Liberalizmas konservatizmas socialdemokratizmas
5 (100%) 1 vote

Liberalizmas konservatizmas socialdemokratizmas

ĮVADAS

Istorijos bėgyje susiformavo ne viena politinė ideologija. Populiariausios išlikusios iki šių dienų, egzistuojančios ir šiandieninėje Europoje. Liberalizmo, konservatizmo, demokratinio socializmo idėjos priimtinos įvairioms visuomenės grupėms ir valdančiosioms organizacijoms. Šiomis ideologijomis vadovaujasi nemažai šiuolaikinės Europos valstybėse veikiančių partijų.

TIKSLAI

 Susisteminti surinktą informaciją ir trumpai aptarti Europoje vyraujančių politinių ideologijų istorinę raidą

 Supažindinti su pagrindinėmis liberalizmo, konservatizmo, demokratinio socializmo idėjomis

 Nusakyti politinių ideologijų vietą pagal svarbą Europos Parlamente

LIBERALIZMAS

Iš lotyniško žodžio liberalis, reškiančio “laisvas”, kilęs liberalizmo terminas šiandien yra plačiai paplitęs ir dažnai vartojamas. Liberalu yra vadinamas žmogus, kuris laikosi nuostatos, kad kiekvienas žmogus yra laisvas, atsakingas asmuo, kuris pats, o ne kas nors kitas, žino, kaip jis turi elgtis, ir kas jam yra naudinga, o kas – ne. Liberalus žmogus gyvenime yra atviras naujoms idėjoms ir situacijoms, geranoriškai vertina kitų asmenų pažiūras bei pozicijas.

Liberalizmas, kuris šiandien yra kone savaime suprantamas dalykas, yra gana ilgos ir neretai prieštaringos Europos civilizacijos raidos padarinys. Šiandieninis liberalizmas būtų nesuprantamas nei antikos, nei viduramžių žmonėms, kurie žmonių susiskirstymą į skirtingus luomus laikė tokiu pat savaime suprantamu dalyku, kokiu mes šiandien laikome kiekvieną žmogaus laisvę.

“Liberalizmo idėjos atsirado XVII-XVIIIa. Vakarų Europoje- tose vietose, kur lobstantys miestelėnai ėmė maištauti prieš esamą tvarką ir jos principus. Liberalizmo idėjų atsiradimą sąlygojo būtinybė pateisinti šį maištą ir ideologiškai apibrėžti naujas antifeodalines visuomenės jėgas. Tuo metu keliose šalyse miestiečiai įgijo galimybių kelti ir realizuoti liberalizmo idėjas – pirmiausia dabartinėje Prancūzijoje, JAV, didžiojoje Britanijoje. Jose susiformavo pirmoji, mūsų požiūriu, klasikinė, liberalizmo atmaina. Tarp daugelio mąstytojų, kūrusių šią pirminę liberalizmo atmainą, buvo Džonas Lokas ir Benžamenas Konstantas” – teigia Kulesza W. knygoje „Mūsų laikų ideologijos.“ Liberalizmo idėjų pamatas – indidualistinė ir racionalistinė savo likimo kūrėjo, žmogaus, pažįstančio savo poreikius ir svarbesnio už visuomenę, valstybę bei valdžią, samprata. Liberalams svarbiausia vertybė yra žmogus ir jo laisvė, taip pat ir laisvė veikti. Kiekvienam individui turi būti leista sąmoningai veikti kiekvienoje savo gyvenimo srityje. Pasak liberalų, viena iš individui priderančių laisvių yra teisė įgyti nuosavybę ir palikti ją paveldėtojams. Laisvų žmonių aktyvumas, liberalų nuomone, daro pasaulį vis geresnį, žmogus vis daugiau išmoksta, daugiau išmano ir daugiau turi. Visuomenė liberalams yra tik individų suma, o kiekvienas individas svarbesnis už visuomenę, todėl socialinis pliuralizmas liberalams yra ir faktas, ir trokštamas tikslas.“ Be individų nebūtų bendruomenės; mintis, kad visuomenė svarbesnė už individą, liberalui atrodo absurdiška. Individas pats turi rūpintis savo likimu, todėl negalima jam trukdyti. Stipri valstybė bando įsakinėti individams ir kelia didelį pavojų jų laisvei“ – teigia Kulesza W. knygoje „Mūsų laikų ideologijos. “Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikras teises – teisę gyventi ir būti sveikam, teisę būti laisvam ir laimingam. Liberalizmo ideologijos šalininkams privati nuosavybė – tvirčiausias žmogaus laisvės pamatas.“ Be nuosavybės laisvė miršta, lieka vien jos fikcija, todėl privalu ginti nuosavybę ir savininkus. Dar daugiau, nėra nuosavybės ribų, turtėti galima be galo. Kitų žmonių, turinčių teisę tik reikalauti atlyginimo, išnaudojimas yra visiškai natūralus ir vertas moralinio pritarimo. Šiap ar taip, žmonėms duodamas darbas ir galimybė užsidirbti. Liberalai skelbia tik prigimtinę žmonių lygybę. Jie tvirtina, kad visi gimsta lygūs, o feodalinės privilegijos grindžiamos prievarta ir melu. Tačiau lygybė liberalams yra tik lygybė prieš gamtos dėsnius, kitaip tariant, savotiškas šansas, kurį kiekvienas turi išnaudotiu savo galva. Akivaizdu, kad vieniems tai pavyksta geriau, kitiems blogiau, o dar kitiems visai nepavyksta. Liberalų nuomone, tai natūralu, veiksmų padarinių nelygybė yra būtina, kad egzistuotų laisvė. Gyvenimas yra nenutrūkstama kova dėl sėkmės; silpnesnieji ją pralaimi, nes turi pralaimėti. Todėl socialinė nelygybė yra teisėta ir prasminga, ji, liberalų manymu, tarsi garantuoja individo laisvę. Taigi visus bandymus likviduoti socialinę nelygybę (o ypač įgyvendinti socialinės lygybės principus ), liberalai laiko neleistinu kėsinimusi į individo laisvę, kuri jiems yra aukščiausia vertybė“( Kulesza W. Mūsų laikų ideologijos).

Liberalizmo ideologijos atstovai griežtai apibrėžia valdžios ribas. Ją padalija į tris atskiras šakas: įstatymų leidybos, vykdomąją ir teisminę. Šios koncepcijos autorius yra prancūzų liberalas aristokratas Šarlis Monteskjė. Valstybės santvarkos mechanizmas, grindžiamas trijų valdžių kompetencijos atskyrimu, turėjo užkirsti kelią tironijai ir sutvirtinti individo
teisių garantijas.

Paskutiniai XIX a. dešimtmečiai buvo laikotarpis, kai liberaliosios demokratijos idėjos puikiausiai tiko Jungtinių Valstijų realijoms. Popieriuje visi turėjo vienodas politines teises, o turtiniai skirtumai darėsi vis didesni. Amerikos liberalai ėmė suprasti, kad laisvės ir kiekvieno žmogaus gerovės idėjoms realizuoti nepakanka teisinės lygybės. Imta suvokti, kad būtina mažinti nelygybės kraštutinumus ir padėti tiems, kurie atsidūrė socialinės hierarchijos laiptų apačioje, kad jie galėtų įsitraukti į politinį ir visuomeninį gyvenimą kaip ir tiesų lygiateisiai piliečiai. Įrankis šiems procesams realizuoti turėjo būti valstybė; jos kompetencijos turėjo būti praplėstos tiek, kad valdžia galėtų aktyviai kištis į visuomenės reikalus ir gauti lėšų savo užduotims atlikti, didindama mokesčius turtingiausiajai visuomenės daliai. Pagal klasikinio liberalizmo kanonus tai siaubinga erezija. XIX a. gale JAV atsirado socialinis liberalizmas.XX a ant klasikinio liberalizmo pamatų išauga konservatyvusis liberalizmas.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 920 žodžiai iš 2646 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.