Liberalizmo ir konservatizmo panašumai skirtumai
5 (100%) 1 vote

Liberalizmo ir konservatizmo panašumai skirtumai

Įvadas

Europos politinės minties istorijoje aristokratiška politinė kultūra labiausiai prisidėjo prie dviejų modernių politinių ideologijų – konservatyvizmo ir liberalizmo – kūrimosi. Garsiųjų aristokratų Edmundo Burke’o ir Alexis’o de Tocqueville’io darbai, rašyti Prancūzijos Revoliucijos bei jos sukeltų visuomeninių permainų akivaizdoje išreiškia tą pačią baimę, kad demokratizacijos procesas Europoje sunaikins tuos aristokraiškos kultūros elementus, kuriuos jie laikė esminiais Europos kultūros ir žmogiškumo garantais.

Konservatizmo ir liberalizmo ideologijų gimimas

Ideologija yra, kaip rašė Robertas Nisbet’as, – „pakankamai darni moralinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių idėjų visuma, tvirtai ir akivaizdžiai susijusi su politika bei politine galia /…/. Priešingai negu laikina nuomonių samplaika, ideologija gyvuoja netrumpą laiko tarpą“

Didelę įtaką ideologijoms susiformuoti turėjo Didžioji Prancūzų revoliucija. Anglas Edmundas Burke (liet. Bekas arba Berkas) ir jo 1790 m. išleista knyga „Apmąstymai apie revoliuciją Prancūzijoje“ tapo konservatoriams tuo, kuo vėliau socialistams – K.Marksas ir jo „Kapitalas“. E.Burke bandė išsiaiškinti, kodėl, pakilusi į kovą su tironija, revoliucija pati tapo dar didesne tironija, kada nedidelė grupė žmonių, prisidengusi liaudies vardu, įgijo tokią valdžią, apie kurią absoliutūs monarchai tik svajojo, o revoliucijos skelbtos idėjos apie laisvę, lygybę, brolybę nebuvo įgyvendintos, bet virto organizuotu, tačiau nebekontroliuojamu teroru, kurio simboliu ilgam liko giljotina. E.Burke buvo 1688 m. Anglijos ir 1776 m. JAV revoliucijų šalininkas, gynė airių bei indų teises nuo Britanijos kolonizatorių, tačiau Didžiąją Prancūzų revoliuciją jis pasmerkė. Tarp šių revoliucijų E.Burke įžvelgė esminius skirtumus. Jei Šiaurės Amerikos revoliucijai vadovavo žinomi ir visuomenėje gerbiami žmonės, tai Prancūzijoje – iki revoliucijos negirdėti „literatai“, kuriems norint tapti tikrais literatais, kaip rašė kitas konservatorių ideologas A. de Torqueville’is, „tereikėjo geriau išmanyti rašybą“. E.Burke Prancūzijos revoliuciją laikė kova ne dėl laisvės, o dėl absoliučios valdžios, kurios siekė neturintys „indėlio visuomenėje“ veikėjai, pavirtę visuomenės priešais. Amerikos revoliucionieriai siekė konkretiems žmonėms laisvės gyventi pagal savo papročius ir tradicijas, kurias bandė paminti britai. Prancūzų revoliucionieriai, prisiskaitę švietimo amžiaus filosofų, tikėjo žmogaus proto visagalybe ir siekė sukurti tobulą „geometrijos“ dėsniais pagrįstą santvarką. Žmogus jiems buvo abstrakti sąvoka, turinti prisiderinti prie jų kuriamos laimingo ir tobulo gyvenimo schemos. Revoliucinis Visuomenės saugumo komitetas skelbė: „Reikia visiškai performuoti liaudį, kurią norima padaryti laisvą, – sugriauti prietarus, pakeisti jos įpročius, apriboti poreikius, išrauti ydas, išgryninti troškimus“.

Todėl E.Burke rašė, kad jakobinai su prancūzais elgėsi kaip „įsiveržusi priešo kariuomenė“ ar Britanijos Ost-Indijos bendrovė su čiabuviais. Jakobinai siekė racionalizuoti visą šalies gyvenimą ne tik nuo monetų, svorio vienetų ir matų, bet iki švietimo, nuosavybės, valdžios, šeimos, religijos. Jie nesitenkino atėmę iš aristokratų nuosavybę. Bet kokia bendra nuosavybė, ar tai būtų gildijų, bažnyčios, vienuolynų, šeimos ir kita, buvo naikinama, ją suvalstybinant ar individualizuojant.

E Burke’as įrodinėjo, kad Prancūzijos revoliucija, įvedusi madą politinius sprendimus pasverti individualiu žmogaus protu, paniekinusi per šimtmečius susiformavusios tradicijos išmintį, pasirinko drastišką ir bereikalingų aukų pareikalavusį kelią reformuoti visuomenę. Persekiodama kai kurias pasirinktas visuomenes klases, kaip aristokratija ar dvasininkija, ji buvo taip pat toli nuo savo skelbiamų laisvės ir lygybės principų kaip ir trečiąjį luomą engęs senasis režimas. Ištvirkinusi visuomenę, pripratinusi prie žiaurumų, sugriovusi visus autoritetus, lojalumo bei pagarbos jausmus, Revoliucija E. Burke’ui reiškė ne individualaus proto triumfą ir naujos visuomenės sukūrimą, bet apgailėtiną nusigręžimą nuo laipsniškų, kolektyvinės tradicijos išminties pasveriamų ir apdairiai išbandomų pažangių visuomenės permainų kelio.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 623 žodžiai iš 2073 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.