TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….3
1. Pinigu biudžeto prasme ir esmė………………………………………………………………………………………..4
2. Biudžeto sudarymo organizavimas…………………………………………………………………………………………..5
3. Lietuvos Respublikos biudžeto 2004- 2005 m. analizė………………………………………………………………8
3. 1. Nacionalinio biudžeto pajamos 2004- 2005 m…………………………………………………………………..8
3.2. Nacionalinio biudžeto išlaidos 2004- 2005 m……………………………………………………………………10
3.3. Lietuvos nacionalinio biudžeto balansas………………………………………………………………………….11
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………12
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………………13
ĮVADAS
Valstybės biudžetas – tai valstybės piniginių pajamų ir išlaidų per tam tikrą laikotarpį planas. Kokios pajamos ir išlaidos formuoja nacionalinį biudžetą, kuris susideda iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ir pamėginsime išsiaiškinti. Be to aptarsime biudžeto balansą atskirais 2004 – 2005 metais.
Darbo tikslas – aptarti Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius 1998 – 2003 m. laikotarpyje. Siekiant šio tikslo, referatui keliami šie uždaviniai:
1. Išsiaiškinti pinigų biudžeto prasme ir esme;
2. Išsiaiškinti biudžeto sudarymo organizavimą;
3. Atlikti Lietuvos Respublikos biudžeto 2004- 2005 m. analizę.
Tyrimo metodai – informacinių srautų ir statistinės literatūros analizė bei sintezė.
Tyrimo objektas – Lietuvos Respublikos 2004- 2005m biudžetas.
1. Pinigu biudžeto prasme ir esmė.
Z. Gaidienės teigimu (1999) tiek pajamų, tiek išlaidų pozicijos išreiškia ekonominį biudžeto pobūdį, parodo įmonės ar vyriausybės pažiūras vienu ar kitu klausimu. Pinigų biudžeto pajamos bent formaliai parodo, kas moka, kaip moka ir t.t. Pinigų biudžeto išlaidos parodo, kokiems tikslams, kieno naudai surinktos lėšos naudojamos. Tiesa, kai kurios įmonės stengiasi falsifikuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. Jos neparodo kai kurių pajamų tikrųjų šaltinių arba išlaidų paskirties, dirbtinai sumažina arba padidina pajamas bei išlaidas, sudaro vadinamuosius optimistinius arba pesimistinius biudžetus.
Pinigų biudžeto sudarymas yra mėginimas numatyti būsimųjų metų pajamas ir išlaidas, prognozė, kuri neturi planinio direktyvinio pobūdžio. Biudžeto vykdymas visiškai priklauso nuo stichiškai susidarančios ekonominės konjunktūros
Su pinigų biudžeto pagalba įmonė paskirsto ir perskirsto didžiają pajamų dalį, sutelkia milžiniškas lėšas ir nukreipia jas gamybai, transportui, prekybai ir kitoms išlaidoms. Savo ruožtu, nenutrūkstamai vystantis gamybai, augant vidinėms sankaupoms, sistemingai didėja biudžeto pajamos bei išlaidos.
Pvz. valstybės biudžeto išlaidas sudaro negrąžintinai duodamos finansavimo tvarka lėšos valstybės ūkiui vystyti kultūrinėms priemonėms, valstybės gynybiniam pajėgumui užtik-rinti ir kitiems reikalams.
Vadinasi, visų valstybinių biudžetų bendras bruožas yra tas, kad didžioji dauguma pajamų gaunama iš ūkio, o didžioji lėšų dalis skiriama tam ūkiui vystyti ir socialinėms bei kultūrinėms priemonėms finansuoti.
Valstybinio biudžeto pajamų ir išlaidų planas tvirtinamas įstatyminiu aktu.
[www.finmin.lt]
2. Biudžeto sudarymo organizavimas
Pagrindinė valstybinės biudžetinės sistemos ypatybė — vieningumas. Sudarant biudžetą, reikia patikrinti, kad visi atskirų biudžetų rodikliai būtų suderinti su ūkio vystymo plano rodikliais, kad visų pajamų ir išlaidų straipsnių sumos būtų teisingai apskaičiuotos ir įstatymais pagrįstos. Tik kruopščiai patikrinus atskirų pajamų ir išlaidų straipsnių sumas ir įsitikinus, kad jos yra įstatymiškos ir pagrįstos ekonominiu požiūriu, galima jas įtraukti į bendrą visumą.
Sudarant biudžetų projektus, dalyvauja ministerijos bei kitos centrinės žinybos, taip pat atskiros įmonės ir įstaigos.
Finansų ministerija organizuoja valstybinio biudžeto projekto sudarymą, nustato bendrą biudžetinio planavimo linkmę ir pajamų bei išlaidų apskaičiavimo metodus, be to, duoda nurodymus ministerijoms bei kitoms centrinėms žinyboms dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) sudarymo. [www.finmin.lt]
Finansų ministerijos, vadovaudamosi nustatyta tvarka bei terminais, duoda analoginius nurodymus dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų.
Ministerijos bei kitos centrinės žinybos, gavę finansų įstaigų nurodymus dėl išlaidų sąmatų ir finansinių planų (pajamų ir išlaidų balansų) sudarymo, šiais klausimais instruktuota pavaldžias įstaigas, įmones bei organizacijas ir praneša joms pagrindinius planinius rodiklius.
Ruošiantis sudaryti ateinantiems metams biudžeto projektą, reikia
išaiškinti einamųjų metų biudžeto ir visų finansinių bei gamybinių planų vykdymo rezultatus. Ateinantiems metams biudžeto projektas paprastai sudaromas einamaisiais metais, kai dar nėra metinių apyskaitų ir duomenų apie biudžeto ar kitų planų įvykdymo rezultatus. Tuo tarpu, norint sudaryti biudžeto projektą, būtina žinoti, koks bus socialinių ir kultūrinių įstaigų tinklas ir jų aptarnaujami kontingentai planuojamųjų metų pradžioje, kokia bus įmonių apyvartinių lėšų būklė bei jų rentabilumas ir t.t.
Nesant apyskaitinių visų metų duomenų, reikia nustatyti apytikrius einamųjų metų finansinių bei gamybinių planų ir biudžeto laukiamo įvykdymo duomenis. Tie apytikriai duomenys yra išeities bazė ateinančių metų biudžetui sudaryti.
Norint nustatyti laukiamus einamųjų metų biudžeto įvykdymo duomenis, reikia padaryti nemažą parengiamųjų darbų. Visų pirma, reikia patikslinti einamiesiems metams patvirtintą biudžetą, t.y. įtraukti einamaisiais metais padarytus pajamų, ir išlaidų pakeitimus, kai kurių pajamų arba išlaidų straipsnių sumų padidinimą bei sumažinimą.