Lietuva baltijos regiono transporto sistemoje
5 (100%) 1 vote

Lietuva baltijos regiono transporto sistemoje

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………….3

Darbo tikslai ir metodai……………………………………………………………………………………………4

1. Baltijos regiono samprata………………………………………………………………………………6

2. Lietuva Baltijos regiono transporto sistemoje…………………………………………………..9

2.1 Autokelių transportas……………………………………………………………………………..9

2.2 Geležinkelių transportas……………………………………………………………………….15

2.3 Vandens transportas……………………………………………………………………………..20

2.4 Oro transportas…………………………………………………………………………………….30

2.5 Vamzdynų transportas………………………………………………………………………….35

3. Lietuvos transporto plėtros strategija integruojantis į Baltijos regioną……………….38

Išvados………………………………………………………………………………………………………………….43

Literatūra………………………………………………………………………………………………………………45

Santrauka………………………………………………………………………………………………………………47

Summary………………………………………………………………………………………………………………48

Įvadas

Transportas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, yra prioritetiškai plėtojama ūkio šaka. Lietuvos transporto sistema iš esmės patenkina šiandieninius šalies transporto rinkos poreikius ir sukuria maždaug 8 % šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi.

Transportas – tai labai svarbi šalies ūkio šaka, be kurios negalima žmonių materialinė ir kultūrinė veikla. Tai taip pat yra viena iš svarbiausių ekonominės sistemos sudedamųjų dalių, be kurios apskritai neįmanomas šiuolaikinės ekonomikos funkcionavimas. Be jo nebūtų geografinio darbo pasidalijimo, teritorinės gamybos kooperacijos, rinkų. Transporto tinklo struktūra, tankumas ir įvairovė parodo šalių ir regionų svarbą pasaulio ūkyje, išryškina jų ekonominius skirtumus. Todėl kiekviena visuomenė, valstybė, priklausomai nuo to, kaip ji įsivaizduoja transporto vietą materialinėje gamyboje, krašto ūkyje, visuomenes bei valstybės gyvenime, atitinkamai skiria investicijas jo plėtotei bei technikai ir technologijai tobulinti.

Pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio skiriama Lietuvos transporto sistemos integracijai į Europos Sąjungos transporto sistemą. Mokslininkai kuria įvairius integracijos planus, ieškoma finansų juos įgyvendinti. Valstybės investicijos pirmiausiai skiriamos tiems Lietuvos transporto infrastruktūros objektams modernizuoti, kurie yra antrosios ir trečiosios visos Europos transporto konferencijų Kretoje ir Helsinkyje patvirtintuose prioritetiniuose koridoriuose, jungiančiuose Vidurio Europos valstybes su Europos Sąjungos transporto tinklais. Tačiau nepakankamas dėmesys skiriamas transporto bendradarbiavimo ir integracijos lygmeniui – Baltijos regionui.

Darbo tikslai ir metodai

Šio darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos padėtį Baltijos regiono transporto sistemoje.

Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe iškelti šie uždaviniai:

· išanalizuoti svarbiausius kelių transporto koridorius, kertančius Lietuvos teritoriją ir jungiančius ją su kitomis Baltijos regiono valstybėmis,

· išanalizuoti svarbiausius geležinkelio transporto koridorius, kertančius Lietuvos teritoriją ir jungiančius ją su kitomis Baltijos regiono valstybėmis,

· išanalizuoti Lietuvos Klaipėdos uosto svarbą Baltijos regionui,

· išanalizuoti Lietuvos padėtį Baltijos regiono upių transporto sistemoje,

· išanalizuoti Lietuvos oro uostų linijas, jungiančias ją su kitomis Baltijos regiono valstybėmis,

· išanalizuoti Lietuvos vamzdynų jungtis su kitomis Baltijos regiono valstybėmis,

· išanalizuoti Lietuvos padėtį krovinių bei keleivių pervežime įvairiomis transporto priemonėmis tarp Baltijos regiono valstybių,

· išanalizuoti Lietuvos transporto plėtros strategiją, integruojantis į Baltijos regioną.

Gaunami oficialūs statistiniai duomenys apie transportą yra nepakankami, o mokslo tiriamiesiems darbams transporte skiriamos permažos lėšos. Dėl to išsamiau atlikti makroekonomikos ir ekonometrines analizes yra sudėtinga. Dėl šių priežasčių transporto duomenys būna fragmatiški ir labai įvairialypiai, nesugretinami. Todėl kai kurių šalių pateikiami transporto statistiniai duomenys neatspindi realios šalies padėties (Transbaltica’98, 1998, p. 49).

Be statistinių duomenų netikslumo, rašant šį darbą, iškilo problema – tai Baltijos regiono ribų išskyrimas. Mokslinėje literatūroje pateikiami 3 skyrimo variantai, kurie plačiau aptariami 1 skyriuje – “Baltijos regiono samprata”.

Siekiant
užsibrėžto tikslo, vienas iš iškeltų darbe uždavinių buvo – išanalizuoti Lietuvos padėtį krovinių bei keleivių pervežime įvairiomis transporto priemonėmis tarp Baltijos regiono valstybių, tačiau iškelto uždavinio negalėjau iki galo įvykdyti dėl statistinių duomenų stokos. Statistiniame leidinyje „Lietuvos statistikos metraštis 2000“ pateikiami duomenys tik apie Lietuvos transportą. Internetiniuose puslapiuose buvo pateikti nevisų Baltijos regiono šalių transporto statistiniai duomenys.

Rašant darbą panaudoti šie metodai:

· Literatūros analizė. Rašydama šį darbą rėmiausi moksline literatūra ir moksliniais straipsniais bei publikacijomis internete. Išsamiausia informacija, Baltijos regiono transporto tema, pateikiama knygoje – “Vision and Strategies around the Baltic Sea 2010” bei šiuose internetiniuose puslapiuose – www.vasab.org, www.fsl.dk. Knyga naudotasi apžvelgiant visą Baltijos regiono transporto sistemą bei išskiriant vieną iš trijų Baltijos regiono ribų nustatymo variantų. Išsamesnė informacija apie Baltijos regiono ribų nustatymą buvo pateikta R. Baubino straipsnyje išleistame 1997 m. bei internetiniame puslapyje – www.grida.no/baltic.

Rašant darbą remtasi statistinių leidiniu „Lietuvos statistikos metraštis 2000“, kuriame pateikiami duomenys apie Lietuvos transportą. Statistiniai duomenys apie mūsų šalies bei kitų Baltijos regiono valstybių transporto sistemą pateikiami knygoje „The World Almanac and Book of Facts“ ir internetiniuose puslapiuose – www.seaports.com, www.cia.gov, www.spk.lt, http://geography.about.com, www.dst.dk/665, www.vilnius-airport.lt.

Darbe panaudotuose periodiniuose straipsniuose – Šakalio A., Žvaliausko A., Petraškevičiaus V. – aptariama Lietuvos plėtros strategija integruojantis į Baltijos regioną bei Lietuvos, kaip tranzito šalies, perspektyvos. Plačiau apie Lietuvos transporto plėtros strategiją integruojantis į Baltijos regioną aptariama internetiniame puslapyje www.svarstome.lt.

· Kartografinis. Remiantis moksline literatūra (Vision and Strategies around the Baltic Sea 2010, 1994) ir straipsniais bei žemėlapiais publikuotais internete (www.lra.lt, www.spk.lt, www.vilnius-airport.lt ) buvo sudaryta 10 žemėlapių.

· Statistinis. Darbe apskaičiavau bendrą Baltijos regiono autokelių, laivybinių kelių, ir geležinkelių ilgį, oro uostų bei laivų skaičių. Skaičiuojant šiuos duomenis iškilo problema: statistiniuose leidiniuose yra duoti bendri visos Rusijos ir Vokietijos transporto statistiniai duomenys. Tačiau Baltijos regionui priklauso tik dalis Rusijos (Murmansko, Leningrado, Novgorodo, Kaliningrado ir Pskovo sritys, Sankt Peterburgas bei Karelija) ir Vokietijos (Šlėzvigas – Holšteinas, Meklenburgas – Forpomeranija, Hamburgas, Berlynas, Brandenburgas) teritorijos. Todėl šių šalių statistiniai duomenys neatitiks dalių, įeinančių į Baltijos regioną, realios padėties. Susisteminus statistinius duomenys buvo sudarytos 4 lentelės ir 8 grafikai.

Darbe pateikti duomenys buvo apibendrinti, išanalizuoti ir darbo pabaigoje pateiktos išvados.

1. Baltijos regiono samprata

Baltijos regionas arba dar kitaip vadinamas Baltijos jūros regionas (BJR) yra vienas iš dinamiškiausiai besivystančių ir potencialiausių regionų Europoje.

Ilgą laiką Baltijos jūra buvo “konflikto arena” tarp Vakarų ir Rytų, kur interesų priešingumas davė atspalvį bendrai Europos didžiajai politikai. Dabar Baltijos jūros regionas yra savarankiškas politinis vienetas, kuris kažkada priklausė milžiniškoms sąjungoms kaip Sovietų Sąjunga ir Vokietijos Federacinė Respublika.

Baltijos jūros regionas oficialiai buvo įsteigtas 1992 metais kovo mėnesį, nors pirmą kartą pasiūlymas buvo pateiktas dar 1989 metais. 1992 metais Kopenhagoje Baltijos jūros šalių užsienio ministrai įkūrė Baltijos jūros šalių tarybą (CBSS – Counsil of Baltic Sea States): siekiant skatinti ir koordinuoti bendradarbiavimą regione, remti demokratines institucijas, taip pat tiekti viena kitai techninę pagalbą, rūpintis socialine, sveikatos ir aplinkos apsauga, bendradarbiauti plėtojant transporto, komunikacijų ir energetikos sistemas.

Tikslias Baltijos jūros regiono ribas nustatyti yra sunku, nes mokslinėje literatūroje (Vision and Stratagies around the Baltic Sea 2010, 1994; Baubinas, 1997; www.griba.no/baltic) nėra vieningos nuomonės; dar dabar tebesiginčijama dėl regiono ribų bei jį sudarančių valstybių. Mokslinėje literatūroje ryškūs 3 Baltijos jūros regiono ribų skyrimo variantai:

1. Baltijos jūros regiono plotas įskaitant ir Baltijos baseiną apima 1,745,000 km². Baltijos baseinas – tai apie 20 tautų, 14 šalių: 9 pagrindinės (Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Rusija, Lenkija, Vokietija, Danija) ir 5 labiau nutolusios (Norvegija, Baltarusija, Ukraina, Slovakija, Čekija).

2. Baltijos regionas – tai sudėtingas geografinis darinys, apimantis 11 valstybių (Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Rusija, Lenkija, Vokietija, Danija, Norvegija ir Baltarusija) teritorijas abipus Baltijos. Būtent šiuo – priklausomybės Baltijos baseinui – pagrindu šis regionas vis dažniau suvokiamas kaip individualus ir unikalus teritorinis darinys, išskirtinai palankus vidinei ir išorinei integracijai. Tai išraiškingai deklaruojama regioninio planavimo dokumentuose, regioninėse
bendruose projektuose, ypač gamtosaugos ir transporto.

3. Baltijos jūros regionui priklauso 9 valstybės. Tai valstybės turinčios tiesioginį priėjimą prie Baltijos jūros – Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija, Rusija ir Lenkija (1 pav.).

1 pav. Baltijos regionas

Šaltiniai: Vision and Strategies around the Baltic Sea 2010 (1994). Towards a frameworks for spatial development in the Baltic Sea region, Talinas, p. 15

Manau, kad racionaliausias Baltijos jūros regiono ribų skyrimo variantas yra 3, nes tik valstybes turinčias priėjimą prie Baltijos jūros galime vadinti pagrindinėmis šio regiono šalimis.

Baltijos regionui priklauso tik dalis Rusijos (Murmansko, Leningrado, Novgorodo, Kaliningrado ir Pskovo sritys, Sankt Peterburgas bei Karelija) ir Vokietijos (Šlėzvigas – Holšteinas, Meklenburgas – Forpomeranija, Hamburgas, Berlynas, Brandenburgas) teritorijos (Vision and Strategies around the Baltic Sea 2010, 1994, p. 14).

Baltijos jūros skalaujamam regionui šiuo metu tenka spręsti du principinius uždavinius. Pirmas – išnaudoti strateginę padėtį ir galimybes siekiant išplėtoti integraciją ir pažangą visame regione. Antras – bendradarbiauti tarpusavyje siekiant sudaryti visoms palei Baltijos jūrą gyvenančioms tautoms galimybes subalansuoti savitos kultūros ir vertybių plėtrą ir tuo pat metu užtikrinti visokeriopai saugų ir turtingą gyvenimą.

Baltijos regionas, kaip ir kiti uždarų Europos jūrų regionai, pasižymi dideliu kontrastingumu. Regioną sudaro labai skirtingo išsivystymo šalys. Bendras vidaus produktas nuo mažiausio (Lietuvoje) iki didžiausio (Šlėzvige – Holšteine) skiriasi 21 kartą (santykiniais vienetais).

Pagrindinės Baltijos jūros regiono integralumo prielaidos yra skirtingos prigimties. Teritorinei sąveikai labai palanki pati Baltijos jūros geografinė padėtis, netgi jos konfigūracija. Tai lemia didelį sąveikos glaudumą: dominuoja nedideli atstumai, lengvas tarpusavio pasiekiamumas (Baubinas, 1997, p. 15).

Nors Baltijos jūros regiono šalys yra labai skirtingo išsivystymo lygio, tačiau dėl nedidelių atstumų ir lengvo tarpusavio pasiekiamumo stengiasi artimai bendradarbiauti transporto ir komunikacijų plėtros srityse, ir taip skatinti tolygią ekonominę, ir socialinę plėtrą bei užtikrinti saugumą ir gerovę aplink Baltijos jūrą.

2. Lietuva Baltijos regiono transporto sistemoje

Transportas Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos regiono šalyse, yra prioritetiškai plėtojama ūkio šaka.

Plėtojant ir reformuojant Lietuvos transporto sistemą, tenkinami nacionaliniai poreikiai, vadovaujamasi ir bendraisiais Europos transporto plėtros tikslais bei gairėmis. Juos nustato ir, esant reikalui, koreguoja, Europos Sąjungos komisija ir Taryba bei Jungtinių Tautų Europos Ekonominė Komisija (JT EEK).

Siekiama, kad Lietuvos transporto sistema kuo efektyviau integruotųsi į Baltijos regiono šalių transporto sistemą, atitiktų Europos Sąjungos infrastruktūros plėtros bendruosius kriterijus, o mūsų šalies transporto kompanijos didintų savo galimybes ir vaidmenį tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje (Šakalys, 1998, p. 4).

Vienos, atskirai paimtos, šalies pastangomis praktiškai neįmanoma įgyvendinti tarptautinės reikšmės transporto infrastruktūros projektų, todėl dabartiniame Lietuvos transporto sistemos integravimo į Europos Sąjungos transporto tinklus ir transporto paslaugų rinką etape vis didesnę reikšmę įgyja bendradarbiavimas Baltijos regiono šalių mastu.

Bendri Baltijos regiono transporto sistemos tyrimai leidžia kompleksiškai vystyti visas transporto rūšis, gerinti atskirų transporto rūšių veiklos koordinavimą ir racionaliai paskirstyti pervežimus tarp skirtingų transporto rūšių. Norint detaliai išanalizuoti Lietuvos padėtį Baltijos regiono transporto sistemoje vien bendrų tyrimų nepakanka, todėl reikia išnagrinėti visas transporto sistemos šakas: autokelių, geležinkelių, vandens, oro ir vamzdynų transportą.

2.1 Autokelių transportas

Autokelių transportas yra patogiausia transporto rūšis, nes krovinius ir keleivius galima be perkrovimų ir persėdimų vežti “nuo durų iki durų” – tai esminis privalumas, dėl kurio dažnai autokelių transportas pasitelkiamas net tada, kai pagrindinė maršruto dalis vežama kitomis transporto priemonėmis.

Baltijos regiono autokelių tinklas yra tankus. Autokeliai įgalina apjungti visas aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusias valstybes. Bendras Baltijos regiono autokelių ilgis – 2,482,694 km. (2000 m. duomenimis). 2000 m. daugiausiai autokelių buvo Rusijoje (952000 km) ir Vokietijoje (656140 km), o mažiausiai – Lietuvoje (44000 km) ir Estijoje (30300 km). Lietuva Baltijos regione pagal autokelių ilgį užima 8 vietą. Autokelių ilgis priklauso ne tik nuo šalies išsivystymo lygio, bet ir nuo šalies teritorijos dydžio. Kuo didesnė teritorija – tuo daugiau reikia autokelių. Rusija yra didžiausia Baltijos regiono valstybė ir turi daugiausiai autokelių. Švedija ir Suomija yra nemažos valstybės, tačiau pagal autokelių ilgį jas aplenkia Vokietija ir Lenkija – pastarosios yra gausiau apgyvendintos. Lietuva pagal teritorijos dydį tarp Baltijos regiono valstybių yra 6 vietoje, tačiau pagal autokelių ilgį ją pralenkia žymiai mažesnė, bet geriau ekonomiškai išsivysčiusi – Danija (2 pav.).

2 pav. Baltijos regiono

valstybių kelių ilgis 2000 m.

Šaltiniai: www.cia.gov/cia/publications/factbook/

Nors Rusija yra didžiausia Baltijos regiono valstybė ir turi daugiausiai autokelių, tačiau pagal automobilizavimosi lygį ji atsilieka nuo šių regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Danijos ir Vokietijos. Daugiausiai automobilių 1998 m. 1000 gyventojų teko Vokietijoje, o mažiausiai – Rusijoje (1 lent.).

1 lentelė

Automobilizavimosi lygis Baltijos regiono valstybėse 1998 m.

Automobilių sk. 1000 – iui gyventojų Šalių pavadinimai

100 – 250 Rusija

250 – 500 Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Lenkija, Danija

daugiau nei 500 Vokietija

Šaltiniai: Pasaulio geografijos atlasas (2000). alma littera, Ryga – Vilnius, p. 88

Lietuva – tranzitinė šalis, jos geografinė padėtis leidžia panaudoti savo transporto sistemą ir jos infrastruktūrą krovinių srautams aptarnauti. Lietuvos autokelių transporto įmonės turi realią galimybę didinti savo paslaugų apimtis užtikrinant stabiliai augantį užimtumą, paversti transportą efektyviu ir konkurencingu tarptautinėje rinkoje. Tranzitinių krovinių srautų didėjimas duotų Lietuvai ir netiesioginės naudos: išsiplėtę jų aptarnavimo poreikiai sukurtų paklausą prekybos ir paslaugų sferoje, kas padėtų spręsti mums aktualias gyventojų užimtumo problemas.

Reikia sudaryti sąlygas, kad autokelių transporto srautai judėtų per Lietuvą, o ne alternatyviais maršrutais per kaimynines šalis. 53,8 % visų vežimų Lietuvoje sudaro tarptautiniai vežimai ir tik 46,2 % sudaro vidaus vežimai. Didžiausia apyvarta vidaus vežimuose tenka autokelių transportui. 1999 m. tarptautinis krovinių vežimas autokelių transportu sudarė – 9,2 %, o vidaus – 90,8 %. Lietuvoje nuo 1990 iki 1999 m. krovinių pervežimas autokelių transportu sumažėjo 6 kartus. 1999 m. buvo pervežta – 47,5 mln. tonų, o 1990 m. – 308,2 mln. tonų krovinių.

Tarptautinis keleivių pervežimas Lietuvoje autokelių transportu nuo 1995 iki 1999 m. sumažėjo 1,4 karto. Daugiausiai keleivių autokelių transportu tarptautiniais vežimais buvo pervežta 1995 m. – 1380,8 tūkst. 1999 m. buvo pervežta 993,3 tūkst. keleivių.

Lietuvos keliai pagal jų pralaidumą, kelių dangą ir reikšmę skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Magistraliniai keliai – tai keturių arba dviejų eilių asfaltuoti keliai, kurių paros automobilių pralaidumas didžiausias.

Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės:

· E 67 VIA BALTICA (Helsinkis – Talinas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Praha).

· E28 (Berlynas – Gdanskas – Kaliningradas – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas).

· E77 (Pskovas – Ryga – Šiauliai – Kaliningradas – Varšuva – Krokuva – Budapeštas).

· E85 (Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lyda – Černovcai – Bukareštas – Aleksandropolis).

· E262 (Kaunas – Utena – Daugpilis – Rezekne – Ostrava).

· E272 (Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda).

4 iš 6 europinių magistralių jungia Lietuvą su šiomis Baltijos regiono šalimis: E 67 – Suomija, Estija, Latvija, Lenkija; E 28 – Vokietija, Lenkija, Rusija (Kaliningradas); E 77 – Rusija (Kaliningradas), Latvija, Lenkija; E 262 – Latvija (3 pav.).

Krašto keliai – tai asfaltuoti keliai, kurių paros automobilių pralaidumas vidutinis. Jie jungia apskričių ir savivaldybių centrus.

3 pav. Baltijos regiono keliai

Šaltiniai: Vision and Strategies around the Baltic Sea 2010 (1994). Towards a frameworks for spatial development in the Baltic Sea region, Talinas, p. 37

Rajoniniai keliai – mažiausio pralaidumo asfaltuoti keliai ir žvyrkeliai. Jie jungia kaimo vietoves, taip pat jas su artimiausiais miestais ir miesteliais.

Svarbiausią reikšmę Lietuvos autokelių transporto perspektyvinei raidai turi prioritetinių transporto koridorių plėtimas. 1994 m. Kretoje (Graikija) ir 1997 m. Helsinkyje (Suomija) vykusioje visos Europos transporto konferencijoje buvo išskirtos prioritetinės plėtros transporto jungtys, kurios gavo visai Europai priimtiną pavadinimą “Kretos multimodaliniai transporto koridoriai”.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2457 žodžiai iš 8128 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.