Liberalizmas1
5 (100%) 1 vote

Liberalizmas1

Konservatizmas

Pirmą kartą ši sąvoka pavartota R. de Šatabriano XVIIIa. Vartota prasidėjus Prancūzijos revoliucijai, kad apibrėžtų aristokratų poziciją. Plėtojosi konservatizmas daugiausia XIX a. Tradicinės konservatizmo šalys yra Anglija, Prancūzija, Vokietija.

Konservatizmo gimdytojas – Prancūzijos revoliucija.

Atsiradimo aplinkybės: 1) baisiausia konservatoriams buvo jakobinų politika, nes tai buvo visiškai nauji žmonės, kurie verčia monarchiją brutaliu būdu, atsisako tradicinės bažnyčios. Tradicinė bažnyčia Prancūzijoje sugrąžinta tik Napoleono. Jakobinų politika likvidavo aristokratiją naudodami terorą likviduojama ir patriarchalinė šeima. 1792 m. Įvesta civilinė santuoka ir ištuoka. Taip pat buvo panaikinta majorato ir pirmagimystės teisė, kuri įtvirtino dvarų nedalomumą. Nauja valdžia pasikėsino į nuosavybės teises, nuosavybė atimama nuo šeimos, atiduodama individui. Buvo sudaužyta senoji tradicinė visuomenė. Kuriamas naujas žmogus per revoliucinį švietimą, jėgą, įtikinėjimą ir terorą. Tuo pat metu susidaro galimybių formuotis naujoms klasėms: buržuazijai ir darbininkijai. Priimti nauji įstatymai, keičiantys visuomenės gyvenimą. 2) konservatoriams nepatiko švietėjų (prancūzų) idėjos, kurios plito net ir spausdintu pavidalu. Taip buvo sulaužoma tradicija: žmonės, neturėję teisių, išeina į pirmas gretas. 3) aristokratus kaustė baimė, kad revoliucija gali persimesti ir į kitas šalis. 4) neramino pramoninė revoliucija, kuri reiškė, kad nuo manufaktūrų pereinama prie fabrikų. Vietoj viduramžiškos bendruomenės atsiranda labai intensyvus judėjimas. Su pramonės revoliucija susijęs individualizmo plitimas – žmogus gali kilti, pvz. Nuo mokinio iki meistro. 5) yra tradicinė luominė visuomenė. Kuriasi nauja kultūra. Šalia senosios kilminės aristokratijos iškilo turtinė aristokratija, kuri reikalauja visų gėrybių, kuriomis naudojosi tik tradicinė aristokratija. Ji reikalauja, kad būtų išplėsta rinkimų taisė, o vietoj aristokratų valdžios viskas būtų perleista valdininkams. Liberalų poveikyje plinta visuotinis švietimas.

Būtent tai labai neramino konservatorius. Be to,Anglijoje prasideda religinis judėjimas – metodistų bažnyčia; tai savotiška anglikonų bažnyčios reformacija. Reikia grįžti prie asketinių idėjų – bažnyčia tik dievui, o ne turtui. Šis judėjimas labai greitai patraukė didelę dalį darbininkijos. Tai buvo gana pavojinga, nes konservatoriai labai griežtai pasisakė už tradicinę bažnyčią. Baimino ir naujosios filosofinės srovės su savo vertybėmis.

Vienas pirmų konservatizmo vertybių formuotojų E. Berkas Apmąstymuose apie Prancūzijos revoliuciją išdėstė konservatorių principus: 1) požiūris į istoriją ir tradicijas. Pripažįstama, kad valstybė sukuriama sutarties būdu, bet istorijoje svarbiausias dalykas yra bendri bruožai, ateinantys iš praeities ir susiejantys dabartį su ateitimi, turi būti išlaikomos tradicijos, valstybės gyvenimas negali būti laužomas revoliucijomis. Istorija – faktais paremta visuomenės raida, faktai padeda suvokti socialinę tikrovę, o žinant, kur buvome, žinosime, kur nueisime. Jis pasisakė prieš hipotetinius svarstymus, kurie XVIII a. vyravo švietėjų darbuose. Jis jungia istoriją su tradicija, pabrėžia, jog tradicija, buvusi vertinga praeityje, yra gera ir dabar. Jo šūkis skamba taip: kai nebūtina keisti, būtina nekeisti. Keitimas pripažįstamas tiek, kiek reikalauja aplinkybės. Valstybės valdyme naujovių atžvilgiu teigiama taip: nėra abstrakčios konstitucijos, konstitucija turi būti rašoma konkrečioj visuomenėj. Tokia kritika buvo nukreipta prieš Žmogaus teisių deklaraciją. Jie taip pat teigė, kad ir pasenusi tradicija gali būti gyvybinga, o bandymas jėga pakeisti istoriją, visada baigiasi farsu ar tragedija. 2) tradicijų įtaka mąstymui. Pasisakoma prieš švietimo epochoje puoselėtą racionalizmą. Vadovaujantis tik grynu protu visuomenei labai sunku gyventi ( racionaliai mąstantis kareivis neis kariauti, nes žino, kad gali būti sužeistas ar net nušautas. Racionaliai mąstantys žmonės niekada nesukurs šeimos). Tad daug geriau laikytis išankstinės nuomonės, pagrįstos autoritetu, išmintimi ( nebūtina kiekvienam mąstyti, ieškoti tiesos ). 3) autoriteto ir valdžios vertybė. Aukšč. Autoritetas – dievas, toliau – šeimos, bažnyčios aristokratijos, valdžios. Bet kiekvienas šių autoritetų veikia autonomiškai. Visos šios autoritetų bendruomenės net labiau užtikrina žmogaus laisvę gyventi pagal tradicijas ir papročius. Valstybės valdžia turi minimaliai kištis į žmonių gyvenimą ir neturi teisės kištis į luominius reikalus, minimaliai tegali kištis į ekonominį, visuomeninį gyvenimą, moralinius reikalus. Negali kištis į šeimos gyvenimą. Ankstyvasis konservatizmas kritiškai vertimo demokratiją, sulaužiusią luominę visuomenę, bet taip demokratija kuria valstybinę biurokratiją, o nebelieka tradicijų. Valdininkija yra gana tironiška. Politikoje reikia laikytis moralės normų, religinių nuostatų, o svarbiausia, kad politikoje turi būti žmonės, turintys politinio darbo patirties. Šiandien konservatoriai palaiko demokratiją, pabrėžia demokratinių tradicijų svarbą. 4) požiūris į laisvę ir lygybę. Pasisako prieš laisvę neapibrėžtai tautai, nepriimtina liaudies laisvė, nelabai
priimtinos žmogaus prigimtinės laisvės. Žmogus gali būti laisvas priklausydamas bendrijai, nes bendrija nėra tironiška savo nariams, o tą laisvę užtikrina gindama nuo centrinės valdžios. Nepripažįstama individo laisvė. Todėl konservatoriai nepalaikė kolonijų išsivadavimo, feministinių idėjų. Jų nuomone, moterys nereikalingos nei ekonominiam, nei politiniam gyvenime. Konservatorius baugino lygybė, nes ją realizavus išnyktų įvairovė, geriau, kai yra visokių grupių, turinčių savo funkcijas, galias. Tokia visuomenė yra įdomesnė. Bet konservatoriai nėra prieš karjeros darymą, kita vertus, jie teigia, kad tai neturi būti daroma lengvai. Į valdžios laisvės ir lygybės principą taip pat žiūrima skeptiškai. 5) požiūris į nuosavybę. Privati nuosavybė neliečiama. Be nuosavybės negali egzistuoti ir gyvybė. Kita vertus, konservatoriai nėra absoliutūs individualios nuosavybės šalininkai, o pasisako už korporacinę nuosavybę (turtas šeimoje yra bendras). Taip pat jie pasisako už bažnyčių, vienuolynų privačią nuosavybę. Teigia, kad žmonės, neturintys nuosavybės turi būti aprūpinami ne valstybės, o bendruomenės (kaimo, parapijos). Jie turi steigti labdaras ir kt. Ekonominė lygiava nėra reikalinga, to net nereikia. 6) požiūris į religiją. Religija – valstybės ir visuomenės ramstis, bažnyčia turi turėti valstybėje oficialų statusą, nes ji gali daryti įtaką valdžiai ir visiems žmonėms. Bažnyčia gali šiek tiek apriboti valdžios savivaliavimus. Ir piliečiai turi jausti pagarbią baimę tiek santykiuose tarpusavyje, tiek santykiuose su valdžia (juk juos mato dievas).Visuomenėj yra 3 svarbiausios jėgos:valdžia, bažnyčia, šeima.

Tai teikia pusiausvyrą visuomenėje, o per bažnyčią žmonės saugomi nuo susvetimėjimo. Konservatoriai labiau pabrėžia pilietinę religiją (skatina švęsti šventes, kurios yra liaudinės, tradicinės).

XX a. konservatizmas – viena stipriausių ideologijų, ji gana daug pakitusi nuo pirminės,nes XX a. antroje pusėje įvyko esminiai pokyčiai Europoje: žlunga socialistinė valstybės, ima dominuoti JAV. Tai sukėlė kitus pasikeitimus: suaktyvėjo kraštutinės ideologijos, kaip rasizmas, neofašizmas. Kita vertus, tai daug žmonių grąžino prie fundamentalių dalykų, todėl konservatizmas atgauna laikinai prarastas pozicijas.

Europinis konservatizmas ( Vengrija, Rusija, Rumunija ). Atgyja monarchijos idėjos.

Amerikietiškas konservatizmas ( Lenkija, Lietuva, Čekija ). Tokį pasiskirstymą lėmė tradicija, nes nuo XIX a. pb. dalis lietuvių ieškojo prieglobsčio JAV.

Amerikos neokonservatizme stengiamasi stiprinti valstybinės valdžios galias ir autoritetą. Tai akivaizdu ir respublikonų tarpe. Vertinama religijos vaidmuo, bet vertinam ir individuali iniciatyva. Dėl visų nesėkmių kaltinami liberalizmo atstovai: hipių judėjimas, naujieji kairieji.

Technokratikis pesimistinis konservatizmas. Teigiama, kad mokslo idėjos turi vis svarbesnį vaidmenį, o jas teikia geriausiai pasiruošę specialistai, tokiu būdu formuojasi nauji elitai ir eiliniam žmogui pasiekti specialistų lygį neįmanoma. Šiandie Amerikos vaidmuo yra akivaizdžiai nesionistinis. Ypač aktyviai eksportuojama Amerikos kultūra, jos tendencijos. Tai sukelia dvejopas reakcijas: priimama arba atmetama.

Lietuvos konservatorių partija buvo valdžioje pirmą kartą sąlygiškai 1990 1992m., kai buvo sąjūdis, iš kurio išsirutuliojo Tėvynės sąjungos partija, įkurta 1993m. 1996 – 2000m. jie turėjo 70 vietų patys, o jų partneriai – 18. 2003 – 02 – 07 susivienijo Lietuvos konservatorių ir Politinių kalinių partija bei prie jų prisijungė sugrįžusi Andrikienės ir Žiemelio vadovaujama partija. Lietuvos konservatorių darbų įvertinimas: jie rėmėsi ne patirtimi, bet žiniomis. Dėl to jų planai buvo gana idealizuoti, dėl patirties neturėjimo buvo padaryta daug klaidų. 1990m. buvo priimti įstatymai, kuriais buvo pakeistas Lietuvos ūkis: privatizavimo, privačios nuosavybės, nekilnojamo turto grąžinimo įstatymai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1351 žodžiai iš 4330 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.