Liaudies muzikos žanrai1
5 (100%) 1 vote

Liaudies muzikos žanrai1

Liaudies muzikos žanrai

Lietuvių liaudies dainos skirstomos į šiuos žanrus: lopšinė, vaikų, jaunimo, kalendorinės, vestuvinės, vaišių ir pasilinksminimų, darbo, karinės – istorinės, kovos už laisvę, raudos. Kai kurių žanrų dainos yra labai plataus turinio, todėl yra grupuojamos į dar kelias rūšis.

Lopšinės. Lopšinės dainuojamos migdant vaikus, todėl jų melodijos turi supimo ritmą. Lopšinių tekstuose daug vaikiškų garsų, liūliavimų, įvairių grožybinių žodelių, palyginimų su paukšteliais ir žvėreliais. Supdamas kūdikį mamos mąstydavo apie savo vaikų ateitį. Lopšinių melodijos daugiausia yra siauro diapazono. Lopšinių vertė yra ta, kad jos pirmosios dvasinio ir tautinio ugdymo pamokos.

Vaikų kūryba. Sudaro dainuojamosios skaičiuotės, paukščių balsų mėgdžiojimas, erzinimai, dainelės apie upę, gamtą ir gyvūniją, žaidimai.

Jaunimo dainos. Jaunimas dainavo įvairių žanrų dainas, tačiau pasilikęs vienas dainuodavo tai, kas arčiausia prie širdies. Tai buvo dainos apie meilę. Vakarais susirinkus buvo dainuojama ir šokama. Ypač buvo mėgstami rateliai: ,,Jurgelis“, „Aguonėlės“, „Malūnėlis“.

Dainos apie gamtą. Lietuviai nuo seno mylėjo gamtą ir kūrė dainas. Šį reiškinį sąlygojo pagoniškas lietuvių tikėjimas. Dainuodami apie gamtą lietuviai visados išvesdavo paraleles su žmogaus gyvenimu.

Kalendorinės dainos. Dainos apie metų laikus ir jų šventes vadinamos kalendorinėmis. Jos priklauso seniausiam lietuvių liaudies dainų žanrui. Lietuvių kalendorinėse dainose apdainuojami beveik visi metų laikai, tačiau ryškiausiai atsispindi žiemos ir vasaros laikotarpiai.

Advento ir Kalėdų dainos. Žiemos atėjimas, nuotakos, jaunikio rinkimasis, piršlybos, ruošimasis vestuvėm, senų metų išlydėjimas dominuoja Advento ir Kalėdų dainose. Advento dainos dažniausiai yra santūrios, jausmingos, išreiškiančios ilgų žiemos vakarų svajas. Tose dainose dažniausiai sutinkami žodeliai “leliumai“, “aleliumai“. Jie yra kilę iš žodžio leliuoti. Kalėdinės dainos labiau atspindi pačių Kalėdų šventes, todėl jų nuotaika įvairesnė – greta ramių, santūrių yra džiaugsmingų ir linksmų. Žodis “Kalėda“ yra būdingas Kalėdų dainoms. Jis atkeliavęs į Lietuvą dar iki krikščionybės laikų iš graikų ir romėnų. Kalėdų šventės Lietuvoje paplito dar pagonybės laikais ir buvo siejamos su gamtos reiškiniais. Šiuo metu lietuviškose Kalėdose susijungia pagonių ir krikščioniškos tradicijos. Nemažai advento ir Kalėdų dainų yra šokinės, tačiau jų choreografija labai paprasta, judesiai daugiau ritualiniai negu pramoginiai. Labiausiai Kalėdų laukdavo vaikai. Vaikai sugalvodavo visokiausių žaidimų ir dainų, Senų dainų požymiai yra šie: siauras melodijos diapazonas, kintantis metras, neporinis taktų skaičius, senovinė dermė.

Pavasario ir vasaros dainos. Vasaros laukti lietuviai pradėdavo nuo Užgavėnių. Jų metu rogėmis važinėdavosi po laukus ir varydavo žiemą iš kiemo. Pagrindinis Užgavėnių patiekalas yra blynai. Po Užgavėnių prasidėdavo pasninkas ir tęsdavosi iki Velykų. Tas laikotarpis vadinasi Gavėnia. Gavėnios metu buvo draudžiama pramogauti arba garsiai dainuoti. Ypač liūdna didžioji savaitė. Velykos linksma pavasario šventė. Jų metu ypač buvo mėgiamos sūpuoklinės dainos. Jos turėdavo apeiginę prasmę. Jų ritmas buvo monotoniškas, atitinkantis sūpuoklių judėjimą, Per Velykas būdavo dainuojamos lalauninkų dainos. Lalauninkai būdavo daugiausiai vyrai, kurie keliaudavo iš kiemo į kiemą, dainuodavo po langais ir prašydavo velykinių gėrybių.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 562 žodžiai iš 1094 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.