Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai
5 (100%) 1 vote

Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai

ĮVADAS

Vienas esmingiausių šiuolaikinės visuomenės bruožų – ne tik įveikti ligas, bet ir rasti bendrą dvasinę pusiausvyrą, kuri yra neabejotinai geros savijautos sąlyga. Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą.

Dabartinis gyvenimo būdas, urbanizacija, tobulėjanti technika iškėlė naujų problemų. Padažnėjo lėtinių neinfekcinių ligų: širdies ir kraujagyslių, plaučių, vėžio. cukrinio diabeto, judamojo aparato ir kitų. Lėtinių neinfekcinių ligų priežastys yra labai įvairios ir kiekvienai iš jų atsirasti turi įtakos daug nepalankių sąlygų, arba taip vadinamų rizikos veiksnių. Daugelis rizikos veiksnių vienodai skatina vystytis kelias ligas. Pavyzdžiui, rūkymas didina riziką susirgti širdies ligomis, vėžiu, taip pat lėtinėmis plaučių ligomis. Dėl padidėjusio kūno svorio gali sutrikti medžiagų apykaita, prasidėti įvairios ligos.

Sveikata neegzistuoja pati savaime. Ja žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Reikia gerai žinoti rizikos veiksnius, didinančius tikimybę sirgti įvairiomis ligomis, bloginančiais žmogaus sveikatą, trumpinančiais jo gyvenimą.

1. LĖTINĖS NEINFEKCINĖS LIGOS

Sveikatą lemia gyvenimo būdas. Sveikas gyvenimo būdas yra glaudžiai susijęs su gamtinėmis, biologinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis aplinkos sąlygomis. Norint suformuoti sveiką gyvenimo būdą, reikia gerų socialinių sąlygų. Kiekvienoje visuomenėje yra žmonių, kurie dėl tam tikrų socialinių veiksnių (rizikos faktorių) turi daugiau galimybių susirgti viena ar kita liga. Pavyzdžiui, rūkymas, per didelė kūno masė, hipertenzija, nepakankamas fizinis aktyvumas yra lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai, lemiantys gyventojų sergamumą jomis, invalidumą ir mirštamumą. Beje, daugumą socialinių veiksnių sukuria pats žmogus.

1.1. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS ŠIRDIES LIGOS

Kai kurios ligos, pavyzdžiui, vainikinių kraujagyslių ligos, aterosklerozė gali vystytis labai lėtai ir nesukelti jokių aiškių širdies veiklos sutrikimų. Aterosklerozė – tai kraujagyslių sienelių reakcija į padidintą riebalų kiekį kraujyje. Kaupiantis riebalams, kraujagyslių sienelės sustandėja bei išopėja. Riebalų kraujyje gali padidėti per daug jų vartojant su maistu, ypač kai valgoma daug gyvulinės kilmės riebalų. Jie linkę kauptis kraujagyslių sienelėse ir pastarųjų spindis susiaurėja. Bet koks nervinis įtempimas, įvairūs pergyvenimai bei stresinės situacijos padidina riebalų koncentraciją kraujyje, ir tuo pačiu didėja galimybė susirgti išemine širdies liga.

Aterosklerozei ir išeminei širdies ligoms atsirasti svarbu yra ir paveldėjimas. Ypač daug žalos širdžiai daro žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio, kavos besaikis vartojimas.

Miokardo infarktu dažniau suserga rūkantieji.

Kardiomiopatijos – širdies raumens neuždegiminės ligos. Joms įtakos, be kitokių veiksnių, daro įvairūs toksiniai faktoriai – alkoholis, pesticidai, švinas, anglies tetrachloridas. Antrines kardiomiopatijas gali sukelti nutukimas, endokrininių liaukų ligos, įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, badavimas, vitaminų stoka, fizikiniai faktoriai – elektrotrauma, žaibas, šilumos smūgis, nušalimai, radiacija. Fizinio judėjimo stoka arba, priešingai, fizinis pertempimas gali labai neigiamai paveikti širdies raumenį.

Išeminės širdies ligos priežastis – širdies vainikinių arterijų aterosklerozė. Tai pati dažniausia širdies liga. Svarbiausi išemijos rizikos veiksniai, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, yra šie:

1. Padidėjęs arterinis kraujospūdis

2. Riebalų apykaitos sutrikimai

5

3. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje

4. Rūkymas

5. Per didelė kūno masė

6. Mažas fizinis aktyvumas.

Širdies nepakankamumas –tai širdies susitraukimo funkcijos nusilpimas, dėl kurio širdis nepajėgi varinėti reikalingo kraujo kiekio įprastai žmogaus veiklai užtikrinti. Širdies nepakankamumą gali sukelti įvairios širdies ligos (tame tarpe toli pažengusios lėtinės ligos). Be to, dešinioji širdies pusė, pervarginta lėtinių plaučių ligų, vėliau taip pat gali nusilpti. Širdies nepakankamumą sukelia:

1. Sunkus fizinis darbas

2. Nepalankūs aplinkos faktoriai

3. Netinkama mityba

4. Alkoholinių gėrimų per didelis vartojimas

5. Emocinės krizės.

6. Aukštas arterinis kraujospūdis.

1.2. RIZIKOS VEIKSNIAI IR KAI KURIOS SĄNARIŲ LIGOS

Reumatoidinį artritą gali sukelti ne tik lėtinės infekcijos. Susirgti reumatoidiniu artritu svarbūs ir išoriniai bei vidiniai veiksniai. Iš išorinių veiksnių reikšminga: klimatas – dažniau sergama tose šalyse, kur žemesnė metinė temperatūra ir didesnis oro drėgnumas, praeityje buvę sumušti ar nestipriai užgauti sąnariai, ko žmogus ir nepastebėjo, bet vėliau liga greičiau paliečia pažeistą sąnarį. Iš vidinių veiksnių reumatoidiniam artritui išsivystyti turi įtakos lytis ir amžius. Šia liga moterys serga dažniau nei vyrai. Dažniau serga 40-50 metų moterys, kai persitvarko hormonų sistema, susilpnėja organizmas ir jo atsparumas. Tam tikras vaidmuo tenka ir paveldėjimui, bet žmogus paveldi ne ligą, o tik polinkį sirgti viena ar kita liga. Labai svarbu ir žmogaus nervų sistemos būklė. Reumatoidiniu artritu dažniau suserga tie žmonės, kurie praeityje turėjo didelių nervinių
pergyvenimų ar psichinių sukrėtimų. Ligai atsirasti įtaką daro ir rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas bei kiti žalingi įpročiai. Daug rečiau šia liga suserga stiprios nervų sistemos žmonės.

Bechterevo liga – labiausiai pažeidžiami stuburo smegenys. Ligos priežastis – praeityje buvusios stuburo traumos, fizinis ar psichinis pervargimas, o kartais ir lėtinės infekcijos židiniai bei persišaldymas.

6

Deformuojanti osteoartrozė – labiausiai paplitusi lėtinė sąnarių liga, kai atsiranda kaulinių išaugų arba ataugų. Ji vystosi iš lėto. Deformuojančia osteoartroze dažniau serga vyresni (40-50 metų) žmonės, ypač moterys. Jai išsivystyti turi įtakos nemaža išorinių ir vidinių veiksnių:

1) per didelis sąnarių fizinis krūvis, susijęs su sunkiu fiziniu darbu, ilgu varginančiu stovėjimu, vaikščiojimu ar lankstymusi;

2) vienkartinis ar kartotinis ir ilgalaikis sąnarių traumavimas (kai nuolat sąnariai užgaunami, pavyzdžiui, sportininkų);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 3047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.