėliau pradėtas taikyti ir optiniams instrumentams. Lęšius paprastai daro iš stiklo, bet tuos, kuriuos skiria naudoti ultravioletiniams arba infraraudoniems spinduliams, daro iš tokios medžiagos, kuri tuos spindulius praleidžia, pavyzdžiui iš kvarco, fluorito, valgomosios druskos. Lęšiai yra skirstomi į iškilus, arba glaudžiančius (viduryje storesni už kraštus), ir įgaubtus (viduryje plonesni už kraštus). Pirmuosius, arba sklaidančius, dar vadina teigiamais, antruosius neigiamais. Iškili lęšiai dar skirstomi į abipusiai iškilus, paplokščiai iškilus ir įgaubtai iškilus; įgaubti – į abipusiai, paplokščiai ir iškilai įgaubtus.





GARSO LĘŠIS – įrankis panašus į optinį lęšį, tik skiriamas tirti garso bangų židinius. Daromas iš kietų, skystų ir dujinių kūnų. Garso lęšiai taip pat gali būti iškili ir įgaubti, kaip ir optiniai lęšiai. Garso banga juose lūžta, jei lęšio medžiago lūžimo rodiklis nėra vienetas. Garso lęšio lūžimo rodiklis lygus santykiui garso greičio aplinkoje su garso greičiu lęšyje. Pagal reikalą garso lęšis pripildomas medžiagų, kurios naudingos šiam tyrimui.

MAGNETINIS LĘŠIS yra elektroniniai optinis įrankis, skirtas sutelkti elektronų ir ionų srovių pluoštus į židinį. Jis nepanašus į optinį lęšį. Dažnai vartojamas magnetinis lęšis panašus į trumpą solenoidą.

LĘŠIS OPTIKOJE, LINZĖ, skaidrus kūnas su dviem šviesos spindulius laužiančiais paviršiais. Paviršiai gali būti sferiniai (turi bendrą simetrijos ašį), cilindriniai ir paraboliniai (abu turi 2 simetrijos plokštumas). Dažniausiai naudojami sferiniai lęšiai. Jų abu paviršiai gali būti iškili vienas plokščias, kitas iškilas, vienas įgaubtas, vienas iškilas, kitas įgaubtas. Tiesė, einanti per lęšių paviršių kreivumo centrus, vadinama pagrindine optine ašimi. Lęšio paviršių suskirstymo su pagrindine optine ašimi taškai vadinami lęšio viršūnėmis; atstumas tarp lęšio viršūnių – lęšio storiu; taškas, kuriame susikerta lygiagretūs spinduliai, perėję lęšį, – lęšio židiniu; jo atstumas nuo lęšio centro – lęšio židinio nuotoliu.

Dydis = vadinamas lęšio laužiamąja geba. Kai f>0, lęšis yra glaudžiamasis, kai f<0, lęšis yra sklaidomasis, kai f=0 – afokalinis (jo židinio nuotolis yra begalinis). Glaudžiamojo lęšio židinys F yra tikrasis,o sklaidomojo – menamasis. Glaudžiamasis lęšis sukuria tikrąjį daikto atvaizdą, jei daiktas yra prieš lęšio židinį, ir menąjį, jei daiktas yra tarp židinio ir lęšio. Sklaidomasis lęšis visada sukuria menamąjį atvaizdą. Lęšiuose pasireiškia visos aberacijos, būdingos centruotoms optinėms sistemoms. Jos šalinamos į vieną sistemą jungiant 2 arba kelis lęšius.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 502 žodžiai iš 994 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.